Pomidorai (Solanum lycopersicum) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Turi tokius garsius giminaičius kaip tabakas, bulvės, aitrieji pipirai, baklažanai, be to, kaip ir jie auginamas beveik visur. Šaltesnėse klimato zonose auginama šiltnamiuose ir išsodinama į lauką praėjus šalnų pavojams.

Lietuvoje pomidorai geriausiai jaučiasi šiltnamiuose, tačiau karštą vasarą gerą derlių galima gauti ir lauke. Sodininkai sako, kad pomidoras yra viena daugiausiai dėmesio reikalaujanti kultūra. Atrodytų, kad pomidorų paprasčiau nusipirkti parduotuvėje, tačiau pačių išauginti pomidorai skoniu ir kvapu skiriasi nuo parduotuvėje pirktų.

Dirvožemio paruošimas

Lauke pomidorus sodinti reikėtų saulėtoje vietoje, nes kiekvienas šešėlis sumažins pomidorų derlių ir jų skonį. Mėgsta pomidorai derlingus priemolius, kurių PH 6,5. Geriausi augalai prieš pomidorus - pupiniai, žaliosios daržovės (agurkai ir kopūstai), šakniavaisiai, cukinijos. Negalima sodinti po bulvių, pomidorų, pipirų. Dirvą paruošiama rudenį, reikia giliai sukasti dirvą ir įterpti komposto (1 kibiras komposto 1 kvadratiniam metrui). Pavasarį į 1 kvadratinį metrą dirvos įterpiama mineralinių trąšų: 40-50 gr superfosfato, kalio sulfato 20-25 gr, natrio salietros 15-20 gr. Pomidorai mėgsta būti tręšiami pelenais.

Pomidorai į dirvą išskiria organinių junginių, kurie neigiamai veikia augalų augimą. Pomidorai, turėtų būti sodinami į tą pačią vietą po 3-4 metų. Šiltnamiuose, ypač specializuotuose, derlius kasmet mažėja. Nepaisant tręšimo ir mulčiavimo, tenka imtis drastiškos priemonės - keisti gruntą. Pagerinti situaciją galimą naudojant pagreitintą sėjomainą. Naudojami greitai augantys augalai - sideratai. Jie iš gilesnių dirvos sluoksnių perkelia maisto medžiagas į viršutinius, pakeičia pomidorų sunkiai įsisavinamas medžiagas į lengvai įsisavinamas. Tam naudojami trijų augalų šeimų augalai: miglinių (Poaceae), pupinių (Fabaceae) ir kryžmažiedžių ( Brassicaceae, Cruciferae). Iš miglinių naudojami rugiai ir avižos. Rugiai sėjami iš karto nuėmus derlių rugsėjį, pridengiami sniegu ir, jei nenušąla per žiemą, leidžiama augti iki balandžio. Vėliau nupjaunami arba negiliai suariama dirva. Puikus sideratas gali būti ir garstyčios. Jos sėjamos kovo pradžioje ir nupjaunama arba apkasama negiliai į gruntą. Pupiniai ne taip gerai praturtina, tačiau yra tarp geriausių, nes praturtina dirvą medžiagomis, mat geba naudoti iš oro azotą. Sėjami vienmečiai lubinai, žirniai, pupelės, pupos, dobilai.

Prieš sodinant į paruoštą duobutę pomidorui pilama 50-60 laipsnių temperatūros 1-1,5 litro paruošto tirpalo (1 g kalio permanganato/10 litrų vandens). Pomidorus geriausia sodinti į kastuvo dydžio duobutę su sijotu kompostu.

Pomidorų sėklų paruošimas

Prieš sėjant reikėtų surūšiuoti sėklas, išrinkti mažas. Geros sėklos vandenyje turėtų skęsti, o plūduriuojančias reikėtų pašalinti. Sėklos dezinfekuojamos kalio permanganato tirpale (švelnios vyšninės spalvos). Sėklos laikomos apie 15 minučių, po to perplaunamos vandeniu. Jas galima daiginti drėgname (ne šlapiame) skudurėlyje, o kai išleis apie 5 mm augliuką, galima sėti 2 cm gylyje. Sėklas reikėtų grūdinti: išbrinkintas 2-3 paras palaikyti 1-3 laipsnių temperatūroje. Norint paskatinti greitesnį sėjinukų vystymąsi, reikėtų palaikyti specialių mineralinių trąšų tirpale.

Sodinukus auginti geriausia šviežiame grunte, perpus sodo dirvos (tik ne po bulvių ar pomidorų) ir gerai perpuvusio komposto. Pagerinant vėdinimo ir vandens sulaikymo savybes 1 kibirui žemės mišinio pridedama 1 litras smulkių perpuvusių medžio drožlių ir 0,5 litro smėlio. Dirva praturtinama 1 šaukštu superfosfato ir 3 šaukštais medžio pelenų.

Dėžėse žemės mišinys pilamas apie 10 centimetrų sluoksniu. Žemė gerai išlyginama, palaistoma ir padalinama eilutėmis kas 4-5 centimetrai. Sėjama eilutėje kas 1-2 centimetrai, įgilinant iki 1,5 centimetro. Sėjama kovo 5-15 dienomis, dėžės statomos šiltoje vietoje, kad grunto temperatūra siektų 20-26 laipsnius. Sėjinukai turėtų pasirodyti po 4-5 dienų. Vėliau dėžės statomos į pačią šviesiausią vietą, ant palangės. Geriausia 14-16 laipsnių dieną ir 12-14 laipsnių naktį. Esant mažesnei temperatūrai, sėjinukai nesistiebia, geriau išsivysto šakninė sistema. Po 6-7 dienų, sėjinukams sustiprėjus, temperatūra pakeliama iki 18-22, naktį 15-16 laipsnių. Dėžėse sėjinukai auga 25-30 dienų, pikiuojami išaugus pirmajai tikrųjų lapų porai.

Vidutinio augumo pomidorus (60-90 cm) rekomenduojama pikiuoti į 10x10 cm indelius, žemaūgėms veislėms (30-40 cm) gali būti 8x8 cm indeliai, aukštaūgiams - 12x12 cm indelius. Prieš pradedant (1,5-2 valandos) pikiuoti, gausiai palaistoma 25 laipsnių vandeniu, prie sėjinukų giliai įduriama aštria lazdele, sėjinukai neištraukiami.

Indeliai užpildomi tokios pat sudėties žemės mišiniu, jis sutankinamas palaistant ir padarant viduryje duobutę. Sodinama taip, kad šaknis neužsilenktų, įdedama truputį giliau - per vidurį nuo šaknies galiuko iki pirmųjų lapelių. Po dviejų savaičių pripilama žemės ir smėlio (1:1) 1,5-2 cm sluoksniu, reikėtų, kad žemė būtų pašildyta.

Sėjinukų priežiūra indeliuose - labai atsakingas momentas. Per 40-50 augimo dienų pomidorams reikalingos optimalios vystymosi sąlygos: tręšimo, laistymo, temperatūrų režimo, grūdinimo.

Laistyti šiltu vandeniu geriausia iš ryto, du kartus per savaitę apie vieną stiklinę augalui. Kai išauga 5 tikrasis lapas, laistyti dažniau.

Praėjus 12 dienų augalai tręšiami. Paruošiamas mineralinių trąšų tirpalas (10 l : 20 g trąšų). Stiklinė tirpalo 3-4 augalams. Silpnesniems augalams į tirpalą reikėtų dėti paukščių išmatų tirpalo (0,5 l 10 litrų tirpalo).

Tręšiama kas dvi savaitės, paskutinis tręšimas (5 dienos prieš išsodinant) - stiklinė tirpalo 1 augalui.

Svarbu ir grūdinti augalus: kai oro temperatūra pakils iki 8-10 laipsnių, sodinukai išnešami ryte ir vakare į lauką. Po 2-3 dienų išnešti visai dienai į lauką, jei nėra šalnų, pridengus plėvele, galima palikti ir nakčiai. Pomidorai statomi pavėsyje, nes tiesioginiai saulės spinduliai gali sudeginti augalus.

Sodinami į atvirą gruntą pomidorų sodinukai turi būti tvirti, neišstypę, turėti 7-8 lapus ir gerą šaknų sistemą. Tokius sodinukus turėtų rinktis ir sodininkai, kurie patys neaugina sodinukų.

Pomidorų sodinimas

Lysvės ruošiamos 8-10 dienų iki sodinimo. Prieš perkasant apdorojama vario sulfato tirpalu (10 l : 20 g šaukštas), 1 kvadratiniam metrui panaudojama 1,5 litro tirpalo. Įterpiama mineralinių ir organinių trąšų. Lysvė sukasama 25-30 cm gyliu, išlyginama, palaistoma vandeniu ir silpnu kalio permanganato tirpalu.

Sodinti geriausia antroje dienos pusėje, kad sodinukai sustiprėtų ir ištvertų ateinančios dienos karštį. Debesuotą dieną sodinti galima visą dieną. Sodinukai turi būti švieži, nes apvytę lėčiau vystosi, nukrenta pirmieji žiedeliai, taigi prarandamas pirmasis derlius. Sodinti verta į paruoštas duobutes tame pačiame lygyje kaip ir indelyje. Jei kotelis bus įgilintas, ims augti papildomos šaknys, todėl augalas gali nustoti augti. Pirmas laistymas - po 8-10 dienų.

Sodinami 20-25 centimetrų aukščio sodinukai dviem eilėmis. Tarpueiliai pomidorams turėtų būti 60-90 cm, tarp augalų 40 centimetrų.

Į nuolatinę vietą sodinama praėjus šalnoms. Užgrūdintus augalus galima išsodinti ir gegužės viduryje. Norint ankstyvo derliaus, pomidorai išsodinami apsaugotoje nuo vėjo skaidria plėvele lysvėje. Birželio pradžioje apsauga nuimama.

Pomidorų auginimas

Augalai formuojami skirtingai, kad duotų 5-6 žiedines šakeles. Formuojant vienstiebį krūmą, pašalinamos visos šoninės ataugos, paliekant 5-6 žiedines šakutes, virš viršutinės po 3 lapelių nukerpamas stiebas. Dvistiebiame krūme paliekama atšaka, esanti po pirmąja žiedine šakute. Pagrindiniame stiebe paliekamos 4 žiedinės šakos, nukerpant stiebą 3 lapeliai virš viršutinės žiedinės šakutės. Antrame stiebe paliekamos 2 žiedinės šakutės. Tristiebiame krūme pagrindiniame stiebe paliekamos 3 žiedinės šakutės, ataugose po 2 žiedines šakutes. Stiebas nukerpamas 2-3 lapeliai virš viršutinės žiedinės šakelės. Apkarpyti pomidorai būna didesni, vaisiai prisirpsta anksčiau ir būna skanesni.

Visu vegetacijos laikotarpiu reikia šalinti šonines šakeles, išaugančias lapų pažastyse. Kitaip krūmai sutankės, prasčiau praeis šviesa, lėčiau bręs vaisiai. Norint neapkrėsti virusinėmis ligomis, šakutės ne kerpamos, o aplaužomos. Laužiama vietoje, kur galima suimti pirštais, nepažeidžiant stiebo ir lapelio. Stiebelis paliekamas 2-3 centimetrų, geriausia procedūrą atlikti ryte. Žemaūgiai pomidorai nėra genimi.

Pirmą kartą tręšti galima 2 savaitės po pasodinimo, antrą - pradėjus vaisiams bręsti, o trečią - dar po 2-3 savaičių. Tarp pirmojo ir antrojo karto praeina ilgesnis laikotarpis, nes žiedų formavimosi laikotarpiu pomidorų verčiau netręšti, mat azoto trąšų perteklius stabdo žiedynų formavimąsi. Pirmąjam kartui daromas mišinys iš 10 l vandens, 15-20 g amoniako salietros, 60-80 g superfosfato, 40-50 g kalio druskų, 40-50 g amonio fostato. Antrajam ir trečiajam tręšimui nenaudojamos azoto trąšos. Pirmą kartą rekomenduojama tręšti karvės mėšlo tirpalu (1:5), pilant 1 litrą augalui. Gerų rezultatų duoda tręšimas per lapus.

Laistomi pomidorai retai (apie 2 kartus per savaitę), tačiau gausiai, sudrėkinant dirvą. Laistoma aplink augalą, neaplaistant stiebo. Laistoma pirmoje dienos pusėje šiltu (20-25 laipsnių) vandeniu. Kai tik dirva pradžiūna, ją reikia išpurenti, galima papilti mulčo.

Pomidorai savidulkiai, tačiau siekiant geresnio derliaus reikėtų panaudoti dirbtinį apdulkinimą. Žydėjimo laikotarpiu priešpiet kas 3-4 dienos sukrutinamas stiebas, kad žiedadulkės iš viršutinių žiedų nukristų ant apatinių. Po apdulkinimo reikėtų pomidorus palaistyti arba apipurkšti vandeniu žiedelius. Pradėjus žydėti antrai ir trečiai šakelei, apipurškiama boro rūgšties tirpalu (1 g:1 l). Žiedų šakeles verta apipurkšti augimo stimuliatoriais.

Aukštaūgiams pomidorams paremti naudojami 2-4 metrų kuoliukai. Kuoliukai kalami 0,5 metro, pririšami pomidorai.

Pomidorų auginimas šiltnamiuose

Neapšiltintuose šiltnamiuose pomidorai išsodinami gegužės pradžioje. Virš apatinės plėvelės 2-3 centimetrus esantis papildomas (antrasis) plėvelės sluoksnis tinka ir šilumai pakelti, ir pailgina apatinio sluoksnio tarnavimo laiką. Papildomas sluoksnis nuimamas birželio pradžioje.

Viename šiltnamyje kartu auginti agurkus ir pomidorus nerekomenduojama, nes jų skirtingi temperatūros ir drėgmės režimai. Jei jau taip daroma, reikėtų pomidorus ir agurkus perskirti plėvelės siena. Pomidorai itin nepakantūs kondensaciniams lašams, todėl šiltnamyje turėtų būti įrengtas tinkamas vėdinimas. Vėdinama per šiltnamio šonuose viršutinėje dalyje įrengiamus langelius.

Reikėtų taikyti sėjomainą, keisti su agurkais. Pastaruoju metu ir pomidorai, ir agurkai serga antraknoze, todėl daugiau poveikio turėtų dirvos paruošimo darbai. Dirvos ar jos viršutinio (10-15 cm) sluoksnio pašalinimas. Dirva dezinfekuojama verdančiu vario sulfato (10 l: 20 g) tirpalu, gerinama žaliąja trąša, tręšiama kaip ir dirva lauke.

Pomidorai sodinami išilgai šiltnamio, darant tarpus tarp eilių priklausomai nuo šiltnamio dydžio 60-90 centimetrų, praėjimas padaromas ne mažesnis nei 60-70 centimetrų.

Pomidorų ligos

Nuo veislės priklauso pomidorų atsparumas ligoms. Šiuolaikiniai hibridai atsparesni daugeliui ligų.

Daug pomidorų veislių kenčia nuo įvairių grybelių sukeliamo puvinio. Pažeidžiamos įvairios pomidorų dalys. Sodininkai turėtų pirkti sėklas ir sodinukus patikimose vietose, nes užkrėsti sodinukai perduos ligą ir greta esantiems augalams, užkrės dirvą ilgam. Nuolat reikia purenti dirvą prie šaknų, kad patektų oro, kuris trukdo grybeliui vystytis. Augalai gali kentėti nuo per didelio vandens kiekio, pernelyg tankaus susodinimo, šviesos trūkumo. Jei ant vaisių atsirado tamsių taškelių ar sukietėjimų - tai greičiausiai puvinys, geriausia išeitis - juos pašalinti. Norint išvengti stiebų puvinio, patartina apipurkšti tirpalais vario pagrindu.

Vienas pavojingiausių ligų - mozaikinis puvinys, pasireiškiantis lapų geltonavimu, lapai pasidengia būdinga mozaika. Sukelia ligą virusas Nicotiana virus, kurį panaikinti galima naudojant kompleksines priemones: purškimą, vakcinavimą, darbo įrankių, sėklų, auginimo konteinerių dezinfekavimą. Šiltnamiuose keičiamas gruntas, lauke keičiama sodinimo vieta.

Fitoftorozė kyla dėl didelio drėgmės kiekio bręstant vaisiams. Ant lapų viršaus atsiranda juodai baltos dėmės, apačioje formuojasi balkšvos apnašos. Vaisiai ima pūti. Ankstyvos šalnos padeda fitoftorozei vystytis. Sumažinti fitoftorozės plitimą galima kalio trąšomis. Užkrėstos augalų dalys sudeginamos. Profilaktiškai reikia reguliuoti drėgmę, retinti pomidorų lapiją.

Nuo augalinių liekanų dirvoje pomidorai gali apsikrėsti pilkuoju puviniu. Įprastai pilkasis puvinys pažeidžia stiebus, lapus ir pomidoro vaisius. Liga atsiranda stiebo apačioje, o vaisius pažeidžiamas nuo kotelio, ant vaisiaus atsiranda greitai plintanti pilka dėmė. Paviršius pasidengia apnašomis ir tampa vandeningas. Kovojama su pilkuoju puviniu derinant sėjomainą, šalinant augalų likučius, parenkant ligai atsparias veisles, dezinfekuojant sėklas, naudojami fungicidai.

Ant sėklų pakelių žymimi ligų sukėlėjai, kurioms veislė atspari. Dažniausiai veislė atspari 4-7 ligoms. Kompanijos gali naudoti skirtingus ligų žymėjimus:

• Tm, ToMV - tabako mozaikos virusas, (Tomato mosaic tobamovirus);
• C2 - lapų rudoji dėmėtligė (Cladosporium fulvum A ir B rasės);
• C5, Cf 1-5,- kladasporiozė (lapų rudoji dėmėtligė), (Cladosporium fulvum A, B, C, D ir E rasės);
• V, VaVd - verticiliozė (Verticillium dahliae+Verticillium album-atrum);
• F2, Fol 1, Fol 2 - fuzariozinis vytulys;
• Fr, For - fuzarinis puvinys (Fusarium oxysporum f. sp. radicis-lycopersici);
• N, MaMiM, M - nematodai (Meloidogyne arenaria, Meloidogyne incognita, Meloidogyne javanica);
• St - pilkoji lapų dėmėtligė;
• Wi - sidabraligė;
• A - alternariozė;
• Oi, Ol - miltligė (Oidium lycopersicum);
• Sw - netikrosios dėmėtligės virusas;
• P, Pl - šaknų karštligė (Pyrenochaeta lycopersici);
• Ph, Pi - fitoftora (maras) (tolerantiškas Phytophthora infestans);
• Ss - dėmėtligė;
• TYLCV - pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusas (Tomato yellow leaf curl virus);
• TSWV - dėmėtasis lapų vytulys (Tomato spotted wilt virus);
• Pst - bakteriozė (Pseudomonas syringae pv. tomato);
• Sbl - stemfiliozė (Stemphyllium botryosum f. sp. lycopersici);
• Ss - stemfiliozė (Stemphyllium solani);
• Ff - lapų rudoji dėmėtligė (Fulvia fulvum A, B, C, D ir E rasės).

Azoto, kalio, fosforo trūkumas ar perteklius taip pat gali pakenkti pomidorams. Kalio trūkumas padeda vystytis pilkajam puviniui, vystosi lapų džiūvėsis, pomidorų vaisiai būna rūgštūs. Rūgštumas bus ir jei trūks azoto., nors jo trunkant galima ir nesulaukti vaisių, nes žiedeliai nukrenta tai ir neatsivėrę, lapai geltonuoja. Azoto trūkumą mažina amoniako junginiai, tačiau svarbu nepertręšti, nes  ima suktis lapai, sustoja augimas. Azoto perteklius reguliuojamas kalio junginiais.

Fosforo trūkumą rodo tamsėjantys lapai, jie parausta, nukrenta.

Balti taškai - fosforo perteklius.

Itin dažnai laistomi pomidorai gali susirgti pašaknio juoduliu: pajuoduoja ir ima pūti priešakinė augalo dalis. Mažinamas laistymas, pakeičiamas temperatūrų režimas, pašalinami silpni augalai.

Esant itin dideliems karščiams, pomidorai (vaisiai) neraudonuoja, nes karštis neigiamai veikia raudonojo pigmento atsiradimą.

Kaip ir daugelis bulvinių augalų, pomidorai kenčia nuo kolorado vabalo (Leptinotarsa decemlineata), kuris daugiausia pažeidžia jaunus lapus ir stiebelius. Kovojama purškimu, renkami suaugę vabalų ir lervos.

Bulvinio pelėdgalvio (Hyeroecia micacea) vikšrai gadina stiebus. Dirva kalkinama, pašalinama pažeistos augalų dalys.

Pomidorų derliaus nuėmimas

Geriausia, jei pomidorai subręsta ant krūmo. Kuo ilgiau vaisius liks ant krūmo, tuo bus geresnio skonio, aromato, bus daugiau vitaminų. Jei nuraškomas nesubrendęs vaisius, pailgėja jo saugojimo laikotarpis, tačiau nukenčia kokybė. Rausvai žali pomidorai turi 2-3 kartus mažiau vitaminų, cukrų, aminorūgščių.

Pomidorų sėklų paruošimas namuose

Sėkloms imami gerai prinokę vaisiai iš geriausiai derančių krūmų, nuo pagrindinio stiebo antrosios ar trečiosios šakelės. Vaisiai laikomi 2 dienas, vėliau nuplaunami virintu vandeniu ir nusausinami. Vaisius perpjaunamas ir šaukštuku iškabinamos sėklos į indelį. Indelis uždengiamas popieriumi ir sutvirtinamas gumyte. Sėklos laikomos 2 dienas 23-25 laipsnių temperatūroje. Per tą laiką indelis kelis kartus suplakamas, kad išsimaišytų sėklos ir nesusidarytų plėvelė. Svarbu gerai išplauti sėklas: įpilama virinto vandens, silpnos sėklos išplaukia viršun ir išmetamos.

Pomidorų veislės

Pomidorai skirstomi į determinantiniai ir indeterminantines. Determinantiniai arba krūminės veislės, augti sustoja atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms. Tokie pomidorai patogūs auginti konteineriuose, greičiau subręsta.

Indeterminantines veislės auga iki pat šalčių. Yra tarpinių veislių, kurios nustoja augti atsiradus mažų pomidoriukų užuomazgoms, tačiau, nuėmus derlių, pauga ir duoda antrą derlių.

Veislės skirstomos pagal vaisiaus dydį ir formą. Dažniausia prekiaujama apvaliais lygaus paviršiaus pomidorais. Viena didesnių grupių - mėsingieji pomidorai, dažniausia netaisyklingos formos, paviršius briaunotas. Populiariausia rūšis - vadinamosios jaučių širdys. Slyviniai pomidorai auginami derlingose dirvose ir dažniausiai naudojami pastoms ir padažams. Maži vyšniniai pomidorai puikiai tinka salotoms. Vynuoginiai pomidorai taip pat puikiai tinka salotoms.

Ne retenybė geltoni, oranžiniai, rožiniai, rudi ar net juodi pomidorai.

Siekdami kokybės (skonio, kvapo), sodininkai dažniausiai renkasi pirmines veisles. Tai indeterminantines veislės, jų vaisiai mėsingi, briaunoti. Šios veislės mažiau atsparios ligoms ir ne tokios derlingos. Savo kokybe šioms veislėms mažai nusileidžia hibridinės veislės, jos atsparesnės ligoms ir duoda gausų derlių.

Rinktis reikėtų labiausiai konkrečioms sąlygoms tinkančią šiltnamio ar lauko veislę, pagal aukštį: žemaūgius ar aukštaūgius, pagal tai, norite ankstyvo ar vėlyvo derėjimo veislės (LA - labai ankstyvi, A - ankstyvi, VA - vidutiniškai ankstyvi, VV - vidutiniškai vėlyvi), pagal atsparumą ligoms, reiktų atsižvelgti į skynimo laikotarpį (determinantiniai ir indeterminantiniai) ir vaisiaus paskirtį (konservavimui, salotoms, sumuštiniams, ilgai laikysite, parduosite).

 

Veislės pavadinimas	Atsparumas	Ankstyvumas	Vaisių svoris (g)	Aprašymas
AURIS H	ToMV, Ff:1-5, Fol:0,1, Va, Vd, Ma, Mi, Mj	LA	140-160	Aukštaūgis hibridas. Augalai su stipria šaknų sistema. Kekėje 6 - 7 vaisiai. Vaisiai gana stambūs, puikaus skonio ir kokybės. Tinka vartoti šviežius ir perdirbti. Hibridas atsparus tabako mozaikos virususi, kladosporiozei, fuzariozei ir nematodams. Auginamas šiltnamiuose.
BENITO H	Va, Fol:0,1.	A	100-120	Labai derlinga, žemaūgė hibridinė veislė, auginama lauke ir po priedangomis. Auginant lauke parenkama apsaugota nuo vėjų saulėta ir šilta vieta. Ši veislė derlinga net ir vėsią, drėgną vasarą, esant nepalankioms augimo sąlygoms. Vegetacijos laikotarpis apie 70 dienų. Vaisiai pailgos formos, raudoni. Tinka  šviežiam vartojimui ir konservavimui.
BETA		A	65-70	Žemaūgė veislė, gerai deranti šviesos trūkumo ir padidintos drėgmės sąlygomis. Tinka auginti šiltnamiuose. Vegetacijos laikotarpis 100-105. Vaisiai raudonos spalvos, nedideli.
BETALUX		LA	65-70	Žemaūgė veislė. Pirmasis derlius renkamas praėjus 96-100 dienų nuo sudygimo. Vaisiai raudonos spalvos, nedideli. Auginama lauke.
BROOKLYN H	ToMV, V, F2, C5, Fr	VA	150-170	Derlingas, aukštaūgis hibridas, užauga iki 1,5 m aukščio. Veislė atspari temperatūros svyravimams. Vaisiai mėsingi, skanūs, ryškiai raudonos spalvos, netrūkinėja. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui. Auginami šiltnamiuose ir lauke, auginant lauke reikalingos atramos.
CHERROLA H	Ph	A	20-30	Aukštaūgis derlingas vynuoginių pomidorų hibridas. Vaisiai apvalūs, raudon. Vienoje kekėje sunoksta apie 20 vaisių. Vartojami švieži, ypač tinkami konservavimui, maisto papuošimui. Auginamas šiltnamiuose ir lauke. Auginant lauke reikalingos atramos.
CITRINA		V	75-85	Labai derlinga aukštaūgė veislė. Vaisiai skaisčiai geltoni, neįprastos citrinos vaisiaus formos. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui. Auginami šiltnamiuose ir lauke. Auginant lauke reikalingos atramos.
DUO		VA	40	Aukštaūgė veislė. Auginama šiltnamiuose, balkonuose. Vertinama dėl skanių, neįprastos spalvos, dryžuotų vaisių. Ant vienos kekės uždera  20-25 pomidorai.
FABIOLA H	ToMV, N, Va, Fol: 0,1-1,2	VA	180-200	Aukštaūgis hibridas. Vaisiai apvalūs, šiek tiek briaunoti, be žalios dėmės prie vaiskočio. Kekėje 8-10 vaisiai. Auginami šiltnamiuose.
FAWORYT		VV	iki 400	Pusiau žemaūgė veislė, auginama lauke ir po priedangomis. Auginant lauke parenkama apsaugota nuo vėjų saulėta ir šilta vieta. Vaisiai ovaliai plokščios formos, dideli, skanūs. Vidus mėsingas, avietinės spalvos.
FLORADADE	F, V	VA	140	Žemaūgė veislė. Pirmasis derlius renkamas praėjus 100-105 dienoms nuo sudygimo. Vaisiai raudonos spalvos, dideli. Auginama lauke.
GOLDEN CHERRY		A	20-30	Aukštaūgis, derlingas vynuoginių pomidorų hibridas. Vaisiai apvalūs. Vartojami švieži, ypač tinka konservuoti, puošti maistą. Auginamas šiltnamiuose ir lauke. Auginant lauke reikalingos atramos.
GOLDENE KÖNIGIN		VA	apie 120	Vegetacijos periodas 60-70 dienų. Vaisiai geltoni, švelnaus skonio, aromatingi. Galima auginti lauke ir šiltnamiuose.
YELLOW PEARSHAPED		VA	15-20	Aukštaūgė veislė, skirta auginti šiltnamiuose. Dėl dekoratyvių ir labai skanių vaisių, šią veislę daržininkai mėgėjai augina balkonuose. Vaisiai kriaušės formos, labai skanūs. Tinka vartoti šviežius ir konservuoti.
JASMINIA H	ToMV, TSWV, TYLCV, Fol:0,1, Va, Vs, Ma	A	180-200	Labai derlingas aukštaūgis hibridas. Vegetacijos periodas 60-65 dienos. Augalai tvirtastiebiai, vešlūs, kekėje 5 ar 6 vaisiai. Vaisiai stambūs, apvalūs, blizgūs, šiek tiek briaunoti, be žalios dėmės prie vaiskočio, mėsingi, skanūs. Auginamas šiltnamiuose.
LEMON BOY H	ToMV, V, F2, C5, St	VA	150-200	Aukštaūgis hibridas. Veislė skirta auginti šiltnamiuose. Vegetacijos periodas trunka 111-120 dienų. Vaisiai apvalūs, geltonos spalvos, labai gero skonio, aromatingi. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
LOGISTICA H	ToMV, C5, V, F2, Fr	VA	180-200	Derlinga, pusiau žemaūgė hibridinė veislė, kuri gerai dera esant žemesnei temperatūrai. Vegetacijos trukmė 65 dienos. Vaisiai stambūs, apvaliai plokšti, greitai įgaunantys ryškiai raudoną vidinę ir išorinę spalvą. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui
MARMANDE		A	150-170	Aukštaūgis, auginamas lauke ir šiltnamyje. Vegetacijos periodas 70-75 dienos. Vaisiai mėsingi, raudoni, plona odele.
MONEYMAKER		A	80-90	Aukštaūgis, auginamas lauke ir šiltnamyje. Vegetacijos periodas 75-80 dienų. Vaisiai vidutinio dydžio, intensyviai raudonos spalvos, sultingi, skanūs.
ORANŽE		VA	70-90	Pusiau aukštaūgė veislė. Vegetacijos periodas 60-70 dienų. Vaisiai švelnaus skonio, aromatingi, vidutinio dydžio. Ypač mėgiami dėl neįprastos spalvos ir didesnio nei paprastai karotino kiekio pomidorų vaisiuose. Galima auginti lauke ir šiltnamiuose.
ORKADO H		A	130-145	Aukštaūgis hibridas, kuris auginamas lauke ir šiltnamiuose. Vaisiai raudonos spalvos.
OXHEART		VA	200-600	Aukštaūgė veislė, užauga iki 2 metrų aukščio, todėl jiems reikalingos atramos. Tai puiki mėgėjiška veislė (vadinama "jaučio širdimi"). Augalai  tinka auginti neapšildomuose šiltnamiuose. Vaisiai stambūs, mėsingi, skanūs.
PEDRO H	ToMV, F, V	V	120-135	Aukštaūgis, stipraus augumo hibridas, skirtas auginti šiltnamiuose. Vaisiai raudonos spalvos, apvalūs, nelinkę trūkinėti, gero skonio.
PETOMECH		VA	80	Pusiau aukštaūgė veislė, aukštis 0,8-1,1 m. Vaisiai raudoni, ištęsto ovalo formos, skanūs. Tinka vartoti šviežius, konservuoti, gaminti sultis ir perdirbti. Auginama šiltnamiuose ir lauke. Auginant lauke parenkama nuo vėjo apsaugota, saulėta ir šilta vieta.
POLBIG H	Va, Fol:0,1.	VA	180-200	Derlinga, žemaūgė hibridinė veislė. Hibridas gerai dera esant žemesnei temperatūrai. Vegetacijos trukmė 65 dienos. Vaisiai stambūs, apvaliai plokšti, greitai įgaunantys ryškiai raudoną vidinę ir išorinę spalvą. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
POLFAST H	Va, Fol:0,1.	LA	100-150	Derlinga žemaūgė hibridinė veislė, skirta ankstyvam derliui, auginama šiltnamiuose ir lauke. Hibridas gerai dera esant žemesnei temperatūrai. Vegetacijos trukmė 56 dienos. Vaisiai stambūs, apvaliai plokšti, greitai įgaunantys ryškiai raudoną vidinę ir išorinę spalvą. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
RADANA		VV	15-20	Aukštaūgė derlinga smulkiavaisių pomidorų veislė. Vaisiai kriaušės formos, raudoni. Vienoje kekėje sunoksta apie 20 vaisių. Tinka vartoti šviežius, konservuoti, maistui papuošti. Auginama šiltnamiuose ir lauke. Auginant lauke reikia atramų.
RAISSA H	ToMV, V, F2, C5, Fr	A	140-160	Aukštaūgis, aukštos kokybės, atsparus besikeičiančiom sąlygom hibridas. Vaisiai lygūs, tvirti, malonaus skonio, transportabilūs, tinka sandėliuoti iki 4 savaičių. Vienas šio hibrido privalumų yra palyginti mažas lapuotumas bei trumpas žingsnis tarp lapų. Tai sudaro palankias sąlygas susiformuoti kuo didesniam kekių skaičiui. Tinka auginti šiltnamiuose.
ROMA	V, F	VA		Dera po 110-125 dienų nuo sudygimo. Augalo aukštis 35-60 cm. Vaisiai pailgos formos, raudonos spalvos. Augalai atsparūs ligoms. Galima auginti lauke ir šiltnamiuose.
RONCO H	V, F2	VA	80-120	Žemaūgis hibridas. Veislė labai panaši į ,,CHARM" H, tik ,,RONCO" H augalai žemesni, o vaisiai kiek didesni. Vegetacijos laikotarpis apie 67 dienos. Vaisiai pailgos formos. Tinka šviežiam vartojimui bei perdirbimui.
RONDELLO H	ToMV, C5, V, F2, Wi	LA	100-140	Aukštaūgis atsparus ligoms hibridas, skirtas auginti šiltnamiuose, reikalingos atramos. Vegetacijos periodas trunka 100-110 dienų. Vaisiai apvalūs, vidutinio dydžio, kieti, raudoni. Vaisiai ilgai išsilaiko nuskinti, transportabilūs Tinka vartoti švieži ir konservuoti.
SABALA		A	100	Žemaūgė, derlinga veislė, auginama lauke ir šiltnamiuose. Augalo stiebas tvirtas - nereikalingos atramos. Vaisiai apvalūs, tamsiai raudonos spalvos.
SAINT PIERRE		VA	apie 160	Derlinga, populiari, aukštaūgių pomidorų veislė. Vegetacijos periodas - 80 dienų. Vaisiai vidutinio dydžio, skanūs. Dera ir vėsesnę vasarą iki pat rudens. Tinka auginti šiltnamiuose ir lauke.
SAN MARZANO		VA	90-110	Aukštaūgis hibridas, 1,5-1,8 metrų aukščio. Auginamas šiltnamiuose ir lauke, auginant lauke reikalingos atramos. Vaisiai pailgos formos, mėsingi. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui, sulčių spaudimui.
TAIKO		VA	30-40	Aukštaūgė, derlinga veislė. Vaisiai ovalūs, geltoni. Vienoje kekėje sunoksta 10-15 vaisių. Tinka vartoti šviežius, ypač tinka konservuoti. Auginama šiltnamiuose ir lauke. Auginant lauke reikia atramų. Parenkama nuo vėjo apsaugota, saulėta ir šilta vieta.
TAJFUN H		VA	70-125	Aukštaūgis, atsparus ligoms hibridas. Vaisiai ryškiai raudoni, apvalūs. Tinka vartoti šviežius ir konservuoti. Tinka auginti šiltnamiuose.
TIGERELLA		VA	100-130	Aukštaūgė, 2,0-2,3 metrų aukščio, veislė. Auginama šiltnamiuose ir lauke, auginant lauke reikalingos atramos. Vaisiai dryžuoti, apvalūs. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
TOYOTO H	ToMV, Va, Fol:0,1	VA	100	Labai derlingas, pusiau žemaūgis hibridas. Vegetacijos periodas - 70 dienų. Vaisiai raudoni, pailgi, vienodo dydžio, transportabilūs. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui. Auginamas lauke ir nešildomuose šiltnamiuose.
TOLSTOI H	ToMV, Ff (1,2,3), Va, Fol:0,1	VV	100-110	Aukštaūgis, tvirtastiebis, atsparus ligoms hibridas. Vegetacijos trukmė 70 dienų. Tamsiai raudonos spalvos, apvalūs, transportabilūs. Vaisius galima skinti kekėmis. Tinka auginti nešildomuose šiltnamiuose. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
URAGAN H		LA	110-135	Aukštaūgė hibridinė veislė. Vaisiai apvalūs, atsparūs trūkinėjimui. Hibridas gerai dera esant žemesnei temperatūrai, todėl tinkami auginti nešildomuose šiltnamiamuose ir lauke. Reikalingos atramos. Tinka šviežiam vartojimui ir konservavimui.
VENUS		A	15-20	Žemaūgė derlinga veislė. Skirta auginti vazonuose kambario sąlygomis ir balkonuose. Krūmai kompaktiški. Vaisiai apvalūs, oranžinės spalvos. Tinka vartoti šviežius ir konservuoti.
VILMA		A	15-20	Žemaūgė, derlinga, pamėgta daržininkų mėgėjų veislė. Skirta auginti vazonuose kambario sąlygomis ir balkonuose. Augalo stiebas užauga iki 20-25 cm aukščio. Vaisiai apvalūs, skaisčiai raudonos spalvos. Tinka vartoti šviežius ir konservuoti.
VILTIS		A	120-150	Salotinio tipo pomidorų veislė, tinkanti auginti lauke ir šiltnamiuose. Lauke užauga iki 70-80 cm, šiltnamyje pomidorai būna aukštesni. Gerai dera ir vėsesnę, lietingesnę vasarą. Vaisiai plokščiai apvalūs, mėsingi, neprinokę turi tamsiai žalią dėmelę prie vaiskočio.

 

Naujos veislės Lietuvoje

POMIDORAI FABIOLA H
Lycopersicon esculentum Mill.

Vidutinio ankstyvumo aukštaūgis hibridas.Vegetacijos periodas 82 dienos.
Vaisiai apvalūs, šiek tiek briaunoti, 180-200 g svorio, be žalios dėmės prie vaiskočio. Kekėje 8-10 vaisiai.
Auginami šiltnamiuose.
Atsparus nematodams, verticiliozei, fuzariozei, tabako mozaikos virususi.

 

POMIDORAI ORANŽE
Lycopersicon esculentum Mill.

Vidutinio ankstyvumo, pusiau aukštaūgių pomidorų veislė. Derėti pradeda po 60-70 dienų nuo daigų pasodinimo.
Vaisiai švelnaus skonio, aromatingi, vidutinio dydžio, sveria 70-90 g. Ypač mėgiami dėl neįprastos spalvos ir didesnio nei paprastai karotino kiekio pomidorų vaisiuose. Daigai pikuojami į puodelius kai turi pirmąjį tikrąjį lapelį. Geriausiai auga 22-24 ⁰C temperatūroje. Galima auginti lauke ir šiltnamiuose.

 

POMIDORAI PETOMECH
Lycopersicon esculentum Mill.

Vidutinio ankstyvumo veislė. Augalų aukštis 0,8-1,1 m.
Vaisiai raudoni, apie 80 g svorio, ištęsto ovalo formos, skanūs.
Auginama šiltnamiuose ir lauke. Auginant lauke parenkama nuo vėjo apsaugota, saulėta ir šilta vieta.
Tinka vartoti šviežius, konservuoti, gaminti sultis ir perdirbti.

Pomidorų naudojimas

Kodėl parduotuvėse pomidorai tarsi guminiai, beveik be skonio ir kvapo? Dažniausiai pramonei pomidorai skinami nesubrendę (žali) ir subrandinami naudojant etileną. Etileno dujos daugeliui vaisių duoda signalą bręsti. Tokie pomidorai laikosi ilgiau, bet jų tekstūra labiau vandeninga, silpnas kvapas. Etilenu subrandinti pomidorai dažniausia yra rožinės arba oranžinės spalvos.

Pomidorai turi daug naudingų medžiagų: iki 3 procentų cukrų, organinių rūgščių ir vitaminų.

Pomidorai puikūs pagalbininkai gydant poliavitaminozę, skrandžio opaligę, tirpina kepenų, inkstų, tulžies, šlapimtakių akmenis. Pomidorai naudingi širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.

Receptai

Mėsingieji pomidorai su provanso žolelių rinkiniu

Pomidorų tyrė

Paprastas receptas greitai paruošti pomidorų tyrei iš kurios vėliau galima ruošti padažus ar naudoti ruošiant pagrindinius patiekalus.

Iš 5 kg pomidorų įšeis apie 2,5 l tyrės. Pomidorams išpjauname kotelius ir pomidorius supjaustome. Įdedame į padrėkintu dugnu puodą ir verdame kol pasidarys minkšti ( apie 60 minučių), sudedame 50 g druskos ir dar pakaitiname. Pomidorų masę pertriname ir karštą supilstome į iškaitintus indus.

Daugiau receptų:

Grilyje kepti pomidorai tešloje
Pomidorų sriuba su macarelos sūriu
Pomidorų tyrė žiemai
Kiauliena paprikų ir pomidorų padaže
Tunu farširuoti pomidorai
Žalių pomidorų salotos žiemai
Aštri pomidorų sriuba su tabasco padažu
Marinuoti pomidorai
Pomidorinė sriuba su šviežiomis dešrelėmis.
Pomidorai įdaryti žuvimi
Pomidorai, įdaryti grybais
Pomidorinė žuvienė su krevetėmis
Pomidorų salotos su mocarela
Vištiena su pomidorais
Vištienos krūtinėlė, troškinta su pomidorų padažu