Prostatitas - tai priešinės liaukos (prostatos) uždegimas. Pagal jo intensyvumą, liga gali būti ūminė ir lėtinė.

Dažniausiai lėtinis prostatitas prasideda vyrams, sirgusiems šlaplės, ūminiu prostatos uždegimu. Apskritai sergamumas prostatitu 18 metų ir vyresnių vyrų grupėje svyruoja tarp 5.9 proc. Juo serga 15 proc. visų suaugusių vyrų.

Sėklidėse gaminamas pagrindinis vyriškasis hormonas - testosteronas, kurio sintezė ir koncentracija lemia vyro lytinę funkciją. Spermijų judrumą ir gyvybingumą palaiko įvairios biologiškai veiklios medžiagos - prostaglandinai, leukotrienai, dehidrotestosteronas. Nustatyta, kad visos sistemos ir jungiamosios grandys, valdomos neurohumoraliniu keliu, nulemia kokybišką spermatogenezę ir vaisingumą bei erekciją. Tarp sėklidžių ir priešinės liaukos bei antsėklidžio yra geri anatominiai ir neurohumoraliniai ryšiai, kurie infekcijos metu tampa ne tokie glaudūs. Sutrinka leukotrienų gamyba. Sėklinio latako kaip tranzito funkcija susilpnėja: kinta PH, temperatūra, vystosi latako hiperemija, nulemianti sunkesnį sekreto praėjimą. Todėl labai svarbu išvengti infekcijos bei jos komplikacijų.

Dažna prielaida sirgti lėtiniu prostatitu yra susilpnėjęs imunitetas. Imuninis reaktyvumas ypač sumažėja, jeigu organizmas negauna su maistu būtinų baltymų arba jų daugiau pašalinama. Nevisavertis maistas, nervų įtampa, stresas sumažina reaktyvumą, uždegimas būna silpnesnis, sumažėja antikūnų titras, gali pasikeisti alerginių ligų eiga, infekcija nesukelia karščiavimo. Lėtiniu prostatitu, įvairių šaltinių duomenimis, serga kas antras ar trečias vyras.

Prostatos uždegimą sukelia įvairios bakterijos: streptokokai, stafilokokai, E.coli, Klebsiella, Pseudomonas, Proteus, lytiniu keliu plintantys mikroorganizmai - chlamidijos, mikoplazmos, ureaplazmos. Ligos sukėlėjai patenka iš šlaplės, sergant šlapimo pūslės, šlaplės, antsėklidžio uždegimu, rečiau per kraują ar limfą (iš gretimų uždegimo židinių ar sergant infekcine liga).

Tik apie 5-7 proc. lėtiniu prostatitu sergančių vyrų pavyksta bakteriologiškai patvirtinti ligos sukėlėją, t. y. diagnozuoti lėtinį bakterinį prostatitą.

Bakterijų kultūra išauginama iš prostatos sekreto, po prostatos masažo surinkto šlapimo ar spermos.

Dažniausiai nustatomas sukėlėjas E. coli (65-80 proc.), taip pat dažnai nustatomi mikroorganizmai, kurie pripažįstami, kaip galimi lėtinio prostatito sukėlėjai - gramneigiami uropatogenai (Klebsiella, Pseudomonas aeruginosa). Dauguma urologų, kaip galimus lėtinio prostatito sukėlėjus, nurodo ir Enterococcus faecalis. Į klausimą, ar lėtinį prostatitą gali sukelti anaerobai, chlamidijos, ureoplazmos, gramteigiami kokai, Trichomona vaginalis, Candida, Corynebacter, vienareikšmio atsakymo dar nėra duota.

Tais atvejais, kai mikroorganizmo, sukėlusio lėtinį prostatitą, identifikuoti nepavyksta, diagnozuojamas uždegiminis LDSS. Nėra aišku, ar tokiu atveju nepavyksta išauginti sukėlėjo kultūros (prostatos sekrete yra inhibitorinių medžiagų, daugelis ligonių anksčiau yra ilgai gydyti antibiotikais), ar prostatitą sukėlė kitos priežastys (šlapimo refliuksas iš uretros į prostatą, autoimuninės reakcijos, neuromuskulinės kilmės priežastys). Į šiuos klausimus nėra tiksliai atsakyta.

Riziką susirgti prostatitu didina:

- veninis sąstovis dubenyje dėl sėdimo darbo, vidurių užkietėjimo, ejakuliacija nesibaigusio seksualinio susijaudinimo;

- nesaugūs lytiniai santykiai.

Simptomatika:

• tarpvietės skausmas (26 proc.);

• sėklidžių skausmas (39 proc.);

• dubens, kryžkaulio skausmas (36 proc.);

• ankstyva ejakuliacija;

• skausmas ar diskomfortas ejakuliacijos metu;

• kraujas spermoje;

• sutrikusi potencija ir erekcija;

• sumažėjęs lytinis potraukis;

• atitikimas pagal lėtinio prostatito simptomų skalės balus

• dizurijos simptomai;

Dėl šių negalavimų tikslinga kuo greičiau ieškoti pagalbos. Vyresniems pacientams panašūs simptomai dažniau sukelti gerybinės prostatos išvešėjimo (hiperplazijos), o jaunesniems - tai lėtinio prostatito požymiai.

Norint išvengti lėtinio prostatito, svarbu laiku ir efektyviai gydyti šlaplės, ūminį prostatos uždegimą.