Oficiali statistika teigia, kad pernai iš Lietuvos į užsienį emigravo beveik 20 tūkst. žmonių. Kiek tarp emigravusiųjų yra medikų - nežinia, tačiau vien pernai į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) dėl pažymų, reikalingų norint dirbti užsienyje, kreipėsi beveik pusė tūkstančio sveikatos priežiūros sistemos specialistų.
Teigiama, kad lietuvių gydytojai - vieni labiausiai emigruojančių Europoje. Ypač daugėja bandančių dirbti besiblaškant tarp Lietuvos ir užsienio. Nuo išvažiuojančių profesionalų neatsilieka ir būsimieji medikai - medicinos studentai, kuriems reikia pasirintki pageidaujamos krypties rezidentūros studijas. Teigiama, kad išvykimą baigti mokslų ir dirbti svetur planuoja kas antras rezidentas.

Rezidentams neramu dėl ateities

Būsimuosius gydytojus papiktino metų pradžioje priimtas Vyriausybės sprendimas 10 proc. sumažinti gydytojų rezidentų algas ir kai kurių politikų bei medikų teiginiai, kad rezidentų, gaunančių dar ir stipendiją, pajamos neretai didesnės nei gydytojų. Jų teigimu, iš tiesų rezidentų situacija - graudi.
Rezidentūros praktika finansuojama iš SAM skiriamų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų. Šiemet rezidentų darbui apmokėti reikėtų 30 mln. litų, tačiau valstybės biudžeto projekte 2010 m. numatyta skirti tik 26 mln. litų, o rezervo padengti trūkstamas lėšas SAM neturi.
Negana to, pastaraisiais metais vis didesniam studentų kiekiui renkantis medicinos studijas, rezidentų skaičius Lietuvoje didėja.
Todėl, įvertinus esamą Lietuvos ekonominę ir finansinę padėtį, nuspręsta mažinti bazinės mėnesinės algos koeficientą.
Gydytojai rezidentai, gaunantys algą, kartu yra studentai, galintys gauti stipendiją. Iš viso medikai mokosi nuo 10 iki 13 metų: 6 metus trunka vientisosios studijos, vėliau metų trukmės praktika, t.y. internatūra, ir galiausiai per 3-6 metus trunkančias rezidentūros studijas pasirenkama profesinė kvalifikacija.
Daugelį metų medicinos rezidentai atlyginimo negaudavo - jie dirbdavo be užmokesčio, tačiau gaudavo stipendiją. Tik 2007 m. pabaigoje buvo priimtas sprendimas rezidentams už darbą rezidentūros bazėse mokėti atlyginimą iš SAM skiriamų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų.

Tikra situacija - graudi

Aštuntus metus mediciną studijuojanti jaunesnioji rezidentė Eglė piktinosi Vyriausybės sprendimu ir pastaruoju metu skambėjusiais medikų pasakymais, kad rezidentai gauna bene daugiau nei kai kurie gydytojai.
Pasak moters, jos - jaunesniosios rezidentės, auginančios vaiką, - atlyginimas po to, kai buvo sumažintas praėjusiais metais, siekė apie 1080 litų į rankas, o po mažinimo ji gaus tik apie 950 litų. Tie, kuriems pasisekė įstoti į valstybės finansuojamas vietas, gauna apie 1200 litų stipendiją. Tačiau toli gražu ne visi. Eglė negauna, tad už mokslus jai reikia mokėti per 19 tūkst. litų per metus, t.y. apie 1600 litų per mėnesį.
"Kai reikia susimokėti iš savo atlyginimo už studijas, pasidaro graudu, - sakė Eglė. - Iš kažkur reikia kas mėnesį gauti dar 600 litų, o ką jau kalbėti apie lėšas pragyvenimui, vaiko aprūpinimui, maistą ir kt."
Eglės vyras - taip pat rezidentas. Kad šeima galėtų išgyventi, jis priverstas dirbti papildomus darbus, budėti naktimis. Jei šeima savaitgalį praleidžia kartu, tai - didelė šventė. Ir taip, pasak moters, gyvena daugelis rezidentų, kai kurie jų yra priversti dirbti net trimis etatais.
"Žinoma, rezidentų atsakomybė šiek tiek mažesnė nei gydytojų, tačiau tai nereiškia, kad rezidentai už nieką neatsakingi, - sakė Eglė. - Gydytojas net ne visada turi galimybę patikrinti tai, ką tu parašei, pavyzdžiui, rinkdamas anamnezę. Nesame tik mokiniai, kurie tiesiog eina iš paskos ir nieko savarankiškai nedaro. Negana to, kai rezidentai pradėjo gauti atlyginimus, ir kai kurių gydytojų reikalavimai jiems gerokai padidėjo".
Moteris neužtikrinta dėl ateities. Jai neramu, kas bus, jei, pavyzdžiui, valdžia nuspręs dėl sunkios ekonominės šalies situacijos rezidentams atlyginimų visiškai nebemokėti. Juk jau ir dabar rezidentė vargiai pasiryš išeiti motinystės atostogų, nes vaikelį jai teks auginti gaunant vos kelių šimtų ligų pašalpą.
Be to, dabar SAM nusprendė sutaupyti mažindama rezidentų atlyginimus, o kas gali garantuoti, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesumanys sutaupyti mažindama rezidentų stipendijas?..
"Pripažįstama, kad Lietuvos studentai, baigę internatūrą, būna gerai parengti, tad juos į nemokamą rezidentūrą mielai priima kitų šalių ligoninės, kurios, be viso to, moka dar ir neblogą atlyginimą, - sakė Eglė. - Aš nežinau, ar valstybei labai naudinga šimtus tūkstančių skirti tam, kad medikas būtų parengtas, o paskui specialisto netekti. Susidaro toks vaizdas, kad mūsų politikai visiškai nežiūri į ateitį ir neskaičiuoja, kas šaliai yra naudingiau".

Skatina didesnės galimybės

Įsidarbinti užsienyje padedančios personalo atrankų specialistės Lauros Duksaitės teigimu, pastaraisiais metais jaunųjų medikų emigracija buvo aprimusi, tačiau pernai emigracijos galimybėmis vėl ėmė domėtis vis daugiau rezidentų.
Pagrindinė priežastis - Lietuvoje toli gražu ne visiems studentams pavyksta įstoti į labai pageidaujamas rezidentūros studijas, nes į populiariausias specialybes valstybės finansuojamų vietų būna nedaug.
Neįstojusiems į valstybės finansuojamas rezidentūros vietas, tenka rinktis mažiau populiarią specialybę arba už studijas mokėti. Dėl to studentai ieško, kur galėtų baigti būtent norimos rezidentūros studijas už jas nemokėdami. Didelė paskata ir tai, kad jie ten nebebus studentai, o dirbs pagal darbo sutartį ir gaus, palyginus su Lietuva, labai padorų atlyginimą.
Negana to, studentai nori mokytis ir būti mokomi, tuo tarpu daugelis jų pasakoja, kad Lietuvoje šiuo metu rezidentūra yra nekokybiška, rezidentai smarkiai priklausomi nuo gydytojų norų ir malonės. Tuo tarpu kitose šalyse jiems sudaromos sąlygos nuolat mokytis ir praktikuotis.
Į užsienį vykstančių dirbti licencijuotų gydytojų motyvai daugiau finansiniai - jie nori užsidirbti pinigų, arba problemos darbo rinkoje - Lietuvoje jie negauna norimo darbo. "Apsispręsti važiuoti dirbti į kitą šalį nėra paprasta, tad negaliu pasakyti, kad daug gydytojų ieškosi darbo, tačiau visada tokių buvo ir visada jų bus. Darbo rinka juda ten, kur darbo valandos yra trumpesnės, o darbo užmokestis - didesnis", - sakė L.Duksaitė.
Dažniausiai Lietuvos medikus pasikviečia dirbti Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių ligoninės.
L.Duksaitės duomenimis, iš Lietuvos į Vokietiją vos atvykęs rezidentas gauna apie 2,5 tūkst. eurų atlyginimą, licenciją turintis gydytojas - apie 4,5 tūkst. eurų. "Toks darbo užmokestis bent jau leidžia jiems jaustis oriai", - sakė ji.

Masalas jaunimui

Dr. Virgilijus Tarutis, šiuo metu vadovaujantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centrui, dar ne taip seniai kelis kartus per metus važiuodavo padirbėti į Didžiosios Britanijos Vesekso širdies chirurgijos centrą.
"Buvo keletas to priežasčių. Viena - tiesiog smalsumas, ar sugebėsiu ten dirbti, kita - pamatyti, kaip tas pats darbas, kurį dirbu Lietuvoje, daromas ten. Savaime suprantama, netrukdė ir ten mokamas didesnis atlyginimas", - sakė gydytojas.
V.Tarutis neneigia - viena priežasčių, dėl kurios medikai važiuoja dirbti į užsienį, yra pinigai. Dirbdamas kitoje šalyje gydytojas gali ir pamatyti, kaip ten dirbama, ir įgyti daugiau patirties, ir užsidirbti.
"Tikrai nesakysiu, kad išvažiuoti dirbti į užsienį yra blogai. Manau, tai išeitis tiems, kurie nori užsidirbti, - sakė gydytojas. - Tačiau rasti ten tokį darbą, kad dirbtum savo srityje ir tokioje pozicijoje, kaip Lietuvoje, nėra lengva. Be to, dalis tų išvykusių žmonių grįžta, ir grįžta praturtėję ne tik finansine, bet ir profesine prasme, o tai yra labai gerai".
V.Taručio teigimu, rezidentų situacija Lietuvoje šiek tiek kitokia, nei gydytojų. Jei rezidentui ir pavyksta pasirinkti norimą rezidentūrą, ją pabaigus jam gali kilti problemų norint rasti darbą pagal specialybę, nes specializuotų gydymo įstaigų skaičius Lietuvoje yra ribotas.
Medikas pasakojo, jog rezidentai iš Lietuvos ES šalyse pageidaujami, nes dažniausiai jų ten trūksta, nes rezidentams duodamas didelis darbo krūvis. Tačiau jokios garantijos, kad pabaigęs rezidentūrą ten pat galėsi ir dirbti, nėra. Vis tik tai, kad finansinės sąlygos ten ženkliai geresnės, nei Lietuvoje, - labai didelis masalas jauniems žmonėms.
"Teigiama šioje rezidentų emigracijoje yra tai, kad dalis žmonių pabaigę rezidentūrą grįžta į Lietuvą. Tik klausimas, ką jiems daryti grįžus? Ar Lietuvoje jiems bus pakankamai darbo vietų?", - sakė V.Tarutis.

Panikuoti nėra dėl ko?

Gydytojai, besiruošiantys vykti dirbti į užsienį, kreipiasi į SAM dėl pažymų, reikalingų, kad galėtų užsiregistruoti kaip licencijuoti medikai kitoje valstybėje ir kad būtų pripažinta Lietuvoje įgyta kvalifikacija.
Kaip informavo SAM Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas Jonas Bartlingas, pernai ministerija medikams išdavė 478 pažymas. 131 pažyma išduota gydytojams, 72 - odontologams, 8 - akušeriams ir 267 - slaugytojams.
2008 m. dėl pažymų į ministeriją kreipėsi 398 medikai - 88 gydytojai, 27 odontologai, 11 akušerių ir 272 slaugytojai.
"Medikų dėl pažymų pernai kreipėsi šiek tiek daugiau, nei užpernai, tačiau skirtumas nėra labai didelis, - sakė J.Bartlingas. - Dalis jų kreipiasi pakartotinai, nes nepasinaudojo anksčiau gauta pažyma".
Vis tik medikų emigracija Lietuvoje dar nepasiekė 2004-2005 m. lygio, kai, Lietuvai įstojus į ES, buvo emigruojama gausiausiai. J.Bartlingo pateiktais duomenimis, 2005 m. SAM vien tik gydytojams išdavė net 346 pažymas, t.y. beveik tris kartus daugiau, nei pernai.
"Vėliau didėjo medikų darbo užmokestis, gerėjo darbo sąlygos, - sakė J.Bartlingas. - Šiuo metu situacija šiek tiek prastesnė".
Vis dėlto, J.Bartlingo manymu, panikuoti dar nėra dėl ko, nes, pavyzdžiui, iš visų Lietuvoje licencijas turinčių medikų pažymas, reikalingas norint įsidarbinti užsienyje, 2009 m. pradžios duomenimis, buvo paėmę vos 2 proc. slaugytojų ir vos 5 proc. gydytojų.

KOMENTARAS

Jonas Korsakas, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas:
Pastarąjį pusmetį vis daugiau rezidentų nusprendžia tęsti mokslus užsienyje. To priežastys - ir mažinami rezidentų atlyginimai, ir sunkėjančios darbo sąlygos. Pastaruosius du-tris metus buvo juntama teigiama dinamika, gerėjo darbo sąlygos, didėjo atlyginimai, o dabar situacija prastėja, tad savaime suprantama, kad žmonėms norisi ieškoti, kur geriau. O geriau ES tikrai yra.
Kai 2008 m. pradžioje rezidentai pagaliau buvo įdarbinti, jiems buvo pradėtas mokėti atlyginimas. Kartu su gaunama stipendija jis buvo bent jau iš dalies Lietuvos sąlygomis konkurencingas, rezidentai nebeturėjo ieškotis papildomų darbų ir didžioji dalis jų koncentravosi į praktiką.
Tačiau jau 2009 m. vasarą prasidėjo problemos. Kadangi rezidentų atlyginimas skaičiuojamas bazinę algą dauginant iš nustatytų koeficientų, rugsėjį, maždaug 10 proc. mažinant valstybės tarnautojų bazinę algą, sumažėjo ir rezidentų atlyginimai. Mūsų asociacija kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu išlaikyti stabilų finansavimą, tačiau į mūsų prašymą nebuvo atsižvelgta, net buvo kalbama, kad tai dar ne pabaiga. Prognozės pasitvirtino - atlyginimas sumažintas dar 10 proc.,
tad po šių abiejų mažinimų vyresniųjų rezidentų pajamos mažėja nuo maždaug 1400 iki 1100 litų į rankas, jaunesniųjų - nuo maždaug 1150 iki 900 per mėnesį. Taip grįžtama į 2007 m. situaciją, kai mes tik pradėjome kelti rezidentų darbinių santykių, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų problemas.
Mūsų asociacijos tikslas - pasiekti, kad dabartiniai rezidentai ateityje nebūtų tokie, kokie dabar yra kai kurie gydytojai. Mes norime skaidrios sistemos, aiškaus finansavimo, adekvataus atlyginimo, kad mums nereikėtų būti kyšininkais ir t.t. Tik esant normaliam darbo apmokėjimui rezidentai galėtų susikoncentruoti į savo profesinį tobulėjimą, rezidento darbą. Jei rezidentas galvos apie tai, kur rasti kokių naktinių budėjimų, kad galėtų užsidirbti pinigų pragyvenimui, nukentės rezidentūros kokybė. Mums toks valstybės požiūris į rezidentus nepriimtinas. Rezidentai turi įgyti žinių rezidentūros metu, o ne po jos, eksperimentuodami su pacientais.
Natūralu, jog po tokių valdžios sprendimų nemažai rezidentų išvyks studijuoti į užsienį - ten, kur rezidentai yra vertinami ir jų darbas adekvačiai apmokamas.
Mūsų rezidentai, nuvažiavę į daugelį Europos šalių, gali nemokamai tęsti mokslus ir dar gauti padorų atlyginimą. Sukurtos griežtos sistemos tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek Vokietijoje, kurios užtikrina, kad jaunasis gydytojas atliktų pakankamą skaičių procedūrų, įgytų pakankamą kiekį įgūdžių, apžiūrėtų pakankamą skaičių pacientų ir taip rezidentūros metu taptų specialistu.
Aš pats turiu pasiūlymą nuo vasaros dirbti rezidentu vienoje Vokietijos ligoninėje. Man ten nuo pirmos dienos žada mokėti 4 tūkst. Eurų atlyginimą. Kol kas aš neapsisprendžiau, tačiau reikalas tas, kad birželį baigsiu vidaus ligų rezidentūrą, o norėčiau tapti onkologu. Antra rezidentūra Lietuvoje man kainuotų 1,5 tūkst. litų per mėnesį. Tuo tarpu daugelyje Europos šalių rezidentūra yra ne studijos, kaip Lietuvoje, o gydytojo asistento darbas, ten neįsivaizduojama, kad už ją reikėtų mokėti.
Mūsų rezidentai Europoje pageidaujami, nes, pavyzdžiui, Vokietijoje trūksta apie 10 tūkst. gydytojų, vokiečiai nenori dirbti mažesniuose miesteliuose, vidutinio dydžio ligoninėse. Kiek žinau, už surastą gydytoją suradusiajam mokama apie 500 eurų. Negana to, pačiam rezidentui apmoka kelionę ir pokalbį dėl darbo.


Kristina Bružaitė