Liustracijos komisijai nusprendus prašyti atnaujinti bylą dėl galimo Kazimiros Prunskienės bendradarbiavimo su KGB, ši žada kreiptis į teismą.

K. Prunskienė komisijos sprendimą vadina rinkiminės kampanijos dalimi ir žada teisme reikalauti žalos atlyginimo. „Sieksiu ne tik išsigalvojimų ir įvairių interpretacijų paneigimo, bet ir žalos, taip pat ir materialinės, atlyginimo, kurią patyriau būdama oponentų politinės propagandos taikinyje", - teigė ji.

Anot Liustracijos komisijos pirmininko A. Urmono, K. Prunskienė sovietmečiu bendradarbiavo su KGB, o teismas, nagrinėjęs jos bylą, elgėsi šališkai - fiksuodavo tik tai, kas buvo palanku politikei.

Pasak A. Urmono, šiuo metu 300 proc.  teismui užtenka įrodymų, tik juos reikia mokėti tinkamai įvertinti ir pateikti. Be to, byloje paaiškėjo daug naujų aplinkybių.

„Medžiagos visiškai užtenka. Galiu galvą dėti ir sakyti: taip, ji bendradarbiavo", - teigė Liustracijos komisijos pirmininkas.

Pasak A. Urmono, buvo nevertintų faktų, pvz., komandiruočių tankis. „Tokių faktų yra suskaičiuotina gana nemažai. Tai visų faktų visuma rodo, kad bylą reikėjo nagrinėti pagal naujus išaiškėjusius faktus", - teigė komisijos pirmininkas.

Pradžią sieja su kelione į Braziliją

K. Prunskienės bendradarbiavimas, anot A. Urmono, sietinas su 1979 m. kelione į Braziliją. „Prieš tai K. Prunskienė nei savo biografijoje, nei charakteriškose nepažymėdavo, kad turi giminių Brazilijoje. Po to tokios žinios biografijoje atsirado ir atsirado galimybė išvažiuoti privačiai kelionei į Braziliją", - sakė A. Urmonas.

Paskui, jo teigimu, prasidėjo legalūs (moksliniais tikslais) ir pusiau legalūs vizitai į Vengrijos Liaudies Respubliką, Vokietijos Demokratinę Respubliką bei Vokietijos Federacinę Respubliką.

„Ši jos kryptis buvo labai vertinama, ir saugumo Lietuvoje padalinys siųsdavo ataskaitas į Maskvą, kur buvo pažymėta, kad K. Prunskienė atliko didelį darbą tam tikrose srityse. Yra konkretūs duomenys, kokiose srityse - ar tai Vengrijoje, ar Vokietijoje ji surinko naudingą mokslinę informaciją", - tvirtino A. Urmonas.

Liustracijos komisijos vadovo manymu, daugeliu atvejų K. Prunskienė pradėjo bendradarbiauti kaip įtakos agentė, nes buvo įtakinga mokslininkė.

„Šiais atvejais nereikia rašyti pasižadėjimo. Nereikia jo ir asmenims, kurie žvalgybos tikslais važiuoja į užsienį.

Pasižadėjimas nėra reikšmingas visumos faktų sraute, jis - tik epizodas, patvirtinantis tam tikrus bendradarbiavimo faktus", - sakė A. Urmonas.

Pasisakymus vadina rinkiminės kampanijos dalimi

Pretendentė į kandidates prezidento rinkimuose Kazimira Prunskienė įsitikinusi, kad ketvirtadienį Liustracijos komisijos pateikti nauji argumentai dėl bendradarbiavimo su KGB ir prašymai teismo atnaujinti šią bylą yra prasidėjusi priešininkų vykdoma prezidento rinkimų kampanijos dalis.

Pasak profesorės, Liustracijos komisijos pareiškimai vertintini kaip prieš ją nukreipta rinkimų kampanija.

„Jeigu kas nors bent kiek sekė visą šitą situaciją per pastaruosius metus, tai puikiai žino, kad prieš kiekvienus rinkimus mojuojama ta pačia korta, daroma kagėbiste, o iš tikrųjų tai akivaizdi mano priešininkų rinkiminės kampanijos sudėtinė dalis. Tai yra nekorektiška konkurencija, pasitelkiant seniai išaiškintus dalykus", - sakė K. Prunskienė.

K. Prunskienės teigimu, oponentai taip su ja nori susidoroti, o komisijos narių išsakyti argumentai yra visiškai nepagrįsti.

„Šiandien tie ponai jau nuėjo taip toli, kad mokslinį darbą Vokietijoje tyrinėjant maisto ūkį „nuo lauko iki stalo" iš viešos informacijos pavadino moksliniu špionažu.

Na, iš tikrųjų aš jau kvatojausi žiūrėdama į tą medžiagą. (...) Skaniai pasijuoktų mano kolegos Vokietijoje žinodami mano temą ir naudotą medžiagą. (....) O tai, kad jie mane pavadino „Lietuvos KGB aukso gysla" - oi, kokia brangi buvau. (...) Jeigu nebūtų taip įkyru, būtų juokinga", - kalbėjo politikė.

K. Prunskienė pažymėjo, kad susireikšminę Liustracijos komisijos nariai ne tik pradeda kalbėti apie jos tariamą demaskavimą bendradarbiavus su užsienio specialiosiomis tarnybomis, bet ir užsipuolamas Vilniaus apygardos teismas.

„Čia jau atsiranda dar viena tema. Tai yra Liustracijos komisijos „užvažiavimas" ant Vilniaus apygardos teismo, netgi personaliai pradedant apie moralines savybes teisėjų, kurių aš net neatsimenu", - teigė signatarė.

Be kita ko, K. Prunskienė tokiems Liustracijos komisijos pareiškimams mato ir kitų priežasčių.

„Viena iš priežasčių gali būti mano jau paskelbtas kreipimasis Vilniaus apygardos teismui, kad bylą paviešintų. Jie meluoja, kad aš pati ar kolegija specialiai padarė bylą neviešą. Netiesa", - sakė profesorė.

Bylos ėmėsi po interviu ištraukos

Liustracijos komisija buvusios žemės ūkio ministrės, Seimo narės K. Prunskienės bylos ėmėsi po to, kai pernai rugsėjį žiniasklaidoje pasirodė ištrauka iš 1991 metais Italijoje politikės duoto interviu.

Jame politikė dalijosi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais, pasakojo, kaip atsirado „Šatrijos" slapyvardis. Esą jai reikėjo pasakyti kokį nors simbolinį žodį, kuriuo neminėdama savo pavardės ji galėtų prisistatyti.

Slapyvardį KGB pasirinkti pasiūlė 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Tuo metu K. Prunskienė rengėsi į komandiruotę Vokietijoje. Slapyvardis jai neva buvo reikalingas tam, kad jeigu prieš tarybinę pilietę Vokietijoje būtų surengta provokacija, ji turėtų kaip kreiptis į sovietų specialiąją tarnybą pagalbos.

Tirdama naujas aplinkybes Liustracijos komisija iš Vilniaus apygardos teismo išsireikalavo K. Prunskienės bylą, kurioje ji išteisinta dėl slapto bendradarbiavimo su KGB - esą tam nėra įrodymų.

Taip teismas pakeitė 1992 metais Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos sprendimą, kad K. Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su sovietų saugumu. Pati politikė tokį bendradarbiavimą kategoriškai neigia.

Į prezidentus kandidatuojanti K. Prunskienė šią savaitę išplatino kreipimąsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama paviešinti jos bylą.