Mirtis paslaptinga. Mitais apaugęs ir ritualinių paslaugų verslas: visuomenėje yra susiformavusi neigiama nuostata, kad šiame versle dirba tik tie, kurie niekur gyvenime nepritapo ir pasitraukė į šešėlinę veiklą. Pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse iškyla šio verslo atstovų tarpusavio nesutarimai, protu nesuvokiami kaltinimai, absurdiški įtarinėjimai. Akivaizdu, jog tokie taktiniai konkurentų veiksmai neprisideda prie „graborių" įvaizdžio gerinimo ir silpnina pačią šių paslaugų tiekėjų bendruomenę.

Kadangi mirtis yra mūsų gyvenimo dalis, valstybės ir juos piliečių požiūris į ją puikiai apibūdina tautą ir jos tradicijas. Ir jeigu su tauta dar viskas tvarkoje, - nors vieną kartą per metus ji išsiruošia pagerbti savo Anapilin iškeliavusių artimųjų, tai dėl mūsų valstybę atstovaujančios valdžios dar lieka ganėtinai daug klaustukų. Jau nekalbant apie apie pagyvenusius žmones, iš savo mažyčių pensijų kaupiančius „fondą" gar­bin­gai ir oriai pa­sku­ti­nei ke­lio­nei  (juk valstybės skiriama laidojimo pašalpa - vos 1040 litų), aiškios įstatyminės bazės nebuvimas viską apsunkina. „Graboriai" buvo priversti imtis priemonių ginti ne tik savo, bet ir mūsų visų interesus.  

Svarbiausi 1997 m. metais įkurtos Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos (LRPA) tikslai - suvienyti Lietuvos ritualinių paslaugų teikėjus, skatinti jų bendradarbiavimą, gerinti įvaizdį bei siekti ritualinių paslaugų teikėjų socialinio saugumo. LRPA prezidentas Vitalijus Gasperovičius primena seną patarlę, jog vienas lauke ne karys, todėl asociacija siekia iškylančias ekonomines, socialines bei ūkines problemas spręsti vieningai.

Deja, iniciatyva susiduria su dideliu pasipriešinimu: LRPA kaltinama monopolio kūrimu, „mafijozų" klanais, siekimu dominuoti rinkoje, mėginimais užkariauti ir periferijos miestelius, milijoniniais pelnais, pelningo verslo miražais. Tačiau ar ilgos melo kojos?

Įstatymas

Ar mitai - tai jau visi sunkumai, su kuriais susiduria Lietuvos ritualinių paslaugų asociacija? Pasak LRPA valdybos pirmininko Gintauto Gylio, iš maždaug 200 dirbančių šioje srityje trečdalis ar net daugiau įmonių veikia neteisėtai. Deja, įstatymų nesilaikančios įmonės gauna daugiau pelno nei sąžiningai konkuruojantys ir mokesčių neslepiantys verslininkai. „Nelegalai" naudojasi teisės aktų spragomis, o ritualinių paslaugų rinka praktiškai nekontroliuojama. Deja, ir priėmus Laidojimo įstatymą, pasikeitimų į gera įvyko ne visų laidojimo paslaugas teikiančių įmonių veikloje.

17 metų (iki 2007 m. gruodžio 20 d.) Lietuva neturėjo jokio juridinio dokumento, reglamentuojančio laidojimo verslu užsiimančių įmonių veiklą, todėl žmonės dažnai kentėjo nuo laidojimo paslaugas teikiančių įmonių savivalės. Po ilgų diskusijų ir ginčų buvo priimtas „Žmonių palaikų laidojimo įstatymas" (Nr. X-1404), oficialiai įsigaliojęs nuo 2008 metų kovo 1 dienos. Anot asociacijos valdybos narių, šis įstatymas buvo priimtas neįsigilinus į ritualinių paslaugų veiklos specifiką, todėl dabar susiduriama su salygomis, ne visai tinkamomis laidojimo paslaugų verslui vystyti. Veiklos praktika reikalauja, kad kai kurios Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatos būtų iš esmės pataisytos. LRPA taip pat siekia, kad įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose būtų reglamentuotos ne tik mirusiojo ir jo artimųjų, bet ir laidojimo versle dirbančių žmonių teisės. Ir - mirusiųjų teisės, nes, pasak V.Gasperovičiaus, visą gyvenimą dirbusiam ir mokesčius mokėjusiam žmogui tinkama pagarba bei pakankama valstybės parama turėtų būti užtikrinta bent po mirties. Visuomenei reikalingas įstatymas, kuris reglamentuotų visą laidojimo procesą nuo mirties vietos, kūno pervežimo, jo saugojimo, paruošimo šarvoti, šarvojimo, kremavimo, kapo duobės iškasimo ir kapavietės sutvarkymo.

Pasak LRPA valdybos pirmininko Gintauto Gylio, įstatyme yra daug dviprasmiškumų ir jie neprisideda prie ritualinių paslaugų verslo skaidrumo: šiame įstatyme, poįstatyminiuose aktuose, normatyviniuose dokumentuose bei higienos normose neužtikrintas teisinis paslaugų teikimo reguliavimas, atskiri straipsniai prieštarauja vieni kitiems, savivaldybių kompetencija nustatyta netiksliai, fragmentiškai, nėra aiškaus ryšio tarp įgaliojimų, taip pat efektyvios ir aiškios kontrolės sistemos. Dabar galiojantis teisinis laidojimo paslaugų teikimo reglamentavimas yra nepakankamas ir nenuoseklus: kai kuriuose teisės aktuose esama nuostatų, kurios tiesiogiai arba iš dalies nustato laidojimo paslaugų teikimo reikalavimus, tačiau detaliau reglamentuotos tik pavienės šios veiklos sritys: palaikų pervežimas, paramos mirties atveju teikimas, kapinių tvarkymas. Sugriežtinti reikalavimai, keliami ritualines paslaugas teikiančioms įmonėms, tačiau tiksliai nenustatyta, kas konkrečiai turi jas kontroliuoti ir užtikrinti įstatymo įgyvendinimą. Įstatyme nereglamentuojamos laidojimo procese naudotinos transporto priemonės, joms keliami reikalavimai, o poįstatyminiai aktai neapibrėžia konkrečių reikalavimų joms.

LRPA atstovai piktinasi, kad įstatymas negina šiame versle dirbančiųjų interesų, nesprendžia piktnaudžiavimo ritualinėmis paslaugomis, klientų apgaudinėjimo problemų. Pasak Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininko Gintauto Gylio, įstatymą reikėtų skubiai papildyti, tinkamai paruošti poįstatyminius aktus, ir atlikti pertvarkymus, kurie užtikrintų gerą laidojimo paslaugų kokybę ir apspręstų, kas jas gali teikti, nes šiuo metu jas gali teikti bet kas.

Rengti du laidojimo įstatymai: konservatorių parengtas įstatymas ir pagal LRPA iniciatyvą sukurtos Vyriausybės darbo grupės parengtas įstatymas. (Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo (XP-1505(4)) ir Kremavimo įstatymo (XP-2627) projektai).  Priimtojo įstatymo gynėjai replikuoja, kad priekaištų sulaukiama dėl to, kad ritualinių paslaugų teikėjų veikla bus griežtai reglamentuojama, ko nebuvo anksčiau.

Įstatymo pataisose nurodyta, kad ritualinių paslaugų teikėjai privalo turėti higienos pasus, - juos išduoda valstybiniai visuomenės sveikatos centrai. Tačiau įstatymas, anot V.Gasperovičiaus,  tiksliai nenustato, kokia institucija yra atsakinga už tai, kad Lietuvoje neliktų įmonių, dirbančių ne pagal įstatymą. Šiuo metu ritualinių paslaugų bendrovės, kaip ir higienos pasus išduodančios organizacijos, veikia taip, kaip joms patogiau, nes nėra kam jų kontroliuoti, bausti arba nutraukti neteisėtą veiklą.

Kodėl licenzijos yra būtinos?

LRPA valdyba nuolat nagrinėja daugybę skundų dėl į paskutinę kelionę mirusiuosius palydinčių firmų darbo. „Skundų gauname nuolat, vien jų nagrinėjimui galima skirti kasdien po pusdienį", - teigia LRPA valdybos vadovas. Deja, nėra pakankamai svertų, kurie užkirstų kelią pažeidimams, gintų viešąjį interesą, o iš atsakingų institucijų ne visada galima sulaukti realios pagalbos.

Skundai, kaip Lietuvoje šiandien vykdomas ritualinių paslaugų verslas, kelia šoką. Nuolat girdime apie parduodamą informaciją apie mirusiuosius, "juodąją buhalteriją", neteisėtą veiklą, nei įstatymų, nei elementarių žmogiškumo principų nesilaikančias firmas firmeles, kuriose oficialiai dirba (ir, išeitų, visas paslaugas teikia) vienas žmogus, netgi žmonių reketavimą. Laidotuvių paslaugų bendrovės nepasigėdija pasinaudoti klientų bejėgiškumu: juk su netektį patyrusiu žmogumi, esančiu šoko būsenoje, galima daryti praktiškai ką nori. Gilintis į paslaugų kainas mirusiojo artimieji paprastai neturi nei laiko, nei jėgų, o mokant prieiti, juos galima įtikinti didžiausių sąskaitų būtinumu. Vėliau atsigavus ir atidžiau panagrinėjus „kosminėmis" tapusias sąskaitas, itin dažnai randama minint tokias paslaugas, kaip „mirusiojo kūno kėlimas", „padėjimas", už kiekvieną kurių nurodoma pinigų suma, tačiau keisti ką nors būna jau per vėlu. O iš nelegaliai dirbančių įmonių net nėra kaip išreikalauti pažadų vykdymo ar žalos atlyginimo.

LRPA nuomone, norint užtikrinti laidojimo paslaugų kokybę, būtina šią veiklą licencijuoti. „Turi būti užkirstas kelias nesąžiningiems laidojimo paslaugų verslo atstovams neteisėtai pelnytis iš žmones ištikusios nelaimės", - aiškina Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Gintautas Gylys. Nuo šių metų liepos 1 dienos įmonės, teikiančios paslaugas, susijusias su mirusiojo laidojimu, veiklą galės tęsti tik įsigijusios licencijas - iki šiol užteko tik leidimų-higienos pasų (kurių turėjimo arba neturėjimo niekas nekontroliavo). Tikimasi, kad įsigaliosianti nauja laidojimo verslo licencijavimo sistema padės išsklaidyti daug nesusipratimų, suvienodinti sąlygas visoms ritualines paslaugas teikiančioms įmonėms ir sumažinti nelegaliai veiklą vykdančių įmonių bei asmenų gretas. „Tai bus galimybė valstybei surinkti visus mokesčius iš šiuo metu nelegaliai veiklą vykdančių įmonių", - įsitikinęs Ritualinių paslaugų asociacijos prezidentas Vitalijus Gasperovičius.

Licencijavimo tvarka numato šešis kriterijus: žmogaus palaikų pervežimą, laikinąjį laikymą, paruošimą šarvoti, šarvojimą, vežimą laidoti, laidojimą.

Dėl licencijavimo tvarkos emocijos ir nesutarimai verda tarp pačių „graborių". LRPA nariams sunku išaiškinti mažesniuose miesteliuose ritualines paslaugas teikiantiems verslininkams, kodėl ir kam jų veiklai reikalingos licenzijos. Smulkieji verslininkai emocingai skėsčioja rankomis ir teigia norintys likti prie senosios tvarkos. Bijomasi, kad įstatymo pakeitimai "numarins" smulkiuosius ritualinių paslaugų verslo rinkos dalyvius. Naujuosius reikalavimus įtarinėja stambaus verslo inicijuota akcija, kad tai „kažkieno" interesai: atvažiuos verslininkai, kurie miesteliuose pristatys didelių laidojimo paslaugų biurų, o mažosioms įmonėms neliks nieko kito, kaip užsidaryti. Anot LRPA vadovų, ritualinių paslaugų versle sukasi milijoninės "juodųjų" pinigų sumos, todėl kai kurių įmonių nenorą legalizuotis galima paaiškinti ir tuo, kad lengviau konkuruoti nemokant mokesčių, nedarant būtinų investicijų. Be to, nemaža dalis ritualinėmis paslaugomis besiverčiančių bendrovių net nesiruošia įsigyti licencijų, tinkamai neįrengia šarvojimo salių, įsigyti reikiamos įrangos, specialios vežiojimo technikos, neinvestuoja į personalo tobulinimą ir t.t.

Ginčai kyla ne dėl tvarkos pagerinimo, bet dėl licencijų reikalingumo išvis, - viskas suvedama į sunkmetį, žmonių finansinę būklę, ir nenorima ieškoti visus tenkinančių išeičių. Tokia situacija skuba pasinaudoti ir savų interesų turintys asmenys: kaišioja pagalius į ratus naujai licencijavimo tvarkai, kuri turėjo įsigalioti jau prieš metus, bet buvo atidėta (jei ne atidėjimas, liepą miesto ritualinių paslaugų biurai bei šarvojimo salės kaimuose būtų tapusios nelegaliomis). Reikalinga informacija sunkiau pasiekia mažesnius miestelius, ir suinteresuotieji, siekdami savų tikslų, manipuliuoja jų gyventojais, nesuprantančiais, kad būtent senoji tvarka ir veda juos prie bankroto.

Pasak LRPA valdybos pirmininko, bijomasi visai be reikalo, nes apsunkinus veiklos sąlygas „nelegalams" ir sugriežtinus jų kontrolę, likusioms įmonėms atsivertų didesnės verslo galimybės, baigtųsi žmonių apgaudinėjimas ir lupikavimas. Įmonės pagal išgales bei poreikius numatys, kurią veiklą vykdyti. Be to, smulkiosios ritualinių paslaugų įmonės  gali kooperuotis: negalėdamos suteikti visų licencijomis apibrėžtų paslaugų, jos galės susijungti arba pasirinkti, kurią paslaugą vystyti. Anot LRPA valdybos pirmininko, jei  įmonė neturi nė vieno automobilio, bet turi atitinkančią reikalavimus salę, ji negaus licencijos pervežimams, o teiks tik šarvojimo paslaugas. Kompleksines paslaugas galės teikti įmonės, turinčios sales, transportą, kūno paruošimo specialistus, vairuotojus, duobkasius.

Tačiau abejojama, ar pavyks laiku ir sklandžiai įgyvendinti šią nuostatą.

Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, kuri įsigalios nuo 2009 m. liepos 1 d., nustatyta, kad teisę teikti laidojimo paslaugas turi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės ir Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai Lietuvos Respublikoje, turintys Vyriausybės patvirtintų laidojimo paslaugų teikimo veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka išduotas licencijas ir visuomenės sveikatos centro apskrityje leidimą - higienos pasą.

Iki Laidojimo įstatymo ir atskirų jo straipsnių įsigaliojimo žmonių palaikų vežimo, laikymo, šarvojimo, bendruosius higienos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-497 (Žin., 2007, Nr. 68-2693) patvirtinta ir 2008 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-858 pakeista (Žin., 2008, Nr. 106-4054) Lietuvos higienos norma HN 91:2007, kurioje nustatyta, kad laidotuvių biurų veiklai reikalingas leidimas-higienos pasas, nurodyti žmonių palaikų vežimo, laidotuvių biurų patalpų įrengimo ir kiti reikalavimai.

Įsigaliojus licencijavimo tvarkai, kai palaikų paruošimui bus taip pat reikalinga licencija, tuo nebegalės užsiimti ligoninės. Neretai pasitaiko, kad jose šiuo darbu užsiima ne kūno paruošimo specialistai, o paprasčiausi sanitarai, neturintys specialių žinių, ar net pagalbiniai darbininkai.

Žmogaus palaikai asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (išskyrus patologijos skyrius), namuose arba įvykio vietoje laikomi ne ilgau kaip dvi valandas po biologinės mirties fakto konstatavimo, išskyrus atvejus, kai teisėsaugos institucijos reikalauja kitaip (LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 91:2007 „ŽMONIŲ PALAIKŲ VEŽIMAS, LAIKYMAS, ŠARVOJIMAS. BENDRIEJI HIGIENOS REIKALAVIMAI").

Lietuvos šarvojimo ypatumai

LRPA valdybos pirmininko G. Gylio skaičiavimais, tik kas trečia ritualines paslaugas Lietuvoje teikianti įmonė turi tinkamas patalpas paruošti velionio kūną šarvoti. Patalpos turi atitikti temperatūros, vėdinimo, apšvietimo, dezinfekcijos ir kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus, tačiau realybė yra kiek kitokia. Patvirtinus licencijavimo tvarką, teisę teikti ritualines paslaugas įgis tik licencijas tokiai veiklai turintys juridiniai asmenys, t.y. naujoji tvarka galios absoliučiai visoms ritualinių paslaugų įmonėms, religinių organizacijų, bendruomenių centrų šarvojimo salėms. Bendruomenės, įsirengusios šarvojimo sales, taip pat turės jas pertvarkyti pagal naujus standartus. Pagal naująją tvarką bendruomenės negalės vykdyti komercinės veiklos, o laidojimo paslaugų licencijas norinčios gauti religininės bendruomenės turės įsirengti salės pagal nurodytus reikalavimus.

Velionio šarvojimas - tik viena laidojimo paslaugų dalis. Šiam pagarbiam atsisveikinimo su mirusiuoju aktui turi būti sudarytos deramos sąlygos. Teikiant laidojimo paslaugas galima fizikinė tarša (triukšmas) ir psichogeninė įtaka, kitaip sakant, jei laidojimo paslaugos teikiamos šalia gyvenamųjų namų, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigų, pramogų centrų, gali kilti problemų abiems pusėms - tiek laidojimo paslaugų teikėjams ir laidotuvių dalyviams, tiek kaimynystėje esančioms įstaigoms ar gyventojams. Asociacija pasiūlė naudoti labiau atitinkantį visuomenės interesą terminą - moralinės apsaugos zona. Pasak asociacijos vadovo, netoleruotina padėtis, kai šalia šarvojimo salių gyvenantiems kasdien tenka būti laidotuvių stebėtojais, taip pat, kai mirusieji šarvojami tam nepritaikytose patalpose: mokyklose, kultūros centruose ar gyvenamuosiuose namuose, kur nėra užtikrintos elementarios buitinės ir higienos sąlygos (nėra vandentiekio, kanalizacijos, tualeto, poilsio kambario, o virš šarvojimo salės gyvena žmonės). Neretai laidojimo verslo atstovai, imdamiesi tokios veiklos, nepaiso greta gyvenančių žmonių nuomonės, ri­tua­li­nės pa­slau­gos ne­re­tai tei­kia­mos pri­va­čiuo­se na­muo­se, sto­vin­čiuo­se vos už ke­lių met­rų nuo kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­čių žmo­nių tvo­ros. Vis dėlto pastebima tendencija, kad gyventojai vis rečiau savo artimąjį patys šarvoja namuose. Kaimuose mirusieji šarvojami kultūros centrų salėse, bendruomenės centruose.

Vienas iš reikalavimų, išduodant leidimą-higienos pasą - naujai steigiamų įmonių, kurios teiks laidojimo paslaugas, žmogaus palaikų laikino laikymo, žmogaus palaikų paruošimo šarvoti šarvojimo patalpos negali būti įrengiamos arčiau kaip 50 metrų nuo gyvenamųjų namų ir vaikų ugdymo įstaigų sklypo ribos. Dabar gi žinoma faktų, kai „seniai dirbantys" gyvenamųjų namų pašonėje įsikūrę ritualinių paslaugų teikėjai įsigudrina įvairiomis atliekomis, likusiomis nuo kūnų paruošimo šarvojimui, atsikratyti tiesiog kiemuose iškastose duobėse. Administracinė atsakomybė už higienos normos pažeidimus yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 str. (Žin., 1985, Nr. 1-1).

Jei registruota įmonė teikia ritualines paslaugas, ji privalo turėti higienos pasą. Dažnai iš keleto ritualines paslaugas teikiančių įmonių ne visos turi privalomus leidimus - higienos pasus. Įmonės, neturinčios šių pasų arba jei jie yra nebegaliojantys, dirba nelegaliai.

Pagal galiojantį kontrolės reglamentą, ritualines paslaugas teikiančių įmonių veiklos Visuomenės sveikatos centras nekontroliuoja. Ateityje, kai laidojimo verslas bus licencijuotas, tuo užsiims ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos institucijos. Dabar gi susidaro įspūdis, kad Visuomenės sveikatos centro specialistai gina „nelegalų" interesus arba tampa įrankiu kovojant su konkurentais.

Automobilių, kuriais vežami mirusieji, teisinis reglamentavimas

Audringi ginčai kyla net dėl to, kaip turėtų vadintis mirusiųjų palaikus vežantis automobilis. Susisiekimo ministerijos dokumentuose nėra tiksliai apibrėžta, kokia transporto priemone galima gabenti mirusiuosius, automobilis gali būti laikomas katafalku arba lavonvežiu (specialiai palaikams vežti skirtos transporto priemonės, kuriose kūnas bet kuriuo metų laiku gali būti vežamas esant reikiamai temperatūrai). Karstui pervežti į kapines, jei atstumas netolimas, šaldytuvas nereikalingas, tam naudojamas katafalkas. Mirusieji iš mirties vietos ar iš morgo paimami lavonvežiais.

"Tačiau vien tik juodai perdažyta mašina dar nėra autokatafalkas", - akcentuoja G. Gylys. Transporto priemonė, skirta mirusiųjų palaikams vežti, turi turėti tam skirtą specialią įrangą.

Šioje vietoje neretai pasitaiko itin nemaloninių kuriozų: vienoje Kauno įmonėje karstus išėmus keleivių sėdynes veždavo maršrutinis mikroautobusas. O visai neseniai plačiai nuskambėjo kitas įvykis Kaune: čia palaikai vežti kartu su rąstais.

Šiuolaikiniai „graboriai"

LRPA, šiuo metu vienijanti beveik 40 visoje šalyje veikiančių įmonių, stengiasi gerinti "graborių" įvaizdį ir socialines garantijas, pritraukti perspektyvius darbuotojus. Juk nelegalioje įmonėje dirbantis darbuotojas ne tik kad nėra tikras dėl pensijos ar ligos pašalpos, bet ir negali gauti banko paskolos. Ten taip pat niekam nerūpi darbuotojų mokymai, jų tobulėjimas, dvasinė būsena - juk šis verslas ne iš lengvųjų. O ir žinių šiame versle reikia itin gilių: šiuolaikinės technologijos jau leidžia parengti mirusiojo kūną taip, kad jis, vežamas į kitą šalį, negestų savaitę ar dvi, ar atkurti pagal fotografiją, pavyzdžiui, autoavarijoje prarastus veido bruožus. Čia net valytoja valytojai nelygu: reikia žinoti, kaip valyti patalpas, dezinfekuoti, elgtis su chemikalais.

Todėl, pasitelkusi ES paramos lėšas, LRPA apmoko savo darbuotojus, kad jų teikiamos paslaugos atitiktų šiuolaikinius reikalavimus, žmonės galėtų didžiuotis savo darbu, žiniomis, o ne slėptų darbo vietą.

*****

LRPA pataria: Prieš užsakant paslaugas, būtinai aptarkite jas su laidojimo paslaugas teikiančia bendrove ir pasirašykite sutartį, kurioje iš anksto būtų numatyta, kokie darbai ir už kokią sumą bus atliekami. Jei prireiktų papildomų paslaugų, galima sudaryti ir pasirašyti sutarties priedą.

Vilma Galminaitė, Rūta Šantaraitė

Už suteiktą informaciją dėkojame Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijai

Verslo gido Visasverslas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.