Goa - mažytė Indijos valstija (apie 100 km Arabijos jūros pajūrio, 1 350 000 gyventojų). Vykstantiesiems pirmą kartą tiek tikrai užtenka susipažinti su šalimi ir nuspręsti, ar sugebės susitaikyti su visais kontrastais, kurie laukia nusprendus keliauti po šią nuostabią šalį.

Pradėjęs užsiiminėti joga ir susidomėjęs budizmu, ėmiau domėtis ir ištakomis - Indija. Galvoje sukosi vienintelis klausimas - ar galėsiu ten keliauti motociklu? Goa - ne visiškai Indija. Šį netvarkingą rojų šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atrado hipiai, o vėliau - anglų ir rusų turistai. Gali būti, kad pastarieji galiausiai visiškai sunaikins autentiką.

Nuvykome ten gruodžio pirmomis dienomis. Vos išlipus iš lėktuvo, mus pastvėrė 35 laipsnių karštis. Nematėme nė vieno debesėlio, jau nekalbant apie lietų. Fantastiškas oras motociklininkams, dar labiau sužavėjo motociklų nuomos kainos. Parai negirdėtos bendrovės „mocas" kainuoja apie 6 JAV doleriai, benzino litras - apie 1 JAV doleris degalinėje, o už 1,2 JAV dolerio galima nusipirk ir vaisių pakelės kioskelyje.

Goa netinka norintiesiems pamatyti kažką indiškai įspūdingo. Tai kurortų miestelis, bet mums - visiškai kitas pasaulis. Susidaro įspūdis, kad čia telpa visi. Įprasti prie vietos vairavimo sąlygų reikia šiek tiek laiko. Eismas vyksta kairia kelio puse kaip Anglijoje. Keliai siauri, dviejų juostų, kelkraščiai neasfaltuoti. Keliuose sutiksi visko: pėsčiųjų, automobilių, motorolerių, autobusų, karvių, šunų. Metras nuo kelio stovi kavinės, atviros prekyvietės, sėdi elgetos, ant žemės susiguldę kūdikius. Iš pradžių ištinka kultūrinis šokas, o po kelių dienų suvoki, kad įveikti planuotus 50 kilometrų užtruks tiek, lyg Lietuvoje važiuotum 250. Žemėlapis tik orientacijai ir miestelių pavadinimams, bet visiškai neatitinka realybės, tad tenka vadovautis nuojauta ir patarle „Moki žodį, žinai kelią". Angliškai kalba tikrai daug gyventojų, o ypač prekeiviai ar aptarnaujantis personalas.

Pagrindinė pramoga turistams - įvairios prekyvietės. Naktinis turgus (ir kainos) Bagoje šeštadieniais tik turistams. Dieninis Anjunos turgus antradieniais, įkurtas hipių, kuriame prekiauja ne tik indai, bet ir tibetiečiai (beje, jie derėtis nemėgsta), nepaliečiai. Čia galima rasti tikrai įspūdingų senovinių daikčiukų. Penktadieniais veikia vietos turgus Mapsoje, kur buvome vieninteliai turistai tuo metu. Šiame turguje tikra indiška dvasia ir žavesys.

Važiuojant atostogauti į šią šalį tikrai neverta vežtis drabužių, nes jie čia kainuoja itin pigiai, o lagamine jums vietos prireiks vietos rankų darbo grožybėms, sidabro gaminiams, prieskoniams. Labai giriami ajurvediniai masažai mums pasirodė baisūs. Tiesa sakant, sunku įvertinti masažą, kai jis atliekamas šiferio lapais apdengtoje būdelėj su aliejumi, kurio kvapas toks, lyg jame ką tik kepė bulvytės. Va toks masažas kainuoja apie 10, bet galima rasti ir prabangių SPA, kur išleisi ir 100 JAV dolerių.

Maistas gali būti šios šalies pasididžiavimas. Viskas labai skanu ir pigu. Kuo paprastesnė aplinka, tuo skaniau ir autentiškiau. Turizmo agentūros meluoja, rekomenduodamos vengti pakelės užeigų dėl neva antisanitarinių sąlygų. Vakarienė dviem su alumi, sriuba ir karštais patiekalais kainuoja apie 7 JAV doleriai. Jeigu pageidausite jūros gėrybių - apie 15 JAV dolerių. Nemenkas šviežias omaras kavinėje kainuos maždaug 20 JAV dolerių. Vaisių kainos gatvėje: 12 nedidukų bananų nekainuoja dolerio, pusė kilogramo mangų - pusantro dolerio. Goa turi savo unikalia virtuvę, bet ne viskas priimtina mūsų skonio receptoriams.
Vietinis viskis - iš anakardžių gaminamas alkoholinis gėrimas feni - labai neįprasto skonio, tradicinis sluoksniuotas pyragas bebinka, kepamas iš kokoso pieno ir miltų. Pastarąjį teko atiduoti šalia kavinukės gyvenantiems šunims. Šiaip jau vietinis alus „Kingfisher" vertas dėmesio - primena „Corona".

Goa paplūdimys vadinamas vienu gražiausiu pasaulyje. Smagu, kad čia galima rasti ir visiškai civilizacijos nepaliestų laukymių, kur renkasi norintieji medituoti, ir paplūdimių, kur gausu ne tik turistų, bet ir šventų karvių. Goa - saugi vieta turistams. Nematėme nei avarijų, nei vagysčių. Visi rūpinasi tais, kurie atveža čia pinigų. Vietiniai gyvena labai neturtingai. Didelė dalis niekada nelankę mokyklų, jų lūšnelės neturi net elektros. Mokslas mokamas, prieinamas tik pasiturintiems. Naujagimės mergaitės taip pat atneša skurdą namams, nes, norint ištekinti dukrą, jaunikiui tenka sumokėti nemenką kraitį. Dėl to plinta kraujomaiša, kad pinigai nepaliktų namų. Šiurpiai atrodo ir plakatai, skatinantys nežudyti gimusių mergaičių. Ten moterys labai nelaimingos, tačiau visos šypsosi apsikrovusios vaikais ir šluodamos gatves fantastiško grožio sariais.

Be jokios abejonės, Goa nepaliks abejingų. Arba pamilsite Indiją, arba jos neapkęsite, tačiau pamatyti privalote.

Tekstas ir nuotraukos Big Gang MC