Didžiojoje rajono Savivaldybės salėje šį ketvirtadienį (rugsėjo 20 dieną) vyko LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame buvo tariamai dėl neva miškų ūkio komercinės veiklos atskyrimo ir galimų to pasekmių. Įžanginį pranešimą „Valstybiniai miškai, dabartis" perskaitė Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga. Be to, kalbėta apie rezervuotų (skirtų grąžinti miškų savininkams) miškų tolimesnio likimo, jau grąžintų miškų galimybę „pasidalinti spindžiais", biokuro gamybos apimtis bei naudą. Posėdžiui pirmininkavo komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas, dalyvavo komiteto nariai, Radviliškio rajono meras A. Čepononis, aplinkinių miškų urėdijų miškų urėdai. Posėdyje vieningai pasisakyta už valstybinių miškų sistemos išsaugojimą bei dar kartą akcentuota jų svarba šalies ūkiui, ekosistemų apsaugai, diskusijų pabaigoje buvo sukritikuoti viešoje erdvėje pasirodę siūlymai valstybinius miškus perduoti AB „Visuomis holding".

Iš šių kraštų kilęs Seimo narys K. Kuzminskas (dešinėje) su Radviliškio urėdais sakėsi susitinkąs ne pirmą kartą

Urėdai gyrė savo „melžiamą karvę"

Pradėdamas posėdį vedantysis sakė, kad LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ne tik organizuoja išvažiuojamuosius bei kitokius posėdžius miškininkystės klausimais, bet ir, užsimovę aulinukus, brenda atsodinti miškų - talkina miškininkams. Anot jo, juk Seimas irgi nenori, kad mūsų šalies miškai taptų „iškirsti kaip Brazilijoje, plynes paverčiant cukrinių runkelių plantacijomis". Rajono meras Antanas Čeponinis susirinkusiems paaiškino, kad šiai diskusijai dingstį turėjo pastaruoju laiku viešoje erdvėje pasklidus gandams apie „visokių holdingų" steigimą bei pasigirstantį norą brangiausią šalies turtą - valstybinius miškus perduoti į visuomio rankas. Pasitarus su iš mūsų krašto kilusiu Seimo nariu Kazimieru Kuzminsku, kaip sakė rajono meras, ir buvo sutarta Radviliškyje surengti šį pokalbį apie miškininkų nūdienes problemas.
Posėdžio vedėjas J. Šimėnas irgi teigė, kad „iš kažkur" atsiradęs noras privatizuoti valstybinius miškus yra „nenormali situacija". Pranešėjas iš miškų ūkio ministerijos G. Visalga teigė neva „sąskaitybos atskyrimas pradėtas subtiliai" - bandant įrodyti tarsi „valstybininkai" miškus valdo blogai ir tik :kažkoks visuomis" tai sugebėtų daryti pelningai. Mat šio „gardaus kąsnelio", pasak pranešėjo, šalies mastu viso esama per du milijonus hektarų, medienos paklausa bei vertė kasmet didėja. Vyksta kasmetinė valstybinių miškų grąža: per dešimtmetį šalyje miškų viso padaugėjo daugiau nei šeši procentai, o tų miškų padaugėjusios medienos vertė - daugiau nei vienu milijardu litų. „O kur dar milijardai iš kitų vaiklų?," - salės retoriškai klausė pranešėjas, turėdamas omenyje miško ekologinę bei kitokią vertę. Pagaliau, juk iš miškų šalies biudžetas papildomas beveik šimtu milijonų litų, o du tūkstančiai septintaisiais - net 133 tūkstančių. Jei miškų valdymo forma būtų priimta kitokia, pranešėjo manymu, įmokos į šalies biudžetą iš valstybinių miškų ženkliai sumažėtų.

Posėdžio dalyviai vieningai kritikavo viešoje erdvėje pasirodžiusi siūlymą valstybinius miškus perduoti AB „Visuomis holding“.

Radviliškio urėdijos urėdo Juozo Eismonto viešu teigimu mūsų rajono miškininkai strateginę savo užduotį - pramonę aprūpinti miško žaliava, atlieka tolygiai, užtiktina darnia ūkio plėtrą, kasmet didina valstybinių miškų plotus, jaunuolynais paversdami iškirstu plotus ar nederlingas žemės ūkio naudmenas, racionaliai naudoja turimus išteklius, laiku sumoka nemažas įmokas valstybiniam biudžetui, privačių miškų savininkams teikia kokybiškas konsultacijas bei paslaugas.
Visa tai urėdas pagrindė konkrečiais skaičiais, skaidrėse nubraižytomis iškalbingomis vaizdinėmis diagramomis. Antai, kaip bylojo tokios diagramos, kas dešimt metų atliekama miškų ūkio inventorizacija tarsi pirštu rodo - rajono miškininkai dirba gerai. „Skaičiuojame pinigus neblogiau, nei tai daro privatininkai", - teigė urėdas, toliau salę protindamas, kaip apvalios medienos ruošos savikaina kasmet mažėja, gi prekinė produkcija vis kaupiasi, o iškirstos plynės atsodinamos jau kitais metais po kirtimų. Tendencingi kai kurių politikų pasisakymai prieš miškininkus, anot urėdo, atsirado, matyt, todėl, kad kalbėtojai nežino miškininkų „triūso virtuvės". Gi visuomio tikslas, kalbėtojo teigimu, yra išardyti kompleksinį valstybinį miškų ūkį ir iš to gauti sau naudos, juk vien Radviliškio urėdijos valstybinis turtas kasmet pabrangsta per vieną milijoną litų, prekinės produkcijos, per tą patį laikotarpį, padaugėja daugiau nei dvidešimt penki tūkstančiai kietmetrių. Radviliškio miškų urėdijoje brandūs medelynai, urėdo J. Eismonto pateiktu paskaičiavimu, sudaro net dvidešimt septynis nuošimčius - kas ne visur esama. Radviliškio miškų urėdo J. Eismonto žodžiais, miškininkai nėra valstybės priešai, tik miškininkai niekaip nesupranta, kodėl valstybė kaip užsispyrusiai nori sužlugdyti „melžiamą karvę" - ko geri šeimininkai nedaro. Visos iš viršaus nuleistos reformos, šio urėdo manymu, dar niekada nebuvo sėkmingos.

Radviliškio miškų urėdas J. Eismontas (kairėje) su Generalinės urėdijos urėdo pavaduotoju G. Visalga apsčiai rado bendros kalbos

Miškus pinigais nepavers

Posėdžio vedantysis stebėjosi, kad klausiantis urėdų susidaro įspūdis, neva miškininkai turi nuo kažko gintis. Tu norų privatizuoti valstybinius miškus, anot Seimo nario J. Šimėno, visada buvo ir bus. Aplinkos apsaugos komiteto Seime pirmininkas, kaip savotišką anekdotą juoko dėlei papasakojo vieną „žemaitišką nutikimą" - per kažkuriuos Savivaldos rinkimus tenykščio kandidato į rajono merus pasiteiravęs: „Ko į tą valdžią lendi?, juk jau viskas tarsi ir privatizuota." Pretendentas į merus Seimo nariui žemaitiškai atvirai atsakęs: „Ba dar yr..." Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko žodžiais, visokie holdingai irgi gi tam ir kuriami, kad šie nori naudos, naujai besiformuojančio visuomio tikslas irgi būtent toks. Bet miškininkai, anot Seimo nario J. Šimėno, gali nesibaiminti, nes jie yra jėga, o įstatymų priėmėjai supratingi - tie „kostiumuoti berniukai" niekad neeis į miškus juose vėjovartų valyti, ar jaunuolynų sodinti.
Socialdemokratų frakcijos Seime vardu kalbėjęs Seimo narys Stanislovas Giedraitis baiminosi, kad „vis atsiranda privačios jėgos, kurios savo tikslus iškelia aukščiau valstybinių". Anot šio kalbėtojo, valstybinius miškus reiktų saugoti kaip akies vyzdį - ką šiuo metu miškininkai ir sugeba puikiai atlikti. Opozicijos atstovas, Seimo narys Jonas Ramonas teigė: „Gaila, gėda ir juokinga, kad premjeras nevaldo valstybės". Dar šio Seimo nario kalboje skambėjo gaidelė, neva šiame posėdyje buvo šnekama „nežinant ką, nežinant apie ką" - tik paleista psichologinė „antis", todėl valdančioji dauguma turėtų, anot jo, susiėsti „uždaroje aplinkoje ar pirty", ir nutarti ką daryti - kad pagaliau baigtųsi šios visuomenę bauginančios kalbos apie visuomį. Mūsų rajono balsuotojų rinktas Seimo narys Algimantas Salamakinas manė, kad dėl visuomio viskas aišku - jam atsiradus nepradės į valstybės iždą pinigai upeliais tekėti. Daug kritikos dėl visuomio atsiradimo galimo sulaukta ir iš kitų partijų atstovų. Seimo narys K. Kuzmickas oponentams prieštaravo, kad miškus „paversti pinigais" gi niekas ir nesiruošia, juk ir šis posėdis surengtas „sapnams užbėgti už akių" - kad neišsipildytų kai kurių geišlūs norai.
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio protokole rašoma , kad komitetas mano, jog dabartinė valstybinių miškų struktūra ir jos padalinai sėkmingai vykdo keliamus uždavinius ir netikslinga daryti struktūrinių pokyčių ar reformų, jungiant valstybines įmones miškų urėdijas į vieną įmonę ar skaldyti jas regionais. Siekiant didinti valstybinių miškų efektyvumą, siūloma užtikrinti miško ekosistemos tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą bei racionalumą, nepertraukiamą ir tvarų miško išteklių naudojimą. Be to, siūloma didinti atliekinių miško išteklių naudojimą energetikos gamybai, nuosekliai įgyvendinti priemones valstybinių miškų plotams didinti, išskirti į atskiras sąskaitas miško urėdijų veiklai, didinti miško veiklos viešumą ir skaidrumą.
Ir dar, vieningai posėdžiautojau sutarė, kad septyniasdešimt penkis nuošimčius miško vertės yra ne piniginė, juk miškai - tai ekologija. Gi ta ekologinė nauda kasmet darosi vis apčiuopiamesnė bei svarbesnė.

Rimantas Petrikas, „Radviliškio naujienos"