Kopūstai - viena iš labiausiai paplitusių daržovių, vartojamų nuo senų laikų. Kilę jie iš laukinio kopūsto, kuris ir dabar auga Viduržemio jūros pakrantėse. Žinomos 8 kultūrinės rūšys: labiausiai paplitę gūžiniai - baltagūžiai ir raudongūžiai, Savojos (garbanotieji), Briuselio, žiediniai, brokoliai, lapiniai (Pekino arba kininiai), ropiniai.

Tarp suvartojamų daržovių, kopūstai sudaro apie šeštadalį kiekio. Ši daržovė gali būti vartojama šviežia ir perdirbta, išsaugant daugelį naudingų maistinių medžiagų, vertinga dėl gydomųjų ir dietinių savybių. Kopūstai vertinami už atsparumą šalčiui ir patogų transportavimą, didelį derlingumą, be to, tinka laikyti ilgai (ypač vėlyvųjų veislių).

Be bulvių, kopūstai - vienas svarbiausių askorbo rūgšties šaltinių, ypač žiemos ir pavasario mėnesiais. Ankstyvosios baltagūžio kopūsto veislės turtingesnės vitamino C (vidutiniškai 60 mg/ 100 g), kuris gana neblogai išsilaiko net ir verdamas (verdant 1 val. vitamino prarandama apie 50 proc.). Be to, yra B1 (0,6-2,4 mg/kg šviežios masės), B2 (0,3-1,2 mg/kg šviežios masės), PP (2,1-11 mg/kg šviežios masės), B3 (1,8 mg/kg šviežios masės), K (20-40 mg/kg šviežios amsės). Vitaminai kopūsto gūžėje pasiskirsto netolygiai: išoriniuose lapuose jų beveik 2 kartus daugiau. Todėl reikėtų neišmesti ne tik jų, bet ir kopūstkočių, kurie ne mažiau naudingi ir labai skanūs.

Švieži kopūstai vartojami virti ir troškinti, gaminamos salotos. Beje, rauginti laikomi vieni geriausiu natūralių vitaminų šaltiniu žiemą. Kopūstuose daug įvairių organinių rūgščių (12-15 proc. sausos masės): obuolių, citrinos, gintaro, fumaro ir oksalo. Baltymų kopūstuose daugiausia, nusileidžia tik špinatams, krapams ir petražolėms, gūžiniai kopūstai baltymų turi mažiau negu kitų rūšių kopūstai (1,6 %): Briuselio kopūstai 6 %, brokoliai 3,6 %, lapiniai 2,6 %. Cukraus yra 3- 5 % šviežios masės; tai daugiausiai gliukozė ir fruktozė, bet yra ir truputis sacharozės.

Paprasto baltagūžio kopūsto gydomasis poveikis labai platus. Medicinoje kopūstai vartojami dietiniams patiekalams sergant širdies ir virškinimo sistemos ligomis. Sultyse aptikta 16 aminorūgščių, o vitaminas U gydo skrandžio opas. Ląsteliena, kurios kopūstai turi 0,5-1,1 %, padeda išvesti iš organizmo cholesterolį. Šviežių kopūstų sultys naudojamos skrandžio ir žarnyno veiklai gerinti, gydyti kai kurias kepenų ligas.

Dirvos paruošimas 

Kopūstai labai reiklūs dirvos sudėčiai ir derlingumui. Jie mėgsta silpnas priemolio ar priesmėlio, neutralaus arba silpno PH dirvas su daug humuso. Ankstyvoms baltagūžių kopūstų veislėms parenkamos gerai šildomos, greitai džiūstančios aukštesnės vietos. Vidutinės vegetacijos kopūstams tinka nusausinti durpynai ir žemesnės priesmėlio ar priemolio dirvos. Vėlyvieji kopūstai mėgsta priemolio, priemolio, velėnines, durpines dirvas.

Ankstyviesiems baltagūžiams kopūstams dirvos PH turėtų būti 6,5-7,2, vidutiniams ir vėlyviesiems - 6,6-7,5, durpynuose 5- 5,5. Jei dirva rūgštesnė (PH 3,5-4,5), tai ji ruošiama iš rudens. Prieš kasant į dirvą įterpiama dolomitmilčių arba kalkių, kreidos, priklausomai nuo rūgštingumo 1-2 stiklinės į kv. metrą. Sukasus paliekama iki pavasario.  Rudeninis perkasimas naudingas ir kaip dezinfekcijos priemonė - šaltis sunaikins kenkėjų lervas ir ligų sukėlėjus. Organinio tręšimo šalininkai gali drąsiai naudoti mėšlą - 6-8 kg/m2. Tokiu atveju mineralinių trąšų kiekis mažinamas arba jų iš viso atsisakoma. Ankstyvosioms veislėms azotinių trąšų kiekis mažinamas, nes ankstyvieji kopūstai gali sukaupti daug nitratų.

Pavasarį į dirvą įterpiama organinių ir mineralinių trąšų. Iš organinių - mėšlo puvinys arba mėšlo ir durpių kompostas - 3-4 kg 1 kv. metrui. Mineralinių trąšų - 10 g superfosfato arba nitrofoskos, 100 g pelenų.

Kopūstai toje pat vietoje turėtų būti neauginami 4 metus. Nesodinama po ridikėlių, ridikų, tinka po bulvių, pomidorų, ankštinių daržovių ar šakniavaisių.

Kopūstų daiginimas

Daiginami daigyklose ir vėliau išsodinami į lysves arba sėjami tiesiai į lysves. Rekomenduojama kopūstus palaikyti 15 minučių 45-50 laipsnių vandenyje, po to 1 minutei įdėti maišelį su sėklomis į šaltą vandenį. Vėliau 12 valandų palaikoma maistingame tirpale (1 l/10 g nitrofoskos arba specialių augimo stimuliatorių pagal instrukciją). Sėklos perplaunamos ir 1 parą grūdinamos 1-2 laipsnių temperatūroje. Tai padidina daigumą ir atsparumą šalnoms. Po grūdinimo sėklos padžiovinamos, kad neliptų prie pirštų, ir sėjamos.

Daiginimui ankstyvųjų veislių kopūstai sėjami nuo kovo vidurio. Šildomuose šiltnamiuose galima daiginti nuo kovo pradžios. Vėlyvesnių veislių kopūstai sėjami nuo balandžio vidurio. Balandžio pabaigoje ar gegužės mėnesį galima sėti į atvirą gruntą po plėvele.

Sėjama į specialius mišinius arba galima paruošti mišinį pačiam iš dirvos ir komposto (1/1) pridedant smėlio, durpių arba durpinio komposto, optimalus dirvos PH daiginimui 6,5-6,7. Kibirui mišinio pridedama 15 g superfosfato. Žemės mišinys sudrėkinamas, sudedamas į 5-6 centimetrų aukščio dėžutes, paviršius išlyginamas. Sėklos sėjamos 1 cm gyliu, kas 1 cm, atstumai tarp vagelių 3 cm. Daigai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų, optimali daigų auginimo temperatūra 15-18 laipsnių. Aukštesnėje temperatūroje, ypač jei didesnė drėgmė, daigai gali susirgti juodąją kojele.

Pikavimui daigai auginami 10-15 dienų. Pasirodžius pirmajam tikrajam lapui daigai pikuojami į 7x7 cm dydžio indelius, pilnus tos pačios sudėties žemės mišinio. Daigas įdedamas iki sėklaskilčių.  Indeliai laikomi šviesoje, pirmas 2-3 dienas temperatūra 16- 18 laipsnių, kai prigyja sumažinama iki 13-14 dieną, ir 10-12 naktį. Daigai išsodinami į dirvą apie 12-15 centimetrų aukščio su 4-5 tikraisiais lapais.

Papildomai tręšiama 2 kartus: kai pasirodo antrasis tikrasis lapas ir 3-5 dienos prieš išsodinant į gruntą. Tręšiama skystu tirpalu iš 10 l vandens, 20 g amoniako salietros, 20-30 g superfosfato, 20-40 kalio chlorido. Juodosios kojelės išvengti ir papildomas šaknis suformuoti padės 1-2 cm durpių arba komposto sluoksnis.

Kopūstų išsodinimas

Prieš sodinant dirva papildomai apdirbama. Nutirpus sniegui iš išėjus įšalui reikėtų saugoti dirvoje esančią drėgmę. Supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis - mažiau išgaruos drėgmės, dirva greičiau įšils. Dažniausiai ima sparčiai augti ir piktžolės, jas pašalinkite purendami grėbliu. Išsodinami daigai į paruoštą dirvą balandžio pabaigoje (tinka išsodinti iki gegužės pabaigos). Atstumai tarp eilių - 50-70 centimetrų, tarp augalų 30-50 centimetrų. Vėlyvieji kopūstai išsodinami gegužės antrojoje pusėje, atstumai tarp eilių 60-70 centimetrų, o tarp daigų 40-60 centimetrų. Tikslesnės  datos ir atstumai nurodomos kopūsto veislės aprašyme.

Daigai išsodinami nesaulėtą dieną arba vakare. Daigai įkasami iki pirmųjų tikrųjų lapų. Geriau prigis, jeigu pirmas 5-6 dienas lapus drėkinsite, pirmas 2 dienas lapus verta saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Sodinami kopūstai, ypač vėlyvųjų veislių,  ir į atvirą dirvą. Sodinama balandžio pabaigoje ar gegužę, į 1,5-3 centimetrų gylį. Išdygus išretinama.

Ankstyvąsias kopūstų veisles galima sodinti kartu su vėliau bręstančiomis daržovėmis - pomidorais, burokėliais.

Kopūstų priežiūra

Kopūstai labai reiklūs drėgmei. Daugiausiai vandens kopūstams reikia po daigų išsodinimo, aktyviai augant lapams ir gūžės formavimosi laikotarpiu. Po išsodinimo laistoma kas 3-4 dienos po 6-8 litrus 1 kvadratiniam metrui, vėliau kartą per savaitę 10-12 l/1 kv. m. Vėlyvosios veislės labiau mėgsta drėgmę, todėl reikia kelis kartus daugiau vandens (15-20 l/m2). Laikymui skirti kopūstai nebelaistomi likus 30-40 dienų iki derliaus nuėmimo (15 dienų, jei sausa).

Ankstyvuosius kopūstus daugiau laistyta reiktų birželį, vėlyvuosius - rugpjūtį. Laistoma ryte arba vakare, vandens temperatūra turėtų būti ne žemesnė negu 18 laipsnių. Purenti 5-8 centimetrų gyliu reikėtų kas 6-7 dienos arba palaisčius, po stipraus lietaus. Jei mažai drėgmės ir lengvesnės dirvos, tai purenama sekliau, esant daugiau drėgmės ir sunkiose dirvose - giliau.

Po 20 dienų pirmą kartą apkaupiama. Kartojama po  8-10 dienų. Veisles su trumpu kotu reikia apkaupti 1 kartą, su ilgesniu 2-3 kartus.

Pirmą kartą tręšiama apkaupiant. Pageidautina tai daryti palaisčius arba po stipraus lietaus. Įterpiama 1,5-2,5 g 1 kv. metrui azoto, fosforo ir kalio trąšų. Antrą kartą tręšiama po 20 dienų įterpiant 2-3 g tų pačių trąšų. Galima pakeisti organinėmis trąšomis: skystas karvės mėšlas (1:4), paukščių (1:8), 1-1,5 litro vienam augalui. Jei dirva derlinga arba gerai patręšta, galima nenaudoti papildomų tręšimų.

Kenkėjus (amarus, šliužus, sraiges) atbaidys pelenai (100 g/ 1 kv. m). Tręšiama iki liepos vidurio arba iki lapams susiskliaudžiant.

Kopūstų veislės

Priklausomai nuo vegetacinio laikotarpio, gūžiniai kopūstai skirstomi į ankstyvuosius (65-115 dienų), vidutinio ankstyvumo ir vidutinio vėlyvumo(115-160 dienų)  ir vėlyvas veisles (160 ir daugiau dienų). Norint ilgesnį laiką turėti šviežių kopūstų, rekomenduojama auginti 3-4 skirtingų veislių kopūstų.

Kopūstų ligos ir kenkėjai

Įvairios infekcinės ligos ir kenkėjai kopūstams padaro žalos. Nuo daugumos ligų ir kenkėjų apsisaugoma taikant teisingą agrotechniką: išlaikoma sėjomaina, naikinami užsikrėtę augalų likučiai, be to, tręšimas, laistymas ir žemės paruošimas pagal taisykles leis išvengti daugelio ligų. Sisteminė kova su įvairiais kenkėjais leis išauginti didesnį ir sveikesnį derlių. Pramoniniam auginimui nuo ligų naudojamos cheminės priemonės.

Dažniausia kopūstų liga - juodoji dėmėtligė (alternarioze; Alternaria brassicicola, Alternaria brassicae). Ant kopūstų lapų atsiranda juodos apskritos dėmelės, kurios didėja, apsitraukia rudai juodomis apnašomis. Pirmiausia suserga apatiniai lapai, vėliau liga pereina į aukštesnius lapus. Gūžės užauga mažos, laikomos pūva. Persiduoda sėklomis, nuo užkrėstų augalų likučių dirvoje. Naikinama fungicidais, šalinant pažeistus lapus, taikant sėjomainą, dezinfekuojant sėklas.

Baltasis puvinys. Liga paplitusi ant kopūstų, augančių sunkiose priemolio dirvose. Užsikrečia šaknelės kaklelis ir apatiniai lapai. Pažeisti audiniai tampa bespalviai, vandeningi, pasidengia baltomis apnašomis. Rudenėjant grybiena tankėja virsdama juodomis sklerocijomis.

Pilkasis puvinys. Liga apninka saugomus kopūstus - apatiniai lapai pasidengia pelėsiu su smulkiais juodais taškeliais.

Kopūstų šaknų gumbas (Plasmodiophora brassicae). Ligos sukėlėjas  - grybas. Ant augalų šaknų atsiranda gumbai, augalas sudžiūna ir žūsta. Liga dažniausiai vystosi pernelyg drėgnose ir rūgščiose dirvose. Kovojama kalkinant dirvą, prieš sodinant patikrinami daigai, pašalinami užsikrėtę augalai, laikomasi sėjomainos. Verta daigus prieš sodinant pamirkyti fungicidiniame tirpale. Augimo laikotarpiu naikinamos kryžmažiedės piktžolės.

Kopūstinė mozaika. Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 4-5 savaičių po daigų išsodinimo. Ant ligotų augalų lapų pašviesėja gyslos, atsiranda rudai žalios dėmės. Lapai susiraukšlėja, nes sustoja gyslų augimas.

Juodoji kojelė. Liga pažeidžia jaunus daigus, kai šaknies kaklelis suminkštėja ir pajuoduoja, augalas žūsta. Juodoji kojelei plisti palanku, kai augalai susodinti per tankiai, per daug drėgmės ir mažai vėdinama.

Kopūstinis baltukas. Geltonai žali vikšrai graužia lapus palikdami tik lapo gyslas. Pirmieji baltukai ima skraidyti gegužės mėnesį, kiaušinėlius deda apatinėje lapų dalyje. Daugiau jų pasirodo liepos-rugpjūčio mėnesiais. Naikinama mechaniškai ir naudojant chemines priemones. Drugelius ir vikšrus kuriam laikui gali atbaidyti pomidorų žalumos nuoviras.

Ropinis baltukas. Drugeliai panašūs į kopūstinį baltuką, mažesni. Išsiritęs vikšras graužiasi į gūžę, joje palikdamas landas ir ekskrementus, o kopūstas ima pūti.

Kopūstinė kandis. Geltonos spalvos vikšras, pragraužiantis skylutes iš apatinės lapo dalies. Kovojama mechaninėmis, cheminėmis priemonėmis, natūraliais insekticidais.

Kopūstinė musė. Tai vienas pavojingiausių kopūstų kenkėjų. Musė padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę vikšrai graužia kotelį. Augalas išdžiūna. Ypač pavojinga jauniems augalams. Būtina rudenį giliai perkasti dirvą. Naudojamos ir cheminės kovos priemonės.

Šliužai pragraužia lapus, gūžes. Maitinasi naktį, tačiau palieka vizitinę kortelę - šliūžę. Kovojama nepaliekant grumstų, žuvusių augalų, piktžolių aplink kopūstus. Galima surinkti šliužus rūgstančio alaus tirpalu. Stiklinaitės su alaus tirpalu iki kraštų įkasamos į žemę, privilioti alaus kvapo šliužai įkrenta į jas.

Kopūstinis amaras. Pažeisti lapai netenka spalvos ir susisuka. Apatinėje lapo dalyje matomo amarų kolonijos. Padeda bulvių ir pomidorų žalumos nuoviras su muilu.

Kopūstų veislės

 

Veislės pavadinimas

Anks tyvumas

Aprašymas

 

Baltieji gūžiniai kopūstai 

AMAGER POLANA	Vėlyva	Derlius imamas praėjus 135 dienom po daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, iki 3,5 kg svorio, standžiai susuktos, baltos, gero skonio. Tinka rauginti.
ANCOMA H	Vėlyva	Hibridinė veislė, pasižyminti geru skoniu. Kopūstai saldūs, sultingi, trapūs - todėl labai tinka rauginimui. Derlius po 130-140 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, 2,1-4,3 kg svorio, standžiai susuktos, baltos. Tinka rauginimui, perdirbimui ir laikymui.
BARTOLO H	Vėlyva	Derlinga, atspari ligoms hibridinė veislė.  Derlius po 140-145 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės labai kietos, vienodos, gero skonio. Vidutinis gūžės svoris -3,5-5,5 kg. Tinka rauginimui, perdirbimui ir ilgam laikymui.
BRUNSWICK	Vidutinio ankstyvumo	Veislė, pasižyminti geru skoniu, dideliu cukraus ir vitaminų kiekiu. Derlius po 120-130 dienų nuo daigų sodinimo. Vidutinio vėlyvumo kopūstų daigai į dirvą išsodinami iki gegužės mėnesio 30 dienos. Gūžės kietos, šviesiai žalios spalvos, sveria apie 2,5-3,5 kg. Tinka vartoti šviežius ir ypač rauginimui, taip pat sandėliavimui.
DITMARSCHER FRUHER	Ankstyva	Derlius po 50-55 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės užauga vidutinio dydžio, apvalios ar plokščiai apvalios, kietos, 1,0-1,5 kg svorio. Subręsta vienu metu, netrūkinėja. Tinka vartoti šviežius.
GOLDEN ACRE	Ankstyva	Šios veislės daigai atsparūs šalnoms. Derlius po 63 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės apvalios, 1,5 kg svorio, netrūkinėja. Subręsta vienu metu. Tinka vartoti šviežius.
HOLT	Vėlyva	Derlius po 145-150 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, 3-4 kg svorio, standžiai susuktos. Tinka vartoti šviežius,rauginimui, perdirbimui ir ilgam sandėliavimui.
JETMA H	Labai ankstyva	Ankstyvam derliui auginama polietileniniuose šiltnamiuose, balandžio - gegužės mėnesiais - sodinama į dirvą. Daigai atsparūs šalnoms. Derlius po 50-55 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės apvalios, kietos, 1-1,6 kg svorio. Tinka vartoti šviežius.
KAMIENNA GLOWA	Vėlyva	Derlius po 150-160 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės - gūžės apvalios arba truputį suplotos, 4-5 kg svorio. Subręsta vienu metu. Tinka vartoti šviežius, rauginti, sandėliuoti.
LANGEDIJKER DAUER	Vėlyva	Derlius po 145-150 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės apvalios, labai kietos, nelinkusios trūkinėti, žaliai pilkos spalvos, 3-4 kg svorio. Tinka vartoti šviežius,rauginimui, perdirbimui ir ilgam sandėliavimui.
PAREL H	Ankstyva	Derlius imamas praėjus 58-65 dienoms nuo daigų pasodinimo. Skirtas vėlyvo pavasario - ankstyvos vasaros derliui, šviežiam vartojimui. Gūžės apvalios, kietos, 1-1,6 kg svorio. Ankstyvam derliui - auginami polietileniniuose šiltnamiuose, balandžio-gegužės mėnesiais - sodinami į dirvą. Daigai atsparūs šalnoms.
POLAR	Vėlyva	Derlius po 145 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, labai kietos, nelinkusios trūkinėti, žaliai pilkos spalvos, 3-4 kg svorio. Tinka vartoti šviežius, rauginti ir ilgai sandėliuoti.
POUROVO POLOPOZDNI	Vidutinio ankstyvumo	Derlius imamas praėjus 110-120 dienų po daigų pasodinimo. Kaip ir veislės ,,Bielorusiški Dotnuvos'' šios veislės kopūstai tinka rauginimui ir laikymui. Gūžės plokščiai apvalios, 2,1-4,3 kg svorio, standžiai susuktos baltos. Gero skonio: saldūs, sultingi, trapūs.
QUINTAL D'ALSACE	Vidutinio ankstyvumo	Derlius imamas praėjus 120 dienų po daigų pasodinimo. Gūžės plokščiai apvalios, iki 7 kg svorio, standžiai susuktos, baltos, gero skonio. Labai tinka rauginti.
RESISTOR H	Labai ankstyva	Derlius imamas praėjus 50-55 dienoms po daigų pasodinimo.Veislė auginimui po agrodanga. Gūžės vidutinio dydžio, standžiai susuktos 1-1,2 kg svorio, atsparios trūkinėjimui. Tinka vartoti šviežius.
ZORA	Ankstyva	Derlius imamas praėjus 60-65 dienom po daigų pasodinimo. Gūžės kietos, šviesiai žalios spalvos, sveria apie 0,8-1,0 kg, ilgai netrūkinėja. Tinka šviežiam naudojimui.

 

Briuselio kopūstai 

GRONINGER

Vidutinio ankstyvumo

Vegetacijos periodas 104 dienos. Stiebas neaukštas-apie 50-60 cm. Reiklūs šviesai. Norint, kad gūželės būtų didesnės, reikia nulaužti stiebo viršūnę, po to kai pradės formuotis gūželės. Augalai atsparūs šalčiui, lengvai ištveria -8 - -10°C. Sandėliavimui kopūstai raunami su šaknimis ir prikasami rūsyje. Vartojami švieži, virti, troškinti, taip pat marinuojami, rauginami, šaldomi.

 

Garbanotieji kopūstai (lapiniai) 

SCARLET

?

Lapinių kopūstų, skirtingai nuo kitų kopūstų maistui vartojamos ne gūžės, o lapai - gūžių šie kopūstai nesuka. Augalai užauga iki 60 cm aukščio, tamsiai violetiniais lapais, kurie ir naudojami maistui. Tinka šviežiam vartojimui, iš jų verdamos sriubos, gaminamos salotos, tinka maisto puošimui. Augalai pakenčia ir didesnius šalčius, todėl palikę juos žiemoti lauke, galėsite skinti šviežius lapus ir gruodžio mėnesį. Rudenį galite persodinti į vazoną ir namie iki pavasario turėsite originalią puošmeną. Žiemą šie kopūstai neblogai jausis ir balkone.

 

Kininiai bastučiai (Pekino kopūstai) 

GRANAAT	Vidutinio ankstyvumo	Gūžės pailgos 1,0-1,2 kg svorio, derlius imamas po 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo. Vertinga dietinė daržovė, tinkanti šviežiam vartojimui ir trumpam sandėliavimui. Auginami pavasario, vasaros ir rudens derliui. Ankstyvam derliui sėjama - šiltnamiuose, vasaros/rudens - lauke. Geriausiai auga derlingose, drėgnose dirvose.
OPTIKO H	Ankstyva	Labai derlinga, hibridinė veislė. Gūžės 1-1,2 kg svorio, statinaitės formos. Tinka šviežiam vartojimui ir trumpam laikymui, salotoms, sriuboms - tai vertinga dietinė daržovė.
WONG BOK	Vidutinio ankstyvumo	Maistui naudojami lapai su plačiu sultingu lapkočiu. Tinka šviežiam vartojimui ir trumpam laikymui, salotoms, sriuboms - tai vertinga dietinė daržovė. Ankstyvam derliui sėjami - šiltnamiuose, vasarą/rudenį - lauke.

 

Raudonieji gūžiniai kopūstai 

CABEZA NEGRA 3	Vidutinio ankstyvumo	Veislė atspari nepalankioms augimo sąlygoms. Derlius imamas praėjus 75 dienoms po daigų pasodinimo. Auginami šviežiam vartojimui ir sandėliavimui per žiemą. Daigai atsparūs šalnoms.
KALIBOS	Vidutinio vėlyvumo	Derlius po 100-115 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės pailgos, tvirtos 2,0-2,5 kg svorio. Vartojami švieži, tinka rauginimui, lapuose daug cukraus.
LANGEDIJKER DAUER 2	Vėlyva	Derlinga, atspari nepalankioms augimo sąlygoms veislė. Derlius po 150 - 160 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės apvalios, kietos, 3-5 kg svorio. Tinka vartoti šviežius ir sandėliuoti per žiemą.

 

Ropiniai kopūstai 

	Vidutinio ankstyvumo	Užauga per 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo. Stiebagumbiai gero, švelnaus skonio, baltai žalsvos spalvos. Tinka auginti vėlyvesniam vasaros ir rudens derliui. Maistui vartojamos žalios, keptos, virtos, troškintos.
DELIKATES BLAUER	Vidutinio ankstyvumo	Veislė, kurią galima auginti vasaros ir rudens derliui. Stiebagumbiai po 65 dienų nuo daigų sodinimo. Gūžės mėlynos spalvos.
DELIKATESS WITTE	Vidutinio ankstyvumo	Užauga per 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo. Stiebagumbiai gero, švelnaus skonio, baltai žalsvos spalvos. Juose gausu vitamino C bei mineralinių medžiagų. Maistui vartojamos žalios, keptos, virtos, troškintos.
GIGANT	Vėlyva	Derlinga veislė. Stiebagumbiai švelnaus skonio, dideli, 3-5 kg svorio. Maistui vartojami žali, kepti, virti, troškinti, per žiemą laikomi rūsiuose susluoksniuoti su smėliu. Skaniausi neperaugę. Derlius imamas praėjus 130-150 dienoms po sėjos.
PURPLE VIENNA	Ankstyva	Stiebagumbiai gero, švelnaus skonio, violetinės spalvos, vidutinio dydžio. Tinka auginti vėlyvesniam vasaros ir rudens derliui. Maistui vartojami švieži, kepti, virti, troškinti. Geriausiai auga drėgnose, vandeniui laidžiose sunkesnėse dirvose.

 

Savojos kopūstai 

VERTUS 2	Vėlyva	Savojos kopūstai turi daug medžiagų, skatinančių augimą, tad ypač tinkami vaikų ir paauglių mitybai. Derlius po 100 - 125 dienų nuo daigų pasodinimo. Gūžės purios, apvalios, 1,5-2,0 kg svorio. Kopūstų lapai garbanoti, gležni. Tinka vartoti šviežius (ypač tinka balandėlių gamybai) ir trumpai sandėliuoti.
MIRA POLANA H	Vidutinio ankstyvumo	Vegetacijos periodas 95-100 dienų. Lapai garbanoti, gležni. Gūžės purios, apvalios, iki 1,6 kg svorio, puikaus skonio. Savojos kopūstai atsparesni temperatūros kaitai ir drėgmės trūkumui nei baltagūžiai. Jų energinė vertė du kartus didesnė nei baltagūžių, juose 40 kartų daugiau vitamino A. Tinka vartoti šviežius, galima trumpai sandėliuoti, ypač tinka balandėliams gaminti.

Žiediniai kopūstai 

AUTUMN GIANT 4	Vėlyva	Derlinga veislė. Derlius po 140-160 dienų nuo daigų pasodinimo. Auginami vėlyvam vasaros ir rudens derliui. Žiedynai baltos spalvos, kieti, dideli. Vartojami švieži, šaldomi, konservuojami.
BETA	Labai ankstyva	Derlinga veislė. Derlius imamas praėjus 58-63 dienoms po daigų pasodinimo. Žiedynas nedidelis, kompaktiškas, baltos spalvos. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui. Žiediniai kopūstai viena iš skaniausių ir vertingiausių dietinių daržovių.
CASPER H	Vidutinio ankstyvumo	Derlinga hibridinė veislė, vasaros - rudens derliui. Derlius imamas po 85 - 90 dienų nuo daigų pasodinimo. Žiedynai baltos spalvos, kieti, tankūs, uždengti lapais. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
CELESTA	Vidutinio ankstyvumo	Derlinga veislė, vasaros rudens derliui. Derlius imamas po 75 dienų nuo daigų pasodinimo. Žiedynai baltos spalvos, kieti, tankūs, uždengti lapais. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
DI SICILIA VIOLETTO	Vidutinio ankstyvumo	Vegetacijos periodas 80 dienų. Visą vegetacijos periodą reikia mitybinių medžiagų, todėl jie gausiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Žiedynai violetinės spalvos, kieti, tankūs. Tinka vartoti šviežius, galima kepti, troškinti.
ERFURT	Ankstyva	Užauga per 60 dienų nuo daigų pasodinimo. Žiedynai vidutinio dydžio, kompaktiški, balti. Tinka šviežiam vartojimui, konservavimui, šaldymui.
FRüHERNTE	Ankstyva	Derlius imamas po 50-60 dienų nuo daigų pasodinimo. Žiedynai baltos spalvos, kieti tankūs. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
GOODMAN	Ankstyva	Pasodinus daigus liepos viduryje, galima užauginti antrąjį derlių. Derlius po 75 dienų nuo daigų pasodinimo. Žiedynai baltos spalvos, dideli. Tinka vartoti šviežius, šaldyti ir konservuoti.
ROMANESCO	Vidutinio vėlyvumo	Žiedynai stambūs (0,7-1,2 kg), dekoratyvūs, gana ilgą laiką išlaiko gerą kokybę. Vartojami švieži, šaldomi, konservuojami, naudojami stalo puošimui. Skoniu ir maistingumu nenusileidžia veislėms baltais žiedynais.

 

Naujos veislės Lietuvoje

BALTIEJI GŪŽINIAI KOPŪSTAI AMAGER POLANA

Vėlyva veislė. Derlius imamas praėjus 135 dienom po daigų pasodinimo.

Gūžės apvalios, iki 3,5 kg svorio, standžiai susuktos, baltos, gero skonio.

Tinka rauginti.

Į tą patį lauką kopūstai sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų. Gerai auga ir gausiai dera gerai patręštoje dirvoje.

1 g - apie 300-400 sėklų.

 

BALTIEJI GŪŽINIAI KOPŪSTAI QUINTAL D'ALSACE

Vidutinio vėlyvumo derlinga veislė. Derlius imamas praėjus 120 dienų po daigų pasodinimo.

Gūžės plokščiai apvalios, iki 7 kg svorio, standžiai susuktos, baltos, gero skonio.

Labai tinka rauginti.  

Gerai auga ir gausiai dera gerai patręštoje dirvoje. Kopūstams labiausiai tinka sukultūrinta vidutinio sunkumo ir sunki priemolio dirva. Į tą patį lauką kopūstai sodinami ne anksčiau kaip po 4-5 metų. 

1 g - 300-400 sėklų.

 

BALTIEJI GŪŽINIAI KOPŪSTAI ZORA

Ankstyva veislė.

Derlius imamas praėjus 60-65 dienom po daigų pasodinimo.

Gūžės kietos, šviesiai žalios spalvos, sveria apie 0,8-1,0 kg, ilgai netrūkinėja.

Tinka šviežiam naudojimui.

Gerai auga vidutinio sunkumo ir sunkiose, derlingose dirvose.

1 g - apie 300-400 sėklų

RAUDONGŪŽIAI KOPŪSTAI CABEZA NEGRA 3

Vidutinio ankstyvumo veislė. Veislė atspari nepalankioms augimo sąlygoms.

Derlius imamas praėjus 75 dienoms po daigų pasodinimo.

Auginami šviežiam vartojimui ir sandėliavimui per žiemą.

Gerai auga vidutinio sunkumo ir sunkiose, derlingose dirvose. Daigai atsparūs šalnoms.

1 g - apie 300-400 sėklų.

 

 

ROPINIAI KOPŪSTAI PURPLE VIENNA

Ankstyva veislė.

Stiebagumbiai gero, švelnaus skonio, violetinės spalvos, vidutinio dydžio.

Tinka auginti vėlyvesniam vasaros ir rudens derliui. Maistui vartojami švieži, kepti, virti, troškinti.

Geriausiai auga drėgnose, vandeniui laidžiose sunkesnėse dirvose.

1 g - apie 300-400 sėklų

 

 

SAVOJOS KOPŪSTAI MIRA POLANA H

Vidutinio ankstyvumo hibridinė veislė. Vegetacijos periodas 95-100 dienų.

Lapai garbanoti, gležni.

Gūžės purios, apvalios, iki 1,6 kg svorio, puikaus skonio.

Savojos kopūstai atsparesni temperatūros kaitai ir drėgmės trūkumui nei baltagūžiai. Jų energinė vertė du kartus didesnė nei baltagūžių, juose 40 kartų daugiau vitamino A.

Tinka vartoti šviežius, galima trumpai sandėliuoti, ypač tinka balandėliams gaminti.

1 g - 300-400 sėklų.

ŽIEDINIAI KOPŪSTAI DI SICILIA VIOLETTO

Vidutinio ankstyvumo veislė vasaros ir rudens derliui. Vegetacijos periodas 80 dienų. Visą vegetacijos periodą reikia mitybinių medžiagų, todėl jie gausiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.

Žiedynai violetinės spalvos, kieti, tankūs.

Tinka vartoti šviežius, galima kepti, troškinti.

Geriausiai auga derlingoje, purioje ir drėgnoje dirvoje.

 

1g - 300-400 sėklų.

 

Receptai

Balandėlis

Apverdame kopūstą kaip balandėliams.

Paruošiame faršą. Į faršą dedame apkeptų morkų su svogūnais, prieskonių, žalumynų.

Nuimame kopūsto lapus, paliekame tokią mažytę galvutę, viduriuką.

Tą mažą galvutę kopūsto gražiai aplink aptepame faršu ir apklojame kopūsto lapais.

Toliau kitas sluoksnis - faršas-lapai-faršas-lapai... Ir taip, kol baigsis lapai.

Formuojame tokią kaip kopūsto galvą...
Kepame įvyniotą į foliją orkaitėje maždaug 1,5 valandos. Prieš kepimo pabaigą nuimame foliją.   Valgome su grietine.                                 Galinos Jagelo receptas

Farširuotas žiedinis kopūstas
Kopūstų troškinys
Makaronų apkepas su žiediniais kopūstais
Pyragas su kopūstais
Rauginti kopūstai
Žiedinių kopūstų sriuba
Itališkos salotos
Kopūstų salotos
Raugintų kopūstų sriuba