Keturi Seimo komitetai sutarė siekti, kad Baltarusija ir Rusija atomines elektrines prie Lietuvos sienų statytų laikydamosi tarptautinių standartų. Pasak aplinkos apsaugos ministro Gedimino Kazlausko, bendradarbiavimo klausimu „Rusija entuziazmu tikrai nespinduliuoja". O Europos reikalų komiteto pirmininkas priduria, kad poveikio aplinkai ataskaitos rodo, kad kaimynės nepakankamai laikosi tarptautinių saugumo standartų.

Europos reikalų komiteto pirmininko Česlovo Stankevičiaus teigimu, šalia Lietuvos ketinamų statyti elektrinių poveikio aplinkai ataskaitos rodo, kad Rusija ir Baltarusija nepakankamai laikosi tarptautinių saugumo standartų.

„Padėtis dabar nėra gera. Poveikio aplinkai projektai, kurie pateikti Lietuvai, turi daug spragų, daug neatsakytų klausimų. Jų apimtis, kas svarbiausia, neatitinka tarptautinių konvencijų. Mūsų tikslas - paraginti vyriausybę dėti pastangas, kad į visus klausimus būtų atsakyta", - sakė Č. Stankevičius.

Antra vertus, anot G. Kazlausko, Lietuva turi pakankamai priemonių, kad atominių jėgainių saugumas būtų užtikrintas.

Penktadienį bendrame Seimo Europos reikalų, Nacionalinio saugomo ir gynybos, Užsienio reikalų ir Atominės energetikos komitetų posėdyje aptartas prie Lietuvos sienų planuojamų statyti atominių elektrinių poveikis aplinkai. Kaip teigė Lietuvos radijo korespondentė Seime Janina Mateikienė, Lietuva ketina pareikšti savo poziciją dėl netoli šalies sienų ketinamų statyti atominių jėgainių.

Šiuo metu nagrinėjamos gautos poveikio aplinkai ataskaitos ir pateikiami papildomi klausimai.

„Kas mums buvo neaišku - uždavėme klausimus. Kol atsakymų negavome, aišku, klausimai lieka. Neaišku dėl aikštelių vertinimo, kodėl pasirinktos būtent jos, ne iki galo pateiktas ir galimas radiacinis poveikis.

Nepateikta specifinė informacija apie radioaktyviąsias atliekas. Reikia informacijos ir apie avarinę parengtį, ir dėl licencijavimo procedūros", - Lietuvos radijui sakė Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) laikinasis viršininkas Michailas Demčenka.

Aplinkos apsaugos ministras Gediminas Kazlauskas pripažino, kad kaimyninės šalys su Lietuva bendrauja „nevienodai".

„Rusija entuziazmu tikrai nespinduliuoja, tačiau po Užsienio reikalų ministerijos notos pateikimo, jie informacijos suteikė. Jų pateiktai informacijai yra daug ir gana svarbių techninių pastabų. Baltarusija tai daro gernoriškiau, tačiau mes turime pastabų ir jas pateiksime. Manau, turime pakankamai priemonių, kad saugumas būtų užtikrintas", - Lietuvos radijui sakė aplinkos apsaugos ministras G. Kazlauskas.

„Tie, kurie laikosi tarptautinių konvencijų, privalo atsižvelgti į argumentuotas pastabas. Jeigu pastabos neargumentuotos, galima nereaguoti. Tokio instrumento, kad, vaizdžiai tariant, užlaužti rankas kaimynams, nėra", - pripažino aplinkos ministras.

Tuo metu Seimo Atominės energetikos komisijos vadovas Rokas Žilinskas teigia, kad iš Baltarusijos ir Rusijos reikia reikalauti tarptautinių standartų laikymosi.

„Lietuva negali uždrausti kaimynėms plėtoti taikią branduolinę energetiką. Mums svarbu, kad tai būtų daroma laikantis tarptautinių saugumo standartų. Jie yra vienodi visiems [...]. Šiandien sutarėme tai daryti ir to siekti parlamentiniu lygiu", - sakė Seimo narys.

Č. Stankevičius taip pat pripažino, kad Lietuvos institucijos, pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos ministerija, nepakankamai informuoja visuomenę apie tai, kas vyksta.

Baltarusija planuoja pastatyti du branduolinius reaktorius Gardino ir Mogiliovo srityse. Prioritetine laikoma Astravo aikštelė Gardino srityje. Atstumas nuo šios aikštelės iki Lietuvos sienos - 23 km. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti - 2016 m.

Kaliningrado srityje taip pat planuojama pastatyti du branduolinius reaktorius, kurių galingumas po 1200 MW. Prioritetinė aikštelė yra apie 10-12 km į pietus nuo Lietuvos-Rusijos sienos. Statybos darbus numatoma pradėti 2010 m., o pirmą reaktorių eksploatuoti - 2015 m.