Rašau kaip smagu, kai galime pasikalbėti su vaiku. Štai jis "pasakė" tą, tai aną ir štai... blogoji ženklų rodymo pusė.

Norėdami išvengti erzelio išmokėme sūnų rodyti ženklą "pagalbos". Šis ženklas tikra pagalba mums. Pirma, jis nerėkia, o parodo kai negali susidoroti su esama situacija. Antra, jis nerodo jo, kol pats turi kantrybės ar gali išsiversti be mūsų, Pastebėjau, kad paslaugi mama stengiasi padėti visai be reikalo ir atradau, kad sūnus daug savarankiškesnis nei maniau.

Taip pat sužinojom, kad auginam tikrą gudragalvį: kai nori atidaryti stalčių, kurio griežtai neleidžiame liesti, jis jo nedaro, tiesiog stovi šalia ir prašo pagalbos. Kaip nereaguosi, jei vaikas tave kalbina? Kaip leisi tai, ką pora mėnesių griežtai draudei? Še tau boba devintinės, sukitės gudrieji tėveliai iš situacijos kaip išmanot...

Problema numeris du. Kuičia Joris savo žaislus miegamojo spintoje, kuri yra iškart prie kambario durų. Bežaisdamas tas duris užsidaro (dabar jau bėga slėptis į miegamąjį ir trinktelį durimis prieš nosį), sėdi berniukas, prašo pagalbos ir nerėkia. Vaikas būna išlaisvintas tik tėvams susierzinus nuo tylos, o kartais ji tokia maloni...

Atsakymas mąstantiems į klausimą iš kur mes žinome, kad jis sėdėdamas už durų prašo tos pagalbos. Pas mus durys su stiklais ir truputį persimato.

Informacija iš  http://www.kudikiokalba.lt