Skaitytojų parengti ir atsiųsti straipsniai kituose portaluose jau tapo įprastu reiškiniu. Džiugiu, kad šia tradicija atėjo ir į viskas.lt, kur šiandien mes taip pat pristatome nuolatinės mūsų skaitytojos Jolitos Ramanauskaitės - Stankevičienės parengtą straipsnį.

Mūsų šeima augino nuostabią 2 metukų dukrytę Airidę, kuomet vėl pašaukėme gandrus.

Mudu su vyru labai norėjome, kad tarp vaikučių nebūtų didesnis amžiaus skirtumas kaip trys metai, todėl išvydę nėštumo teste du rausvus pagaliukus labai apsidžiaugėme.

Nuo pačių pirmųjų dienų lyginau abu nėštumus ir savijauta buvo visiškai priešinga, nei kai laukiausi dukrytės. Pirmasis mano nėštumas buvo tarsi iš vadovėlio, jokių skundų, jokių negalavimų, jokių su nėštumu susijusių komplikacijų. Į nėštumo ir gimdymo atostogas išėjau visu mėnesiu vėliau, nei priklausė. Spalio 21-osios ankstyvą rytą gimė nuostabi juodaplaukė dukrytė 52 cm ūgio ir 4010 g. svorio. Pagal Apgar gavome 10 balų. Gimdymas praėjo sklandžiai ir po 8,5 val. prie krūtinės glaudžiau mūsų stebuklėlį, nuostabią dukrytę.

Po tokios pirmosios patirties buvau visiškai rami ir mėgavausi antruoju nėštumu.

Tik nuo pačių pirmųjų dienų rytais jausdavau silpnumą ir atrodydavo, kad jeigu laiku neatsisėsiu ir negausiu vandens - nualpsiu... akyse sutemdavo, o aš sėdėdavau balta kaip sūris...

Mano vyras prašydavo, kad palikčiau praviras vonios duris, kad jis išgirstų, kai man bloga ir atskubėtų į pagalbą...Silpnumas kartodavosi 2-3 kartus per savaitę. Dar labai erzino kvapai, negalėjau pakęsti kavos ir česnako kvapų. Visus šiuos negalavimus „nurašiau" nėštumui, nes visi tyrimai buvo geri.

Silpnumas nepraėjo ir įžengus į antrą nėštumo trimestrą.

Ginekologė, kuri mane prižiūrėjo tiek pirmo, tiek antro nėštumo metu, pasiūlė pasidaryti Gliukozės toleravimo testą, kadangi dukrytė gimė didelė (naujagimiai iki 4 kg yra normalaus svorio, o gimę 4 kg ir daugiau - stambūs), taip pat mano močiutė garbingame amžiuje sirgo cukriniu diabetu.

Gliukozės toleravimo testas atliekamas 26-28 nėštumo savaitę ir jeigu rodikliai yra didesni negu norminiai, nustatomas Gestacinis diabetas, kitaip vadinamas nėščiųjų diabetas.

Kai mano nėštumas pasiekė 27 savaites, atlikau Gliukozės toleravimo testą. Tiesą sakant iki paskutinės minutės buvau įsitikinusi, kad mano rodikliai tilps į leistinas ribas.

Tiesa, domėjausi apie Gestacinį diabetą, radau daug informacijos internete, skaičiau straipsnius užsienio kalbomis. Taip pat radau informacijos, kad didesnio svorio vaikai gimsta aukštiems žmonėms, o mudu su vyru esame aukšti ir dar, gimimo svoris gali būti paveldimas, jeigu vienas iš tėvų yra gimęs didesnio svorio.

Taigi, sulaukiau testo atsakymo... antrasis rodiklis viršijo leistiną ribą... Leistina riba yra 7,8 mmol/l, o mano pažymoje buvo įrašyta 8,17 mmol/l... Išgirdusi tokią žinią nepuoliau į paniką, nes jau anksčiau domėjausi apie Gestacinį diabetą ir žinojau, kad pirmiausia cukraus kiekis kraujyje reguliuojamas sąlyginai becukre dieta, o jeigu tai nepadeda, tuomet skiriamas insulinas. Toliau sekė vizitas pas endokrinologą ir galutinė išvada - Gestacinis diabetas... Tai ne liga, tai būsena nėštumo metu, kuri praeina gimus kūdikiui per 6-12 savaičių. Tai pirmasis signalas, kad ateityje turėsiu didesnę tikimybę susirgti II tipo Cukriniu diabetu, todėl visą laiką reikės sekti savo kūno svorį. Man paskyrė dietą: jokių saldumynų (kaip tyčia, besilaukiant antro vaikelio labai traukė prie saldumynų, o per pirmą nėštumą man reikėjo tik mėsos), jokios baltos duonos, riboti ir juodą duoną, jokių ryžių, miltinių patiekalų, jokių bulvių, taip pat vengti riebaus maisto... Dar gavau gliukomatį, Diabeto dienyną ir nuo 27 savaitės 3 kartus per savaitę turėjau ryte ir praėjus 2 valandoms po pusryčių matuotis cukraus kiekį kraujyje ir fiksuoti dienyne.

Taigi, silpna rytais pasidarydavo todėl, kad staigiai sumažėdavo cukraus kiekis kraujyje, o kai pradėjau laikytis becukrės dietos, baigėsi ir rytinis silpnumas.

Griežtai laikiausi dietos, netekau 2 kg... po pirmų poros savaičių naktimis net sapnuodavau, kad valgau saldainius... Persilaužiau ir organizmas prisitaikė. Į gimdymo namus išvažiavau turėdama +10,800 kg.

Kuomet man buvo nustatytas Gestacinis diabetas, save raminau ir juokavau, kad pagimdysiu ir eisiu tiesiai ant podiumo, nes prieš pastojant svėriau 56 kg, o mano ūgis 173 cm.

Ko mama nepadarytų dėl savo vaikelio... Puikiai žinojau, kad nekontroliuojamas Gestacinis diabetas gali negrįžtamai paveikti vaisių: vaikelis gali užaugti labai didelis, labai padidėja gimdymo traumų tikimybė, na ir aišku, ateityje vaikelis turės didesnę riziką susirgti II tipo Cukriniu diabetu, na o man bus sunku gimdyti, nes pati esu smulki.

Taigi, mano Gestacinį diabetą pavyko „sutramdyti" dieta. Trisdešimt septintą savaitę teko apsilankyti Antakalnio klinikose, kur buvo atlikta vaisiaus echoskopija ir mudviem su vyru pasakyta, kad vaisius yra visiškai vidutinio dydžio, todėl rizikos nėra, bet dietos reikia laikytis iki gimdymo. Taip pat turint (negaliu sakyti „sergant", nes tai ne liga, o būsena) Gestacinį diabetą rekomenduojama kūdikio nepernešioti

Mano mažylis pasibeldė į šį pasaulį pačiu laiku, labai gražių ir saulėtą liepos 10-osios rytą. Gimdymas buvo lengvas ir po 4,5 val. prie krūtinės glaudžiau sūnelį Arijų, kuris gimė 3790 g. svorio ir 52 cm ūgio. Pagal Apgar gavome 10 balų.

Pirmas paras gydytojai stebėjo sūnelio cukraus kiekį kraujyje, kuris krito, bet antroje paroje stabilizavosi ir pradėjo kilti, kol pasiekė normą. Reikėjo dažniau, nei paprastai siūlyti sūneliui krūtį, kad susitvarkytų jo kraujas.

Puikiai žinau, kad vaikelis, kuris yra ilgai žindomas mamytės pienu, turi daug mažesnį tikimybę nutukti, todėl mano pirmagimė mamytės pienuku mėgavosi iki 1m. ir 8 mėn. Taip pat ir sūnelis mamytės pienuką gers tiek pat ilgai, o  gal ir dar ilgiau. Antsvoris - pirmas žingsnis link Cukrinio diabeto...

Dabar esu pati laimingiausia mama visame pasaulyje, nes turiu du pačius šauniausius vaikučius ir nuostabų vyrą, kuris palaikė ir guodė visose pačiose sunkiausiose situacijose.

Kadangi išgyvenau tokį laikotarpį, kuomet turėjau Gestacinį diabetą, dabar žinau, kad savimi turiu rūpintis dar labiau, jog ateityje netektų susidurti su nepagydoma liga - II tipo Cukriniu diabetu. Taigi, kiekvienoje blogybėje reikia įžvelgi gerus dalykus, tuomet gyventi yra kur kas lengviau.

J. Ramanauskaitė-Stankevičienė

Viskas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.