tai ka ten po keturiu dienu is tos ligonines pasiimi? kaip ten laiko tas keturias dienas? Jauciu jei ta diena nepasiimi, tai geriau jau ir nematyt daugiau...

Uz vieta kapinese nereikia moketi???? nuo kada??

tai ne :-) juk kai tau blogai, ypac kai mirtis netiketa (juk kai zmogus serga, ir vilties nebera, galima tam nors kazkiek pasiruosti, ir moraliai, ir kai kuriais dalykais), negi zmogus ims gilintis ir ieskoti, kaip yra is tiesu. Jis džiaugiasi, kad gali varnele padet prie dar vieno sutvarkyto reikalo, ir nesigilina, arba is viso tik po kurio laiko pradeda mastyti, kas ir kodel nutiko, uz ka moketa, permoketa... O yra nemazai nepasigėdinanciu tokia zmogaus busena pasinaudoti ...

tai va taip kai nieko nezinai, tai ir uz vieta susimoki, ir uz sarvojima klebonelis dvigubai paima, ir vietoj to kad pabudeti, atsisveikinti su artimu zmogumi, tai pralakstai visur kol superki viska, kol vieta, duobe susitvarkai, o visi ziuri kur be nueitum kaip is taves pinugu numelst

Kaip yra mediku (deja), kurie, pamirsę Hipokrato priesaiką, baltą chalatą naudoja uzdarbiui (zinau tokia seimynele, kuri dirbdama valdiskose med. istaigose, turi vos ne dvara ir tarnu, net uz masinos prieziura servisui abonementa moka), taip ir laidotuvių paslaugas teikianciose kompanijose yra tokių, kuriems žmogaus skausmas yra paskutinėj vietoj. bet blogiausia, kai merkantiliškų paskatų būna vedini kunigai... mano a.a. senelė užrašė Bažnyčiai viską, ką turėjo, net iš JAV gautą palikimą, bet laidojant ją pagalbos nesulaukta..

Man tai gražu, kada tradicijas papildo (aisku, su saiku) - pvz., vietoj giedotojų, nepataikančių į natą, tetos laidotuvėse buvo pasamdyta smuikininkė, savo melodijom taip sustiprinusi visų emocijas, kad šiurpai per nugarą ėjo. O įdomu, laidojant su krematoriumu išeina brangiau ar pigiau? Juk neperki karsto, bet berods vežti tenka į Latviją, Lietuvoj juk krematoriumo nėra?

Zinau kad kapinese pinigus uz vieta ima, tai jauciu apgavineja tuos kurie nezino. Mirsta kas ir nezinai ka daryti, gerai kai pasiskaitai. O siaip geriausia vienoj firmoj viska susitvarkyti, zinosi nors kam pretenzijas reiksti jai ka, o dabar eini ir visiems is eiles moki kunigui, kapines, bobutem ir visiem kas papraso, nes nezinai kur reikia, o kur ne

Apgaudineja visur, kur mato, kad nezinai savo teisiu arba nesigaudai tam reikale. Juk tas pats ir servisuose, ir taxi, ir parduotuvese. Todel ir verta zinoti, kur reikalui esant galima gauti reikalingos ir svarbiausia teisingos info. Juk visuose versluose yra saziningu žmoniu ir nesaziningu veikeju, o kaip liaudis sako, gyvates uikastes ir virves bijo. karta apgautas nepasitiki visais

to olivija. O firmele dar geriau uzsiprasys :D

Va tam ir reikalingi ramiai mastantys zmones, bent kiek nusimanantys kokia yra tvarka ir kas kaip daroma. tada ne pro sali prisiminti ir kazkieno rekomendacijas, gera varda turincias bendroves. greiciausiai apgaus tas, kas nebrangina savo vardo

Jo, nekas, kai tokio darbo imasi zmones, nesugebantys uzjausti. bet, kaip sakoma, kvaili ir baznycioje musa, o jei nesugebi apsispręsti, nesi tikras dėl žmonių skaičiaus, dėl savo finansinių galimybių, gal geriau raminamųjų išgėrus pagulėti, ir neskubėti, kiek žinau, šiais laikais nebūtina laidoti per kelias dienas, galima palaukti, kol atsitokės giminės ir surengs gražias laidotuves, po kurių nereikės rietis, kaip, kas ir už kiek nupirkta, kodėl ten ir už tiek užsakyti pietūs, į kuriups susirinko 5 žmonės...

Deja, deja, realybe tokia, kad mus valdo pinigai, ir jei kas matys, kad tu silpnas ar kazko nezinai, butinai apgaus. net nežinau, ka tokios nelaimes istiktas daryciau, tikuosi, salia butu geru ir ismananciu zmoniu. Juk musu amziuije jau visi kazka yra laidoje

O idomu, kai nelaime nutinka koki penktadieni, o valdiskos istaigos nedirba savaitgaliais. Tai jei visokiu skrodimu nedaro savaitgali, gaunasi, ilgiau reikia laikyti, daugiau moketi?

To Onomor Lietuvoje palaikai kol kas nekremuojami. Lietuviai pageidaujantys, kad mirusių artimųjų kūnai būtų kremuoti, juos veža į kaimyninę Latviją. Mirusiojo nuvežimas į Rygą, kremavimas ir pelenų parvežimas kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų. Šiaip ir aš už normalią firmą, kad pasirūpintų viskuo, nes ritualinių paslaugų procesas ir žmogaus laidojimo procesas prasideda nuo kūno paėmimo ir baigiasi kapo sutvarkymu. Jie tame dirba, o kiekvienas turi būti savo darbo specas. Tik va kaip žinotui, kad ta firma normali? Juk kai nori pinigų, suokia lakštingalų balsais, o kai pradedi ką nors domėtis, pasigirsta jau vilko balsas...

Laidotuvės – viena pelningiausių, sparčiai augančių ir nuolatines pajamas užtikrinančių verslo šakų Lietuvoje. Statistikos departamento skelbiami pastarųjų metų duomenys rodo, kad mūsų šalyje kiekvienais metais miršta apie 40 tūkst. žmonių. Laidotuvių paslaugų kainos nuolat kyla - jos gali kainuoti 2-5 tūkst. litų. Jei išsirinksite prabangų apie 5 tūkst. kainuojantį karstą, bendra laidotuvių suma gali viršyti ir 10 tūkst. litų. Populiariausi šiais laikais – 1500 litų kainuojantys karstai. ONOmor, šiuo metu Lietuvoje nėra krematoriumo, todėl apie 900 litų kainuojanti kremavimo paslauga yra teikiama Rygoje. Lietuvoje įmonės teikia tik transportavimo paslaugą iki krematoriumo, sutvarko reikiamus dokumentus ir pasirūpina kitomis laidotuvių smulkmenomis. Dažniausiai laidojimo paslaugas teikiančiose firmose užsakomos gėlės atsieina apie 200-400 litų. mirusiojo aprengimas – apie 150 litų, įkapės – apie 300 litų, šarvojimo atributikos nuoma – apie 35 litai, šarvojimas – apie 30 litų, šaldymo kambarys – apie 30 litų, laidojimo organizavimas – apie 30 litų, katafalko nuoma – apie 150 litų, palyda – apie 180 litų, laikinas paminklas su užrašu – apie 80 litų.

Koks ten skirtumas, kokios tos laidotuvės, gyvus žmones reikia mylėti ir gerbti. nežiūri, neturi laiko, paskui kad gailisi, kad rauda. Neduok dieve, dar kartą susidurti su kai kuriomis laidojimo paslaugų firmomis! Pinigus lupa nežmoniškus, o nervų tiek ištampo... Kai paskambini, tai sakosi turį visko, ko reikia. O kai atvažiuoji, paaiškėja, kad neturi, bet už tam tikrą mokestį esą padarys...

Laidotuvės ir taip artimiesiems - didelis stresas, o pasitaiko, kad lakstymas to ir ano ištampo nervus, galutinai, todėl ir aš už patikimus, išmanančius žmones, savo varžrdą branginančią bendrovę, bet pasitaiko ir tokių, kur nesiskaitoma nei su gyvaisiais, nei su mirusiais.

Visi bijo, kad tik neapkalbėtų ir stengiasi daryti taip, kaip daro kiti. net cia daro ne kaip nori, o kaip "reikia". Kartais iš to daromas brangus daugiadienis spektaklis. Pvz., netinka primesti bažnytinių laidotuvių tiems, kurie patys jų nenorėjo arba gyveno ir mirė nekatalikiškai.

ne viskas padaroma is noro pasirodyti, cia tokia situacija, kad gali ir is nezinojimo ar negalvojimo tuo metu ka nors ne taip padaryti...

Laidotuvių rūpesčiai padeda numalšinti netekties skausmą, bet ne kiekvienas tokiu metu sugeba apskritai mąstyti, ypač jei nelaimė nutiko netikėtai

tai kaip paziurejau kainas cia pavardintas rexo komentare, tai iseina, kad laidotuvėms skirtos pasalpos nelabai viskam uztenka? berods, valstybe skiria 1040 lt?

pašalpa mirus yra tokia pat kaip ir vaikui gimus 8 MGL dydžio - 1040 :-)

bent jau pas mus Kaune pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsiranda teisė į laidojimo pašalpą, galiojusio MGL dydį. taip skelbia savivaldybės svetaine.

teko girdeti, kad kartais baznycia nesuteikia paslaugu, jei ne pas juos sarvoja

Zmones, baikit skaiciuoti kitu pinigus!!! Juk karstus drozti ir padravineti - ne toks pat verslas kaip kepti bandeles ar pardavineti plauku ar sienu dazus. Cia juk kasdien susiduri su neigiamom emocijom, skausmu, netekties prislegtais zmonem. isivaizduoju, kad ir darbuotoju jies nera lengva rasti geru, arba islaikyti. Juk psichologui einam ir mokam, kad isklausytu, o šio verslo atstovai tose emocijose 'maudosi" kasdien.... man atrodo, jau 100 kartu geriau vestuves organizuoti nei laidotuves...

ieva, teisybe sako. Labai lengva is akies nustatyti, koks verslas labai pelningas, bet kai neverdi toj kosej, sunku pamatyti ivairius niunsus ir ivertinti teisingai. Pvz., daug kas mano, kad dirbdama manikiurininke labai gerai uzdirbu, nes uz valandos darba gaunu (jei namie) 50 litu. Tik va niekas neivertina medziagu kainos, darbo, nuovargio ne tik fizinio, bet ir nuo bendravimo

Nu nereikia laidotuvininku darbo sunkumo lyginti su manikiuru. Cia nepalyginami dalykai. be manikiuro imanoma isgyventi, o va palaidoti zmogu savarankiskai kazi ar pavyktu. as, pavyzdziui, tikrai nezinociau ka daryti, o ir stresinese situacijose pametu galva. O dar pvz. kai zmogus zuna uzsieny, nezinodamas kas ir kaip gali dauzyt galva siena, o nieko nepadarysi, dar jei kalbos nemoki...

Laidotuvės – ne tik sunkūs išgyvenimai, didelis netekties skausmas, stresas, bet, deja, ir krūva pinigų. Žinoma, brangaus žmogaus netekusiems artimiesiems lengviau sutvarkyti staiga juos užklupusius žemiškus rūpesčius, kai visus su velionio šarvojimu ir laidojimu susijusius reikalus noriai imasi spręsti ritualinių paslaugų įmonės. Tačiau kai kurios jų nulupa vos ne paskutinį kailį iš savotiškos transo būsenos apimtų mirusiųjų giminaičių. Dar baisiau – nežmoniškų pinigų kitąsyk reikalaujama netgi be privalomų pateikti sąskaitų.

Jei tik yra galimybė, reikėtų pasidomėti ne tik kelių firmų įkainiais, bet ir už juos teikiamas paslaugas. Nereikia sutikti su vienos įmonės teikiamų laidojimo paslaugų įkainiais. kitąsyk pakanka per daug užsišaukusiems pagrasinti, kad dėl per didelių kainų jų įmonėje ketinate rinktis kitą firmą, ir kainos gali sumažėti net perpus...

Šiaiop tai pas mus ta laidojimo pašalpa labai maža, palyginus su tuo, kad kuklioms laidotuvėms reikia 1200-1300 litų. Brangstant pragyvenimui tai tampa prabanga.

kazi ar tas laidotuviu verslas toks jau pelningas, juk tai paslaugos. O va jau kas kita zemes, kuria turetum gauti nemokamai, pardavinejimas - cia tai bent biznis, pardavineji, kas nemokamai, net ne keli simtai procentu pelnas

laidotuvių organizatoriai pasakoja, kad per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė laidotuvių muzika. Anksčiau žmonės buvo laidojami su triūbomis. Dabar tokia triukšminga muzika laidotuvėse - pasitaiko labai retai. Žmonės mieliau užsako groti smuikininkus, kanklininkus. sostinėje jau pasitaiko atvejų, kai mirusysis neapkraunamas vainikais ir gėlėmis, o buvę jo bičiuliai ir kolegos sunkią valandą artimuosius paremia finansiškai.Žmonės vis dažniau renkasi mažesnius, kuklesnius antkapius, praeina didelių, išskirtinių paminklų mada.