Salotos - skani, ankstyva, nereikalaujanti daug šilumos lapinė daržovė, daugelio Europos virtuvių išskirtinių patiekalų sudedamoji dalis. Šios daržovės vertinamos dėl švelnaus skonio, puikių dietinių ypatybių. Kaip kultūrinis augalas salotos žinomos nuo žilos senovės. Jas augino graikai, romėnai, bizantiečiai. XVI a. salotos pasirodė Ispanijoje ir Prancūzijoje, o paskui - visose Europos šalyse. 

Salotos maistui vartojamos žalios. Jose gausu mineralinių medžiagų (ypač kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies), vitaminų (ypač vitamino C, karotino, yra chlorofilo, karotinoidų) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Salotose  yra 1,5 proc. baltymų, 1,5 proc. angliavandenių. Jose mažai kalorijų,  cukrų ir organinių rūgščių.
Tamsialapėse rūšyse yra maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose. Be to, jose daugiau kalio.

Pasaulyje žinoma apie 100 salotų rūšių. Lietuvoje auginamos lapinės ir gūžinės salotos.

Lapinės salotos užaugina tik lapus, bet gūželių nesudaro. Gūžinės salotos užaugina įvairaus dydžio rutulio arba priploto rutulio formos gūželes, mažiau turi karčiųjų medžiagų, ilgiau nevysta nupjautos.

Salotų auginimas

Salotos - vienmetis, atsparus šalčiui augalas. Sėklos pradeda dygti esant 4 - 5° С, tačiau dygimui ir augimui palankiausia temperatūra 10 - 20 laipsnių. Geriausiai lapinės salotos auga esant 15 - 20 °C šilumos, o gūžinėms temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė. Daigeliai pakelia -2° С, o paaugę augalai net -6° С šaltį.

Salotos labai reiklios dirvai ir šviesai, tačiau  jų negalima pertręšti, ypač mineralinėmis trąšomis. Salotoms reikia daug drėgmės, tačiau esant drėgmės pertekliui, pradeda plisti grybinės ligos, pūva apatiniai lapai arba gūželės.

Puikiai auga, jei priešsėlis - kopūstai, bulvės, pomidorai, agurkai, pipirai

Dirvos paruošimas

Dirva salotoms ruošiama rudenį, nuėmus prieš tai augusias kultūras. Dirva patręšiama  mineralinėmis fosforo - kalio trąšomis (40 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido 1 kv. m), o jei reikia ir kompostu (1-1,5 kibirai  1 kv. m).  Rūgšti  dirva neutralizuojama šviežiai gesintomis kalkėmis, kreida arba dolomitmilčiais.

Salotos kaupia nitratus, todėl tręšti azotinėmis trąšomis nerekomenduojama. Salotų negalima sodinti į dirvą šviežiai patręštą mėšlu.

Į tą pačią vietą salotas galima sodinti ne anksčiau kaip po 3 - 4 metų.

Lapinės salotos skirstomos į pjaunamąsias (augimo trukmė - apie 4 savaites) ir  skinamąsias. Ši ankstyvoji salota pranašesnė už pjaunamąją tuo, kad lapus galima skinti ilgesnį laiką. Augimo laikas - 5 - 6 savaitės, pirmuosius lapus galima skinti ir anksčiau. Visada skinami apatiniai lapai, kad galėtų augti kiti. Taip pailgėja vartojimo laikas.

Lapines salotas galima sėti šalpusniui sužydus, nes jos lengvai pakenčia šalnas. Norint jų turėti ilgesnį laiką, sėjama kas 10 - 15 dienų iki gegužės vidurio (iš vėliau pasėtų išauga daug žyduolių). Salotos sėjamos netankiai į negilius griovelius. Lapinės pjaunamosios salotos sėjamos eilutėmis 15 cm atstumu tarp eilių.  Lapinės skinamosios salotos sėjamos eilutėmis 25 - 30 cm atstumu tarp eilių. 

Taupant žemę, salotas galima sėti kitų daržovių pakraščiuose po vieną eilutę. Jos bus greit nurautos, todėl nenustelbs pagrindinių daržovių.

Pasėtos sėklos užberiamos žeme tiek, kad po lietaus neliktų dirvos paviršiuje. Retinama, kai salotos turi 1 - 2 tikruosius lapelius (maždaug 15 - 20 dienų po sėjos), paliekant tarp daigų 4 - 5 cm, o po 25 - 30 dienų - 12 - 25 cm tarpus, atsižvelgiant į veislę.

Salotų lapai skinami ryte, kai jie būna stangrūs ir švieži. Lietingomis ir saulėtomis dienomis skinti nepatartina, nes salotos praranda maistinę vertę ir pradeda pūti.

Gūžinės salotos

Norint gauti ankstyvesnį derlių, gūžinių salotų ankstyvąsias veisles geriau auginti daigais.  Geriausia daigų auginimui naudoti paruoštus durpių substratus, tinkamo rūgštingumo (salotoms tinkamiausias pH 6,2 - 6,8) ir sumaišytus su trąšomis. Kovo pradžioje į dėžutes eilėmis (kas 5 cm), arba daiginimo paletes sėjamos ankstyvųjų veislių salotos. Jei sėjate į paletes, į kiekvieną indelį pasėkite po sėklą ar kelias (jei sėkla nedaigi, bus atsarga pikiavimui). Daigyklą  uždenkite, tada mažiau garuos drėgmė. Sėkloms sudygus, plėvelę nuimkite.

Iki sudygimo sėklos laikomos 20 - 21 laipsnių temperatūroje. Salotoms sudygus, temperatūra turėtų būti 10 - 12 laipsnių, kad daigai neištįstų. Dėžutės padedamos šviesioje vietoje. 1 - 2 tikruosius lapelius turintys daigai išauga per 25 - 30 dienų.

Jei į lauką sodinama anksčiau, daigus reikia gerai užgrūdinti. Todėl  paskutines 2 savaites kiekvieną dieną dėžutes su daigais reikėtų išnešti į lauką, o paskutines 3 - 4 dienas prieš sodinimą palikti lauke ir naktį. Taip užgrūdintos salotos nenušąla net trumpą laiką nukritus temperatūrai iki -6° С.

Salotų daigai sodinami į lauką, kai turi 5 - 6 tikruosius lapelius. Ankstyvųjų gūžinių salotų veislės sodinamos 20x15 cm, vėlyvųjų - 20x25 arba 25x30 cm atstumais. Daigai sodinami ne giliau, kaip augo anksčiau. Per giliai pasodintos salotos, išaugina menkas gūželes. Gūžinių salotų daigų skilčialapiai turi būti dirvos paviršiuje. Per giliai pasodinti daigai, labai greitai suserga puviniu.

Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm tarpueilius. Pirmą kartą retinamos kaip ir lapinės salotos, antrą kartą - kai turi 8 - 9 lapus, paliekant tarp augalų 20 cm atstumą.

Gūžinės salotos geriausiai auga humusingoje priesmėlio dirvoje.

Salotos raunamos vartojimui ne iš eilės, bet kas antra, kad likusioms būtų daugiau vietos.

Auginant gūžines salotas vasarą, jos sumedėja ir būna karčios

Ledinės (Iceberg) gūžinės salotos - vienos populiariausių. Jos užkariavo visą Europą, vos tik buvo išveistos. Mėgstamos dėl savo puikių skoninių savybių. Ledinės salotos labai traškios, sultingos ir gaivaus, lengvo skonio. Ledinė salotos suka didesnes ir tvirtesnes gūžes nei kitos gūžinės salotos, be to, jų lapai yra šiek tiek kietesni.

Sviestinio tipo gūžinės salotos šviesiai žalsvos spalvos, ypač švelnaus skonio.

Salotų priežiūra

Salotas laistyti geriausiai ryte, kad iki vakaro lapai spėtų nudžiūti. Paliejus vakare, naktį augalai būna drėgni, todėl dažniau pažeidžiami ligų ir pradeda pūti. Salotos laistomos laistytuvu be sietelio, pilant vandenį tarp eilučių taip, kad nepatektų ant lapų. Palaisčius dirva tarp augalų supurenama, kad oras geriau patektų prie šaknų.

Salotos netręšiamos. 

Salotų ligos

Grybiniai puviniai
Salotų netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų, arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės aptrauktos baltomis puriomis apnašomis. Lapai vysta, pūva, žiedai ir vaisių užuomazgos džiūsta.

Dažniau serga šiltadaržiuose auginamos salotos. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Netikrosios miltligės sporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru.  Paprastasis konidijos plinta šiltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose - kai jie blogai vėdinami. Optimali oro temperatūra konidijoms dygti +5 - 10 °C, o grybienai vystytis + 15 - 18 °C.

Salotų rizoktoniozė (baltoji kojelė) (Rhizoctonia solani). Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Sudygusių salotų lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o lapkočių ir stiebų apatinėje dalyje atsiranda rudų įdubusių dėmelių, apsitraukusių šviesia, vėliau ruduojančia valktimi.

Ši grybinė liga intensyviai vystosi, kai salotos auga per tankiai, nesaikingai laistomos, kai šiltadaržiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose. Žiemoja grybas dirvoje ir su apsikrėtusiomis sėklomis.

Salotų septoriozė (Septoria lactucae). Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių. Salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės. Žiemoja grybas dirvoje su augalų liekanomis ir apkrėstose sėklose.

Salotoms apsaugoti nuo grybinių, per dirvą plintančių ligų, strategijos esmė - salotų auginimas neužterštame patogenų pradais substrate.

Virusinės ligosSalotų venų varicosavirusas. Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja. Pažeistos gūžinės salotos nebeformuoja gūžių. Dažnai salotos išvis nustoja augti. Virusai išplinta su substratu ir vandeniu, kuriuo laistomi augalai.

Salotų mozaikos potyvirusas. Sergančių augalų lapai būna mozaikiškai dėmėti arba ištisai pašviesėję.
Virusus išplatina amarai, plinta su sėklomis, sergančių augalų sultimis.

Šakniniai galiniai nematodai
Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus. Todėl salotos silpnai auga, vysta ir derlius gaunamas menkas. Nematodai - tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės.
Neužkrėsta nematodais sodinamoji medžiaga ir dirvožemis - to pakanka, kad salotos neapsikrėstų nematodais. 

Amarai
Amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje. Dėl amarų pažeidimų salotos blogai auga, netaisyklingai vystosi ir praranda spalvą.
 

Pelėdgalviai
Pelėdgalvių drugių vikšrai graužia šaknis arba lapus; kiaušinius deda tiesiog ant lapų.  

Šliužai 
Šliužai gali padaryti didelę žalą salotų daigams, taip pat, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas, gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Jie ypač pavojingi rudenį.
Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir be piktžolių. Drėgnu oru susidaro palankios sąlygos šliužams vystytis. 

Salotų vieslės

Gūžinės ICEBERG tipo vasaros / rudens derliui

Veislės pavadinimas	Anks tyvumas	Aprašymas
MAUGLI	Vidutinio vėlyvumo	Gūžinės, „ledinės" salotos. Vegetacijos periodas - 77-87 dienos. Gūžės stambios, žalios, traškios, puikaus skonio. Šviežios šaldytuve išsilaiko 1,5 mėnesio. Auginamos šiltnamiuose ir lauke. Daigai į lysvę sodinami ne giliau nei augo daigyne. Geriausiai auga puveningoje, vandeniui laidžioje dirvoje.
OLIMP	Vidutinio ankstyvumo	Tinka auginti šiltnamyje ir lauke. Užauga per 50-65 dienas nuo sėjos. Gūželės neperauga. Gūželės vidutinio didumo - apie 600-800 g svorio, šviesiai žalios spalvos, traškios.
REGINA DEI GHIACCI	Vidutinio vėlyvumo	Derlinga gūžinių (ledinių) salotų veislė, auginama šiltnamiuose ir lauke. Sėklos pradeda dygti, kai dirva įšyla iki +4oC temperatūros. Išaugus tikriesiems lapeliams šios veislės daigai pikiuojami kas 30x30 cm. Geriausiai auga puveningoje, laidžioje vandeniui dirvoje, prastai - pavėsyje. Užauga per 70-75 dienas nuo sudygimo. Gūželės vidutinio dydžio, skanios, traškios, lapų kraštai karpyti.
ROUGE GRENOBLOISE	Vidutinio ankstyvumo	Vegetacijos periodas - 55 dienos. Gūžės gana stambios, šviesiai žalias , traškiais lapais rusvu krašteliu. Puikaus skonio,nelinkusios žydėti, atsparios šalčiui. Auginamos šiltnamyje ir lauke.

 

Gūžinės vasaros / rudens derliui 

ALL THE YEAR ROUND	Vidutinio ankstyvumo	Gūžinių salotų veislė, kitaip dar vadinamos sviestinėmis. Auginama polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke, sodinama daigais arba sėjama tiesiai į dirvą. Daigai užauga per 2-3 savaites. Į lysves jie sodinami, kai turi 5-6 tikruosius lapelius. Geriausiai auga puriose, derlingose dirvose. Salotos atsparios šalnoms, todėl į lauką galima sėti anksti pavasarį, kai pražysta šalpusnis.
ATTRAKTION	Vėlyva	Gūžinės salotos. Suformuoja vidutinio dydžio gražias gūželes. Ilgai išlaiko prekinę išvaizdą, neformuoja žiedynų. Sodinamos daigais arba sėjamos tiesiai į dirvą. Tinka auginti lauke pavasario ir rudens derliui. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
KAGRANER SOMMER	Vidutinio ankstyvumo	Sviestinio tipo gūžinės salotos. Suformuoja vidutinio dydžio gražias gūželes. Ilgai išlaiko prekinę išvaizdą, neformuoja žiedynų. Sodinamos daigais arba sėjamos tiesiai į dirvą. Tinka auginti lauke pavasario ir rudens derliui. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
MERVEILLE D'HIVER	Vidutinio ankstyvumo	Gūžinės ,,sviestinio" tipo salotos. Vegetacijos periodas 52-57 dienos. Gūžė šviesiai žaliais, šiek tiek banguotais lapais. Auginamos šiltnamiuose ir lauke. Sėjamos nuo liepos iki spalio. Labai atsparios šalčiui. Galima sėti iš rudens. Sodinama daigais arba sėjama tiesiai į dirvą. Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.
SYRENA	Vidutinio ankstyvumo	Derlinga gūžinių salotų veislė, kuri tinka auginimui lauke ir šiltnamiuose. Gūželės stambios, užauga iki 400-480 g svorio. Lapeliai šviesiai žali, minkšti, švelnaus skonio.
LENTISSIMA A MONTARE	Vidutinio vėlyvumo	Romėniškos salotos. Vegetacijos periodas 77 dienos, Gūžė gana stambi, aukšta, ovali, pi\uri, šviesiai žaliais, traškiais lapais. Auginamos šiltnamyje ir lauke.

 

Lapinės ankstyvos pavasario / vasaros / rudens derliui

AFICION	Ankstyva	Lapinių salotų veislė, labai panaši į veislę ,,GRAND RAPIDS'' tik derlingesnė, atsparesnė ligoms ir pasižymi gražesne spalva. Auginama pavasario, vasaros, rudens derliui. Galima sėti lauke ir šiltnamyje, ilgai neperauga. Geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtose, nepiktžolėtose dirvose. Užauga per 35-50 dienų. Lapai šiek tiek raukšlėti, vėduokliniai, gūželių nesuka.
AMERIKANISCHER BRAUNER	Vidutinio ankstyvumo	Vegetacijos periodas - 50-60 dienų. Lapeliai traškūs, banguoti, žaliai rusvos spalvos, skinami atželia. Gerai auga saulėtoje vietoje. Galima sėti lauke ir šiltnamyje.
AUSTRALISCHE GELE	Vidutinio ankstyvumo	Greitai auganti lapinių salotų veislė. Vegetacijos periodas - 50-60 dienų. Lapeliai traškūs, banguoti, skinami atželia. Labai naudingos, malonaus skonio, tinka salotoms. Gerai auga saulėtoje vietoje. Galima sėti lauke ir šiltnamyje.
BLACK SEEDED SIMPSON	Ankstyva	Atspari ligoms, derlinga lapinių salotų veislė. Auginama šiltnamiuose ir lauke. Užauga per 53 - 60 dienų. Lapai stambūs, garbanoti, šviesiai žalios spalvos, sultingi, nekartūs.
GRAND RAPIDS - SĖKLOS JUOSTOJE		Ankstyva lapinių salotų veislė. Daržovės nekoloringos, labai vitaminingos. Jose gausu mineralinių druskų, karoteno. Auginama pavasario, vasaros, rudens derliui. Galima sėti lauke ir šiltnamyje, ilgai neperauga. Užauga per 35-50 dienų. Geriausiai auga gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje priesmėlio arba lengvo priemolio dirvoje. Raunamos ne visos iš eilės, o pasirinktinai - didesnės. Kitoms susidaro geresnės sąlygos augti. Žiemą salotas galima užsiauginti ir namuose dėžutėse ant palangių. Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis, kokybiškesnis derlius. Pasėtų sėklų beveik nereikia retinti, jos sudygsta vienodais atstumais. Juosta sugeria dirvoje esančią drėgmę. Esant pakankamai drėgmės, sėklos sudygsta vienodžiau ir greičiau. Pasėlis būna tvarkingas, tarpai tarp eilučių - vienodi, todėl tokį pasėlį lengviau ir patogiau pridengti daržo plėvele, ravėti. Prieš klojant juostas dirvą reikia palaistyti. Paklotą juostą užberti dirvožemiu ir vėl gausiai palaistyti. Iš 4 m ilgio juostos galima tikėtis apie 350 kokybiškų augalų, gausaus derliaus.
GRAND RAPIDS	Ankstyva	Auginama nuo seno, viena iš labiausiai mėgstamų. Auginama pavasario, vasaros, rudens derliui. Galima sėti lauke ir šiltnamyje, ilgai neperauga. Užauga per 35-50 dienų. Geriausiai auga priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje dirvoje.
LOLLO BIONDA	Vidutinio ankstyvumo	Atspari ligoms, derlinga lapinių salotų veislė. Auginama polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke. Geriausiai auga puriose, derlingose dirvose. Salotos atsparios šalnoms, todėl lauke galima sėti, kai pražysta šalpusnis. Užauga per 50-63 dienų, skinamos atželia.
LOLLO ROSSA	Vidutinio ankstyvumo	Galima sėti lauke ir šiltnamyje. Užauga per 5-7 savaites. Vaisiai - salotos kompaktiškos, lapeliai žali su rausvu pakraštėliu. Skinamos greitai atželia.
RED SALAD BOWL	Ankstyva	Derlinga ąžuolalapių salotų veislė. Užauga per 50-63 dienų. Salotų lapai karpyti, bordo spalvos, sultingi, nupjauti atželia. Tinka auginti šiltnamyje ir lauke.Veislė atspari ligoms. Geriausiai auga puriose, derlingose dirvose.
ROSELA	Ankstyva	Lapinių salotų veislė, dygti pradedanti, kai dirvos temperatūra įšyla iki +4oC. Nereikli šilumai, bet mėgsta šviesą. Daigus galima išsiauginti ir šiltnamyje. Šios veislės salotos nelinkusios žydėti, jos skirtos auginti atvirame grunte. Vegetacijos periodas 50-55 dienos. Lapeliai stipriai banguoti, raudonos spalvos.
MERLOT	Vidutinio ankstyvumo	Lollo rossa tipo. Derlinga lapinių salotų veislė. Užauga per 60-70 dienų nuo sėklų sudygimo.Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke.
REKORD	Vidutinio ankstyvumo	Lollo bionda tipo. Derlinga lapinių salotų veislė. Užauga per 60-69 dienas, nupjautos atželia.Auginamos polietileniniuose šiltnamiuose ir lauke.Geriausiai auga puriose, derlingose dirvose.

 

Sėklos juostoje

SĖJAMOSIOS SALOTOS SAHIM * TÊTUE DE NIMÊS * SALAD BOWL - SĖKLOS JUOSTOJE

Gūžinių salotų veislių mišinys. Daržovės nekoloringos, labai vitaminingos. Jose gausu mineralinių druskų, karoteno. Auginama pavasario, vasaros, rudens derliui.

Galima sėti lauke ir šiltnamyje, ilgai neperauga. Užauga per 40-60 dienų. Geriausiai auga gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje priesmėlio arba lengvo priemolio dirvoje. Raunamos ne visos iš eilės, o pasirinktinai - didesnės. Kitoms susidaro geresnės sąlygos augti. Žiemą salotas galima užsiauginti ir namuose dėžutėse ant palangių.

Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis, kokybiškesnis derlius. Pasėtų sėklų beveik nereikia retinti, jos sudygsta vienodais atstumais. Juosta sugeria dirvoje esančią drėgmę. Esant pakankamai drėgmės, sėklos sudygsta vienodžiau ir greičiau. Pasėlis būna tvarkingas, tarpai tarp eilučių - vienodi, todėl tokį pasėlį lengviau ir patogiau pridengti daržo plėvele, ravėti. Prieš klojant juostas dirvą reikia palaistyti. Paklotą juostą užberti dirvožemiu ir vėl gausiai palaistyti.

Iš 4 m ilgio juostos galima tikėtis apie 350 kokybiškų augalų, gausaus derliaus.

SĖJAMOSIOS SALOTOS GRAND RAPIDS - SĖKLOS JUOSTOJE

labai vitaminingos. Jose gausu mineralinių druskų, karoteno. Auginama pavasario, vasaros, rudens derliui.

Galima sėti lauke ir šiltnamyje, ilgai neperauga. Užauga per 35-50 dienų.

Geriausiai auga gerai įdirbtoje, nepiktžolėtoje priesmėlio arba lengvo priemolio dirvoje. Raunamos ne visos iš eilės, o pasirinktinai - didesnės. Kitoms susidaro geresnės sąlygos augti. Žiemą salotas galima užsiauginti ir namuose dėžutėse ant palangių.

Sėklų juostos pranašumai: didesnis, gausesnis, kokybiškesnis derlius. Pasėtų sėklų beveik nereikia retinti, jos sudygsta vienodais atstumais. Juosta sugeria dirvoje esančią drėgmę. Esant pakankamai drėgmės, sėklos sudygsta vienodžiau ir greičiau. Pasėlis būna tvarkingas, tarpai tarp eilučių - vienodi, todėl tokį pasėlį lengviau ir patogiau pridengti daržo plėvele, ravėti. Prieš klojant juostas dirvą reikia palaistyti. Paklotą juostą užberti dirvožemiu ir vėl gausiai palaistyti.
Iš 4 m ilgio juostos galima tikėtis apie 350 kokybiškų augalų, gausaus derliaus.

Naujos veislės Lietuvoje

SĖJAMOSIOS SALOTOS MAUGLI

Gūžinės, „ledinės" salotos. Vegetacijos periodas - 77-87 dienos. Gūžės stambios, žalios, traškios, puikaus skonio. Šviežios šaldytuve išsilaiko 1,5 mėnesio. Auginamos šiltnamiuose ir lauke. Daigai į lysvę sodinami ne giliau nei augo daigyne.

Geriausiai auga puveningoje, vandeniui laidžioje dirvoje.

1 g - 800-1200 sėklų. 

 

 

 

SĖJAMOSIOS SALOTOS KAGRANER SOMMER

Vidutinio ankstyvumo sviestinio tipo gūžinės salotos. Suformuoja vidutinio dydžio gražias gūželes. Ilgai išlaiko prekinę išvaizdą, neformuoja žiedynų. Sodinamos daigais arba sėjamos tiesiai į dirvą.

Tinka auginti lauke pavasario ir rudens derliui.

Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.

1 g - apie 800-1200 sėklų.

 

 

 

SĖJAMOSIOS SALOTOS MERVEILLE D'HIVER

Gūžinės ,,sviestinio" tipo salotos. Vegetacijos periodas 52-57 dienos. Gūžė šviesiai žaliais, šiek tiek banguotais lapais.

Auginamos šiltnamiuose ir lauke.

Sėjamos nuo liepos iki spalio. Labai atsparios šalčiui. Galima sėti iš rudens. Sodinama daigais arba sėjama tiesiai į dirvą.

Geriausiai auga purioje, derlingoje dirvoje.

1 g - 800-1 200 sėklų.

 

 

SĖJAMOSIOS SALOTOS AUSTRALISCHE GELE

Vidutinio ankstyvumo, greitai auganti lapinių salotų veislė. Vegetacijos periodas - 50-60 dienų. Lapeliai traškūs, banguoti, skinami atželia. Labai naudingos, malonaus skonio, tinka salotoms. Gerai auga saulėtoje vietoje.

Galima sėti lauke ir šiltnamyje.

1 g - apie 800-1200 sėklų.

 

Receptai

Labai skanios, sveikos ir gaivios salotos

 

Jums reikės alyvuogių aliejaus, agurko, krapų, feta sūrio ir daigintų kviečių.
Agurką sutarkuojame burokine tarka, nuspaudžiame skystį, dedame gabaliukus sūrio, apibarstome krapais ir kviečiais. Užpilame alyvuogių aliejaus.
Lėkštę išklojame salotų lapais ir dedame salotas.  Galinos Jagello receptas

Pavasarinės salotos

Reikės:
Salotų
Svogūnų laiškų
Agurkų
Krapų
Ridikėlių
Virtų kiaušinių
Grūdėtos varškės
Druskos
Pipirų

Paruošimas:
Daržoves, žalumynus ir kiaušinius susmulkinti, sudėti grūdėtą varškę, pasūdyti ir pagardinti pipirais pagal skonį, viską išmaišyti.
Gaivu, skanu, paprasta ir sveika. Loretos Žvibaitės receptas