Kai patikrintos geriausios vietelės, išbandyti patikimiausi masalai, o žūklės rezultatas lygus nuliui, net ir optimistiškiausiai nusiteikusiam spiningautojui subjūra nuotaika. Tačiau pirmiausia dėl nesėkmės reikia kaltinti ne pasikeitusį atmosferos slėgį ir vangias lydekas ar apsnūdusius ešerius, o tiesiog pagalvoti, kodėl anksčiau sėkmingi buvę masalai šiandien žuvų nevilioja?

Viktoras ARMALIS
žūklės ekspertas

Svetima patirtis

Pabandykite prisiminti kitus tokius atvejus ir juos palyginkite su šiandienine situacija. Jei nepavyko anuos kartus rasti tinkamą receptą, teks eksperimentuoti ir improvizuoti.       Tokiais atvejais labai praverčia kitų įgyta patirtis. Štai Suomijos žūklės ekspertai mano, kad maždaug 50 proc. žūklės sėkmės priklauso nuo spiningo masalo spalvos, o prancūzų žvejai mano, kad tokiais atvejais labai praverčia primiršti ir seniai naudoti masalai. Todėl padėkite į šalį žvilgančius voblerius bei margaspalvius guminukus ir atsidarykite žūkladėžę. 
Kad ir kiek naujoviškų spiningo masalų būtų sukurta, tačiau universaliausios - blizgės. Tokia suomių spiningininkų nuomonė. Na, o jei pasitelksime praėjusio amžiaus mūsų krašto spiningininkų patirtį, tai paaiškės, kad ir jie klasikinę vartiklę visada laikė pačiu geriausiu masalu.

Daugelis mūsų krašto spiningininkų jau ir iš savo patirties žino, kad dažnai tradicinis spiningininko masalas - blizgė būna pati geriausia išeitis, kai nei lydekos, nei sterkai, nei ešeriai kibti nenori. Patartina likusį žūklės laiką žvejoti tik blizgėmis, nes labai tikėtina, kad pavyks į savo pusę palenkti sėkmės svarstyklių lėkštę.

Arsenalas ir galimybės

Dabar sukurta šimtai blizgių - vartiklių, blizgių - vingrių, blizgių - sraigtų, šimtai tokio tipo masalų modifikacijų, tačiau patirtis rodo, kad svarbiausia - ne blizgės tipas, o spalva. Tiksliau spalvos ryškumas arba, dailininkų kalba tariant, spalvos intensyvumas. Ypač tai svarbu, kai vasarą vandenys visuotinai nuskaidrėja. Tad vasarą patartina  prisiminti seną išmintį, kad plėšriosios žuvys prasto kibimo dienomis baidosi ryškiaspalvių masalų. Tada patartina joms pateikti ką nors pilko, menkai pastebimo. Arba kažkokį melsvą masalą, murzinai žalsvą. Žodžiu, fantazijai - atviri vis keliai. Svarbu, kad turėtumėte reikiamų masalų. Jei po ranka nieko nepasitaikys, imkite rašiklį, vadinamąjį "flomasterį", kurio rašalas atsparus vandeniui, ir pamarginkite vartiklę tamsiomis juostelėmis, melsvomis dėmelėmis. Tai gryna, improvizacija. Ji reikalinga tuo atveju, jei neturite slaptos masalinės, kurioje - keletas ypatingų blizgių-vartiklių, iš pažiūros labai nepatrauklių, tačiau įgijusių ypatingą vertę.
Kodėl? Tos blizgės primena sidabrinius šaukštus iš močiutės indaujos. Per laiką jos pajuodo, neteko blizgesio, bet tapo būtent tais pilkais, neišsiskiriančiais iš aplinkos masalais, kurie kelia plėšrūnams apetitą. Todėl problemiškomis dienomis nieko geriau už patamsėjusią sidabraspalvę blizgę tokiais atvejais nerasite.

Pasirinkimo kanonai

Kaip išsirinkti  reikiamo tipo masalą? Paprastai  spiningininko masalinėje atsiras nuo ilgo naudojimo patamsėjusi blizgė, bet gali būt ir taip, kad tokios dar neturite. Todėl patartina pasirinkti keletą vartiklių ir specialiai palaikyti jas vandenyje, kad imtų tamsėti. Tačiau tam tinka ne visos blizgės, o tos, kurių paviršius pasidabruotos, nes sidabras nuo kontakto su vandeniu gan greitai tamsėja, tačiau nerūdija ir banaliai nejuoduoja. Anksčiau tam reikalui naudojau labai parankias klasikinio laivelio formos „Salmo" vartikles „Lucky John Royal" bei mūsiškos „Jūratės" tipo kiek sunkesnes „Lucky John Classic", tebenaudoju jas ir dabar, tačiau šiuo metu jau pasendintų vartiklių galima pasirinkti iš „Salmo" partnerio  tapusių „KIBS" blizgių gamintojų kolekcijos. Ypač universalūs ir labai tinkantys tokiems  atvejams modeliai - „Storm", „Breeze" bei „Cunami".
Pasak žūklės ekspertų, reikia žinoti keletą taisyklių, kurios padeda pasirinkti reikiamą masalą. Aš taip pat palaikau šią nuomonę, nes turiu nemažai argumentų, kalbančių šios versijos naudai. Kokie jie?
Pirma, labai dažnai nuo oro sąlygų priklauso, kokios spalvos masalu geriausia žvejoti. Kai oras apniukęs, patartina naudoti ryškų masalą, o ypač saulėtomis dienomis geriausiomis laikomos pilkos ir juosvos blizgės. Antra, masalo spalva labai priklauso nuo žuvų migracijų, ypač neršto metu. Lydeką daug sunkiau sugundyti žvilgančia blizge, kai neršto metu arba rudenį į žiemavietes susiburia dideli ešerių tuntai. Tada patartina naudoti blizges - ešerių imitacijas. Tiesa, jų spalvinimas irgi būna nevienodas, nes ešerių išvaizda priklauso nuo aplinkos sąlygų. Priekrantėje gyvenantys ešeriai būna žalsvi, netgi melsvi, o tolėliau nuo kranto, kur smėlėto ar akmenuoto dugno neužgožia vandens žolės, ešeriai būna rusvi ar net rudi, blyškiai gelsvi, kartais net auksiniai, pastarųjų šoniniai dryžiai vos įžiūrimi.
Žodžiu, jei laikome, kad masalo spalva lemia žūklės sėkmę, tai laikomės šių aukščiau minėtų kanonizuotų taisyklių. Nekibos atveju šie kanonai dedami į stalčių - kad ir koks būtų oras, patartina naudoti patamsėjusią blizgę arba specialiai išmargintą. Antra sąlyga - tokiems nekibos atvejams geriausiai atsirinkti patamsėjusias blizges tokio tipo, kurio žaismas nėra agresyvus. Tokiomis vangaus kibimo dienomis plėšriosios žuvys nenusiteikusios kaip vietoje nenustygstantys kumeliukai laigyti paskui kuojų uodegas. Plėšrūnės tokiomis dienomis renkasi tingų, niekur neskubantį, nerūpestingai pamiršusį atsargumą grobį. Tad labai svarbu, kad blizgė imituotų tingiai plaukiančią žuvelę. Ją regėdamas, plėšrūnas instinktyviai jaučia, kad prieš akis - lengvai sučiumpamas užkandis.

Informacija www.salmo.lt