Susiderėjus su EK, Lietuvoje steigiamas Žemės ūkio paskolų fondas, kuriam bus skirta dalis Kaimo plėtros programos lėšų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos, ūkininkai, žemės ūkio bendrovės bei perdirbimo įmonės jau nuo rugsėjo galės prašyti lengvatinių paskolų investiciniams projektams.

Įgyvendinant tokius projektus reikia investuoti savų ar skolintų pinigų.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais projektai stringa. Nacionalinė mokėjimo agentūra nepasirašė 60-ies sutarčių su pareiškėjais, nes šie negauna paskolų iš bankų.

„Bankams labai sugriežtinus sąlygas gauti kreditus žemės ūkio įmonėms ir ūkininkams atsirado sunkumų įsisavinti paramą, kurią teikia Europos Sąjunga (ES). [...] yra ūkių, kurie keičia projektus, kažko atsisako. Tai labai skaudu ir neramina", - teigia Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius.

Pasak žemdirbių, jie neišgali mokėti 14 proc. palūkanų bankams.

Todėl bus steigiamas Žemės ūkio paskolų fondas, kuris, Europos Komisijai (EK) leidus, kreditams naudos dalį Kaimo plėtros programos lėšų.

„Fonde turime 450 mln. litų, kuriuos naudosime paramos teikimui ir kreditavimui. Šiandien daugelis projektų buvo užstrigę dėl labai didelių bankų palūkanų. Mūsų palūkanos bus 3-5 proc. eurais arba 8 proc. litais", - teigia Kazimieras Starkevičius, žemės ūkio ministras.

Pasak ministerijos vadovų, nuo rugpjūčio prasidės bankų, kurie teiks lengvatinius kreditus, atranka. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir perdirbimo įmonės jau nuo rugsėjo galės prašyti lengvatinių paskolų. Pirmiausia bus kredituojami investiciniai projektai, kurie gali pretenduoti į ES paramą.

Salomėja Pranaitienė