Rapsai (lot. Brassica napus, angl. Rape, vok. Raps) - bastutinių šeimos augalas. Skirstomi jie į vasarinius ir žieminius. Tai vertingas aliejinis augalas. Perdirbtas aliejus gali būti naudojamas kaip biokuras. Aliejus spaudžiamas iš sėklų, kurių žieminiai rapsai subrandina iki 6 t/ha, o vasariniai iki 3 t/ha. Žalioji masė iki žydėjimo gali būti panaudota didinant dirvos derlingumą ir humuso kiekį. Tai puikus priešsėlis javams ir vienas tinkamiausių augalų norint sukultūrinti apleistus žemės plotus. Žieminiai rapsai žydi gegužę, vasariniai birželio-liepos mėnesiais. Žydintys rapsai - vertingas medingas augalas.

Dirvos paruošimas žieminiams rapsams

Lietuvos sąlygoms labiau tinka žieminiai, nes vasarinių rapsų vegetacijos pabaiga dažnai sutampa su nepalankių orų sezonu, todėl sunkiau nuimti derlių ir jį išsaugoti. Be to, vasariniai rapsai ne tokie derlingi.

2010/11 žiema nebuvo geriausia žieminiams rapsams

Rapsų derlius labai priklauso nuo tinkamai paruoštos dirvos. Mėgsta jie lengvus rūgštokus priemolius (pH 5,5-7+) ir sukultūrintas žemes, todėl, apleistose dirvose, net ir taikant tą pačią agrotechniką, derlius bus apie 1,5 t mažesnis. Žemės našumo balas turėtų būti aukštesnis negu 50. Tokiose žemėse derlingumas, lyginant su žemo našumo (našumo balų iki 35), bus didesnis 1,5-2,0 t/ha.

Mažinti įdirbimo savikainą ir didinti derlių rekomenduojama taikyti 4 metų sėjomainą.   Žieminių rapsų nereikėtų sėti tik nuėmus javų derlių, į žemę įterpti javų šiaudai nespėja mineralizuotis, rapsai prasčiau auga, labiau puola ligos.

Įprastai ražienos skutamos apie 5-7 cm gyliu, vėliau ariama 20-22 cm gyliu. Sumažinti sąnaudas galima ražienas du kartus skutant sekliai. Jei vėluoja javapjūtė ir nelieka laiko įprastai įdirbti žemę, galima sekliai skusti ražienas, lyginti ir purenti. Vasaros pabaigoje dirva sausesnė, puresnė, piktžolės auga ne taip intensyviai kaip pavasarį. Dirva turi būti švari - be piktžolių ir sudygusių pabirų. Naikinti galima ir herbicidais. Pasėjus rapsai voluojami žiediniais arba pentininiais volais, o lengvesnėse dirvose - sunkiaisiais lygiaisiais volais. Negrumstuotų ir normalaus drėgnumo dirvų voluoti nereikia. Svarbu dirvos nesuslėgti, nedirbti jos šlapios, neperdžiovinti. Žemė išlyginama prieš tręšiant. Purenant įterpiamos mineralinės trąšos į, patartina, 7 cm gylį. Rudenį reikėtų tręšti fosforo ir kalcio trąšomis. Trąšų kiekis ir sudėtis turėtų būti apskaičiuota individualiai laukui atsižvelgiant į dirvos tyrimo duomenis. Nereikėtų tikėtis, kad kaimyniniame ūkyje tikusios trąšos tiks ir jūsų ūkiui. Dažniausiai naudojama NPK trąšos, vidutinė norma rudenį 350-400 kg/ha.

Apverčiamas plūgas skutikas su hidrauline apsauga

Žieminių rapsų sėjimas

Geriausias derlius iš sertifikuotos beicuotos sėklos. Sėjama į gerai paruoštą dirvą 2 cm gyliu. Žieminiai rapsai sėjami rugpjūčio mėnesį, beje, šių rapsų derlingumui labai svarbu. 2007-2009 m. geriausias laikas sėti buvo rugpjūčio 6-20 dienos: rapsų per žiemą išsilaikė 80 proc. (2007 m. 73,8 proc., 2008 - 88 proc.). Rugpjūčio 21-31 dienomis sėti rapsai peržiemojo prasčiau, derlius buvo apie 6-10 proc. mažesnis. Vėliau sėtų peržiemojo 12-20 proc. mažiau, derlius sumažėjo 30-50 proc. Iš anksčiau pasėtų peržiemojo apie 10 proc. mažiau, o jų derlius buvo apie 15-20 proc. mažesnis. Hibridinių veislių rapsus galima sėti vėliau nei optimalus rugpjūčio pradžios laikotarpis nes jie greičiau subręsta. Reikia apie 60-80 dienų nuo išdygimo iki susiformuojant 8-10 lapų skrotelei ir 8-12 mm šaknies kakleliui.

Geroje dirvoje (našumas 50-60 balų) sodinama apie 30 daigų į kvadratinį metrą. Žemesnio derlingumo dirvose turėtų augti apie 50 augalų kvadratiniame metre. Derlingoje dirvoje žieminiai rapsai gausiau šakojasi ir išauga beveik dvigubai daugiau ankštarų nei tankiame pasėlyje. Derlius bus panašus, nesvarbu, bus 30 ar 60 augalų kvadratiniame metre. 30 daigų išaugs pasėjus 1,6-1,8 kg/ha sėklos, 60 - 4 kg/ha. Linijinėms rapsų veislėms normą reikėtų padidinti apie 10 proc.

Žieminių rapsų auginimas

Labai svarbu rapsus tinkamai tręšti, ypač azoto trąšomis. Nederlingose vietose apytiksliai reikėtų: N 170-190 kg/ha, P2O5 60-70 kg/ha; K2O 85-110 kg/ha. Derlingoje dirvoje: N 150-180 kg/ha; P2O5 45-60 kg/ha; K2O 70-95 kg/ha.

Azoto trąšų norma apskaičiuojama pagal formulę N=55 D-n

N - azoto trąšų norma kg/ha; 

D - planuojamas sėklų derlius t/ha; 

n - mineralinio azoto kiekis dirvoje kg/ha.

Prieš žiemojimą tręšiama mikroelementais  per lapus. Rapsams reikia molibdeno ir boro, be kurio šaknyse atsiranda įtrūkimų, todėl pasėlis gali žūti. Nuo piktžolių ir dygstančių pabirų reikėtų rudenį purkšti herbicidais . Esant 5-6 lapeliams naudojami fungicidai, kurie šiuo laikotarpiu gali veikti  ir kaip augimo stimuliatoriai.

Pavasarį purškiama tada, kai keičiasi seni lapai ir pradedami krauti žiedai. Tręšiama mikroelementų trąšomis ir insekticidais. Žydėjimo pradžioje reikėtų purkšti insekticidais nuo rapsinių žiedinukų.

Peržydėjusius ir ankštaras sukrovusius rapsus patartina tręšti mikroelementais  per lapus. Net ir aplaužius dalį pasėlių. Derlius bus tikrai didesnis - kompensuojantis nuostolius. Vienkartinis tręšimas padidina derlių 0,45 t/ha, tris kartus - iki 1 t/ha.

Žieminių rapsų derliaus nuėmimas

Derlius nuimamas kombainais, pageltus daugiau kaip pusei ankštarų. Pavėlavus ima byrėti anksčiau subrendę ankštarai. Apipurškus preparatu Aventrol 3-5 savaitėms apsaugomi ankštarai nuo natūralaus išbyrėjimo ir derliaus nuėmimo metu. Derliaus nuostolius galima sumažinti 0,4-0,5 t /ha.

Labai svarbu paruošti sėklą sandėliavimui - tinkamai išvalyti ir išdžiovinti.

Žieminių rapsų veislės

Taikant teisingą agrotechniką ir parenkant derlingas veisles galima pasiekti apie 6 t/ha derlių.

Žieminių rapsų veislės, esančios nacionaliniame augalų veislių 2011 m. sąraše.

Rapsų ligos ir kenkėjai

Vienas pavojingiausių rapsų kenkėjų - rapsinis žiedinukas. Vabalai išgraužia žiedus, patelės padeda kiaušinėlius į neišsiskleidusius žiedus. Pažeidus apie 20-35 proc. žiedų, derlius sumažėja 0,5-0,6 t/ha. Pasėlius 2-3 kartus purškiant fungicidais, nuostoliai sumažinami iki minimumo. Itin svarbu purkšti  fungicidais rapsų žydėjimo pradžioje.

Rapsams kenkia kopūstinio ir rapsinio stiebinio paslėptastraub­lio lervos. Vabzdžių patelės sudeda kiaušinėlius į jauną stiebą, lapus. Besivystančios lervos graužia takus, taip kenkdamos augalui. Rapsų stiebai kraiposi, pažeidimo vietose gali nulūžti. Augalai auga lėčiau, vystosi papildomi stiebai, ankštarai bręsta netolygiai. Naikinami fungicidais .

Pastaraisiais metais sparčiai plito sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Ant stiebų ir ankštarų atsiranda baltos dėmės, po kurio laiko pasidengiančios vatos pavidalo grybiena. Pažeidimo vietoje formuojasi skleročiai. Pažeistas stiebas lengvai lūžta, augalai subręsta anksčiau laiko. Plinta per dirvoje likusius skleročius, drėgnu oru. Kovojama taikant sėjomainą, giliai užariant pažeistų augalų liekanas, naudojami fungicidai žydėjimo pabaigoje.

Fomozė (Phoma lingam), vėžys, arba stiebo sausasis puvinys pažeidžia daigus, lapus, stiebus, rečiau ankštaras. Pažeistose vietose atsiranda įdubusios, pilkos spalvos dėmės tamsiais pakraščiais. Pažeistos vietos džiūna, stiebas gali lūžti. Naudojami fungicidai .

Alternariozė (Alternaria brassicae, Alternaria brassicicola) arba juodoji dėmėtligė - tai juodos, pilkos, pilkšvos dėmės, kurios gali atsirasti ant lapų, stiebų, ankštarų ir sėklų. Geros sąlygos vystytis esant didelei atmosferinei drėgmei ir aukštai (per +20) temperatūrai. Dėmės didėja, augalas prastai vystosi, ankštarai anksčiau subręsta, sėklos mažesnės, nedaigios. Naudojami fungicidai.

Pilkasis puvinys ((Botrytis cinerea) - šis grybelis pažeidžia stiebą, lapus, ankštaras, sėklas. Pažeista vieta pasidengia puriomis pilkomis apnašomis. Pavasarį pilkasis puvinys matomas šaknies kaklelio srityse, suaugusiame augale grybas dažniausiai užkrečia pažeistas vietas. Augalas vysta ir žūsta. Daugiau pažeidžia tankius pasėlius, naikinamas fungicidais.

Netikroji miltligė (Peronospora parasitica) labai tankiuose pasėliuose, šaltu ir drėgnu oru. Pažeidžiami stiebai, lapai, ankštaros. Infekcija pasireiškia geltonomis, margomis dėmėmis ant viršutinės lapų pusės, apatinė dalis apsidengia baltomis grybo apnašomis. Netikrąja miltlige apkrėsti augalai prasčiau auga, gali žūti. Naikinami fungicidais, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos mankocebo.