Prezidentei priminus švietimo ir mokslo ministro pažadą, jog palūkanos už studijų paskolą sieks 6-6,5 proc., reformos kritikai teigia nesuprantantys už ką tokios palūkanos. Anot jų, jei valstybė garantuoja už paskolas, bankai „beveik" nerizikuoja, tad palūkanos, kaip dabar numatoma, negali siekti 11 proc. Pasak ekonomisto R. Lazutkos, valstybė, kuri ir taip skolinasi iš bankų, galėtų pigiau pasiskolinti ir studentų reikmėms.

R. Lazutka: bankams - tik administracinės išlaidos

Vilniaus universiteto (VU) socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka sutiko, kad bankai, suteikdami studijų paskolas, už kurias garantuoja valstybė, „beveik" nerizikuoja, o išlaidos bus susijusios tik su paskolų administravimu. „Reikės darbuotojų, patalpų, kompiuterių ir panašiai, tad kažkokios palūkanos, kad būtų padengtos šios išlaidos reikalingos", - sakė R. Lazutka.

Teigdamas, kad bankams išduoti studentams valstybės garantuojamas paskolas rizikos „beveik nėra" (bankai rizikuotų nebent tik dėl infliacijos, kurios metu gautų nuvertėjusius pinigus), R. Lazutka svarstė, ar apskritai valstybei reikalingi tarpininkai bankai.

Pasak jo, valstybė šiuo metu ir taip skolinasi iš bankų, tad galėtų pasiskolinti ir studentų studijų reikalams, o gautą paskolą pavesti administruoti ir dabar veikiančiam Valstybiniam studijų fondui.

„Jeigu valstybė neturi lėšų biudžete, galėtų pasiskolinti iš bankų (kaip ir dabar skolinasi įvairiausiems reikalams), o tuos pinigus nukreipti į Valstybinį studijų fondą, kuris dalintų tas paskolas", - sakė VU profesorius.

Jis pridūrė, kad taip valstybė, kaip stambus ir patikimas klientas, galėtų skolintis pigiau nei pavieniai studentai. Pasak jo, net pasiskolinus tarptautinėse rinkose, valstybė paskolą gali refinansuoti (palankiomis sąlygomis paskolą perkelti iš vieno banko į kitą) ir taupyti, o studentai, pasiskolinę nepalankiomis sąlygomis, palūkanas bankams mokės visą paskolos laikotarpį.

„Tokiu būdu toje rinkoje, kur palūkanos susiklosto stichiškai, o ne jas nustato valstybė, taip pat būtų galima išlošti", - sakė jis.

„Kokia prasmė išskaidyti šia sistemą? Kad kiekvienas studentas taptų bankų klientų, o ne valstybės studijų fondo klientu? Juo labiau, kad valstybė bankams už paskolas turi garantuoti. [...] Čia tas didžiulis klausimas, ar reikėjo įtraukti bankus ir visus studentus, kuriems reikės skolintis", - klausė R. Lazutka.

Amerika atsisako bankų tarpininkavimo

Tuo metu Olga Suprun, VU Filosofijos fakulteto Edukologijos (specializacija - švietimo politika) magistrantė, pateikė JAV prezidento Baracko Obamos, kuris šių metų balandžio viduryje pareiškė pradėsiantis studijų paskolų reformą, pavyzdį.

Skelbiama, kad studijų reforma bus vykdoma atsisakant bankų tarpininkavimo išduodant paskolas studijoms ir įkuriant Federalinės valdžios administruojamą studijų paskolų sistemą. Pasak JAV prezidento, šitaip per ateinančius dešimt metų jis mokesčių mokėtojams sutaupytų 94 milijardus JAV dolerių. Be to, pristatydamas reformą, B. Obama tikino, kad tai padarys studijas prieinamas didesniam jaunuolių skaičiui.

„Ilgainiui [bankų tarpininkavimas - lrt.lt] taps našta Lietuvos mokesčių mokėtojams. [...] Tai labai neilgalaikis ir neproaktyvus Vyriausybės mąstymas. Jie nežiūri į priekį, gyvena šia diena. Dabar valstybei yra pigiau atiduoti bankams administruoti tas paskolas", - sakė švietimo politiką studijuojanti O. Suprun.

Kurti dar vieną instituciją - per brangu

Banko „DnB Nord" vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka teigia, kad šiuo metu Vyriausybė ir bankai dar nesusitarė dėl studijų paskolų sąlygų, nėra nustatytos ir palūkanų normos. „Dabartinė problema yra rizika. Kiek tos rizikos gali prisiimti bankai, kiek tos rizikos gali ir nori prisiimti Vyriausybė", - sakė ji.

Banko analitikė teigė, kad būtina kuo greičiau sutarti dėl paskolų studijoms palūkanų normų, nes dabartinėmis sąlygomis imti paskolas yra rizikinga tiek patiems studentams, tiek bankams, tiek valstybei.

„Tikiuosi, kad nustatytos palūkanų normos bus gerokai mažesnės. Nes tokiomis sąlygomis [skelbiama, kad maksimalios palūkanos litais sieks 11,4 proc., o eurais - 4,03 proc. - lrt.lt] imti paskolas yra gerokai rizikinga ir studentams (tiesiog brangu) ir valstybei, ir bankams", - sakė „DnB Nord" vyresnioji analitikė.

Antra vertus, J. Rojaka sutiko, kad valstybė, kaip stambus ir patikimas klientas, tikrai turi galimybių pasiskolinti net pigiau nei Lietuvos komerciniai bankai iš savo motininių bankų.

„Jeigu mes kalbame, pavyzdžiui, apie Europos investicinį banką, tai iš tiesų jų palūkanų norma yra labai nedidelė ir sąlygos yra gerokai palankesnės nei, tarkime, bet koks komercinis bankas galėtų pasiimti iš savo motininio banko. Rizika yra mažesnė", - sakė J. Rojaka.

Pasak jos, Lietuvoje imtis panašių reformų, kurias pristatė JAV prezidentas B. Obama, neapsimoka ne vien dėl to, jog panašios valstybinės institucijos, „sprendžiant iš praktikos nebuvo labai efektyvios". Valstybinio studijų fondo sėkmė, teigia banko analitikė, priklausytų nuo studentų, norinčių imtis paskolas. Jeigu tokių būtų mažai - kurti atskirą instituciją paprasčiausiai neapsimokėtų.

„Dabartinėmis sąlygomis kurti ir didinti valdžios aparatą bet kuriuo atveju yra brangu. Man sunku įsivaizduoti, kokį efektyvumą turėtų pasiekti institucija, kuri galėtų išlaikyti save ir galėtų suteikti kokybiškas paslaugas", - sakė ji.

Ji pridūrė, kad Amerikoje tokios institucijos sukūrimas mokesčių mokėtojams apsimokėtų, nes šalis gali „prispausdinti pinigų" jos įsteigimui. Pasak jos, naikinti bankų tarpininkavimą, o paskolas išduoti per centrinę instituciją amerikiečiams apsimoka, mat šalyje yra nusistovėjus studijų tvarka: galima apskaičiuoti, kiek žmonių ir kokiomis sąlygomis ims paskolas, kiek paskolų bus blogų ir panašiai.

Ministro patarėjas: „pažado nebuvo"

Gytautas Damijonaitis, švietimo ir mokslo ministro patarėjas, teigia, kad „pažado (jog paskolų už studijas palūkanos nebus komercinės ir galėtų siekti apie 6-6,5 proc. - lrt.lt) nebuvo". Pasak jo, „buvo kalba, kokios gali būti mažiausios palūkanos".

Jis teigė, kad šiuo metu su Finansų ministerijos atrinktais bankais yra susitarta, jog paskolos marža neviršys 3 proc. Pridėjus kintamų palūkanų normą, bendros palūkanos už paskolas litais sieks 11,4 proc., o eurais - 4,03 proc.

G. Damijonaitis pripažino, kad paskolų teikimo modelis, kai paskolas teikia bankai, gali būti laikinas. Pasak jo, toks modelis, kai pinigus skolina valstybė, o ne bankai yra „svarstytinas". Jis taip pat pripažino, kad po metų paskolų teikimo modelis neišvengs tam tikrų pakeitimų. „Tam tikros paskolų modelių korekcijos po metų ar kitų bus, - lrt.lt sakė jis. - Sistemoje yra daug neprognozuojamumo".

Tačiau, pasak ministro patarėjo, alternatyviai sistemai sukurti reiktų mažiausiai metų, o balandžio pabaigoje priėmus aukštąjį mokslą reformuojantį Mokslo ir studijų įstatymą tiek laiko paprasčiausiai nebuvo ir valstybė „pasitelkė kredito sistemų išteklius".

„Natūralu, kad patį administravimo procesą patogiausiai ir efektyviausia gali atlikti bankai, kadangi turi plačiausią tinklą, kompiuterines sistemas. Reikia turėti minty, kad Valstybinis studijų fondas turi Vilniuje keletą kabinetų ir gal Kaune", - apie galimybes valstybei administuoti studijų paskolas sakė ministro patarėjas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu surasti lėšų studijų paskoloms valstybės biudžete „yra visiškai neįmanoma", tačiau sutiko, kad valstybė galėtų pasiskolinti pigiau nei pavieniai studentai.

Primename, kad Seimas balandžio pabaigoje priėmė aukštąjį mokslą reformuojantį Mokslo ir studijų įstatymą, kuriuo įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema. Krepšeliai yra skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės. Iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.

Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Pasak ŠMM ministro patarėjo G. Damijonaičio, pasakyti, kiek studentų šiais metais ims paskolas - rizikinga. Skelbiama, kad šiemet valstybė numato garantuoti iki 100 mln. litų valstybės remiamų paskolų studentams.

Baigęs studijas absolventas paskolą turės grąžinti per 15 metų.

Juozapas Paškauskas