Finansų analitikas S. Jakeliūnas sako, jog „Vyriausybės kova su krize buvo gaisro gesinimas brangiai skolintais pinigais".

Jo teigimu, atėjus į valdžią 2008 m. pab. nieko kito nebebuvo likę, kaip daug skolintis, tačiau jis priekaištauja valdantiesiems, kad šie būdami opozicijoje dalyvavo priimant populistinius sprendimus. Finansų analitikas G. Nausėda mano, kad Vyriausybės veiksmai buvo adekvatūs.

„Šita Vyriausybė ir apskritai koalicija teigia, kad perėmusi valdžią rado labai prastą padėtį, ir sako, kad prielaidos krizei pradėjo formuotis dar 2006 metais. Galima paklausti, kur buvo visi tie politikai 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. viduryje, kuomet jie nei įspėjo apie krizę, nei dalyvavo oponuojant priimant populistinius sprendimus Seime dėl įsipareigojimų ir išlaidų", - sakė Stasys Jakeliūnas, Lietuvos radijui komentuodamas Vyriausybės ataskaitą.

Anot S. Jakeliūno, „dabar sprendžiamos problemos, bet tai iš esmės yra gaisrų gesinimas brangiai skolintais pinigais".

„Paėmus valdžią ir pamačius, kokia situacija klostosi (ji tikrai ėmė staigiai blogėti 2008 pabaigoje dėl sukrėtimo pasaulio finansų rinkose ir Lietuvos rinkoje veikiančių bankų radikalių pokyčių), nieko kito neliko, kaip smarkiai skolintis ir kaišioti tas biudžeto deficito skyles.

Biudžeto deficitas didelis - pernai buvo apie 9 procentus, šiemet galbūt mažesnis, tačiau visa tai atsilieps brangiu palūkanų mokėjimu jau kitais ir dar kitais, 2012-aisais, kada reikės tą patį deficitą pagal Europos Tarybos reikalavimus sumažinti iki 3 procentų, nes kitaip grės sankcijos. Ir nepaisant to, reikia galvoti apie euro įvedimą 2014 metais, nes jeigu mes atsiliksime ne tik nuo estų, bet ir nuo latvių, tuomet būsime neigiamai išskirti visame Baltijos valstybių regione", - kalbėjo finansų analitikas.

Pasinaudoti alternatyviomis nebuvo galimybių

Finansų analitikas Gitanas Nausėda mano, jog iš principo Vyriausybės veiksmai buvo adekvatūs.

„Šitos krizės kilmė buvo mišri: viena vertus - išorės veiksniai, kita vertus - tam tikros disproporcijos kaupėsi ir pačioje šalyje, ir dėl to ta krizė arba ekonomikos nuosmukis, kuris po to prasidėjo, buvo gilesnis negu daugelio kitų regiono valstybių. Blogumu situaciją būtų galima lyginti tiktai su kitomis Baltijos valstybėmis, tai yra su Latvija ir Estija", - pažymėjo pašnekovas.

Finansų analitikas neneigia, jog „teoriškai samprotaujant gal ir įmanoma buvo surasti alternatyvių ekonomikos gelbėjimo būdų 2009 metų pradžioje", tačiau abejoja, ar praktiškai jas būtų buvę galima įgyvendinti.

„Bijau, kad Lietuva, negalėdama pasigirti pernelyg aukštu pasitikėjimo lygiu tarptautinėse finansų rinkose veikiausiai negalėjo išnaudoti tų galimybių, kurias turi, pavyzdžiui, tokia šalis, kaip Vokietija", - kalbėjo G. Nausėda.

Ekonomikos būklė stabili, bet bloga

Finansų analitikas S. Jakeliūnas teigia, jog Lietuvos ekonomikos situacija yra stabili, tačiau bloga. Anot S. Jakeliūno, nematyti jokių svarių jos atsigavimo ženklų.

„Vidaus paklausa, jeigu kalbėtume apie statybas, mažmeninę prekybą, paslaugas, - yra smukusi. Ji - maždaug 2004-2005 metų lygyje. Eksportas atsigauna, bet auga ne visi eksporto segmentai. Sausį matėme gana smarkų, lyginat su ankstesniais mėnesiais, eksporto apimčių nuosmukį. Vasario mėnesį jis šiek tiek padidėjo, bet vėlgi dėl trumpalaikių veiksnių.

Taigi ilgalaikio svaraus ekonomikos atsigavimo aš nematau, išskyrus tam tikras prošvaistes eksporto rinkose, kas, be abejonės, yra gerai, tačiau to neužtenka tam, kad mūsų ekonomika būtų pakelta iš nuosmukio, kuris ištiko mus 2009 metais, tuo labiau kad būtų užtikrinamos pajamos į biudžetą. Kadangi iš eksporto negauname pridėtinės vertės mokesčio. Svarbu, kad bent nedidėtų tame segmente nedarbas", - dėstė pašnekovas.