Klaipėdos universitete surengto pirmojo Lietuvos alternatyviosios medicinos forumo dalyviai išreiškė susirūpinimą, kad daugėja sergančiųjų lėtinėmis ligomis, o sveikatos apsaugos sistema per daug orientuota į ligų gydymą cheminiais medikamentais. Nors Sveikatos apsaugos ministerija pasisako prieš, šio forumo dalyviai teigia sieksiantis, jog Seimas įteisintų alternatyviosios medicinos paslaugas.

Gydymas adatomis, žolėmis,joga, įvairūs masažai, homeopatija, kiti sveikatinimo ir gydymo būdai, dažnai kilę iš senųjų Rytų valstybių. Tai vadinamoji papildoma arba alternatyvioji medicina, primena LTV „Šiandien".

Klaipėdos universitete vykusio alternatyviosios medicinos forumo dalyviai sako esą susirūpinę, kad daugėja sergančiųjų lėtinėmis ligomis, naudojama vis daugiau cheminių medikamentų, o per mažai dėmesio kreipiama sveikatai tausoti ir stiprinti.

„Susiduriame su tokiais atvejais, kai gana sunkiomis chroniškomis ligomis pradeda sirgti mokyklinio amžiaus vaikai, kurių gydymas cheminiais preparatais sukelia labai stiprų pašalinį poveikį. Nepaisant to kiekvienas žmogus gali naudotis daugeliu galimybių, kurias suteikia alternatyvioji medicina", - įsitikinusi Klaipėdos universiteto Orientalistikos centro direktorė doc. Aleta Kominčkienė.

Klaipėdos universitetas turi ketinimų rengti sveikos gyvensenos bei alternatyvios medicinos specialistus. O ir dabar siūloma nemažai kursų, kur galima išmokti kaip padėti sau, tačiau specialistų rengimas nėra reglamentuotas.

„Alternatyvioji medicina yra taikoma. Be įstatymo, be abejonės yra sudėtinga, nes specialistai pabaigę universitetines medicinos studijas eina į papildomus kursus. Tačiau šiuo metu tai nėra apibrėžta, kas gali užsiimti, pavyzdžiui, ajurvedos mokslu ir kt. Nėra visai aišku, už tai ir reikalingas įteisinimas", - teigia Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas prof. Artūras Razbadauskas.

Alternatyviosios medicinos šalininkai sako sieksiantys, kad Lietuvoje, kaip Vokietijoje, Italijoje, kitose šalyse, specialistai galėtų mokytis tokių gydymo būdų ir gauti licencijas.

Tačiau šioms iniciatyvoms kategoriškai nepritaria Sveikatos apsaugos ministerija.

„Manau, kad tokie būdai neturėtų būti įteisinti, nes turi būti įrodymai. Intervencija į žmogaus sveikatą yra per didelė rizika, kad galėtų bet kas, remdamasis neaišku kokias pagrindais keisti žmogaus sveikatą", - su alternatyviosios medicinos šalininkų siūlymai kategoriškai nesutinka Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas dr. Almantas Kranauskas.

Salomėja Pranaitienė