Svogūnai (lot. Allium) - dvimetis ir daugiametis augalas, priklausantys česnakinių augalų šeimai (Alliaceae). Yra apie 300 rūšių, kurių daug auga laukinėmis sąlygomis šiauriniame pusrutulyje. Populiariausi - ropiniai svogūnai, maistui vartojami jau 6000 metų.

Svogūnuose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Svogūnų ropelės ar laiškai 100 g turi: karotino 0,25 /2,6 mg, vitamino B1 0,03 mg, B2 0,1 mg, nikotino rūgšties 1 mg, vitamino C 9/79 mg, eterinių aliejų 38/16 mg. 100 g svogūnų ropelių yra 128 mg kalio, 26 mg natrio, 31 mg kalcio, 7 mg magnio, 0,5 mg geležies, 12 mg fosforo.

Dirvos paruošimas

Svogūnai geriausiai auga priesmėlio ir puveningoje, nešlapioje priemolio dirvoje. Sėjant reikėtų rinktis aukštesnes, šiltesnes, greitai išdžiūstančias dirvas. Sunki, turinti nelaidų podirvį ar smėlio dirva svogūnams netinkama. Dirva turi būti artima neutraliai (pH 6,4-7,9).

Dirva svogūnams ruošiama iš rudens, iš karto nuėmus priešsėlį. Tinkamiausi priešsėliui agurkai, moliūgai, bulvės, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės. Gerai tiks vieta, kur priešsėlis buvo tręštas organinėmis trąšomis. Šviežias mėšlas netinka, nes svogūnai iki rudens nesubręsta ilgiau augindami lapus, juos labiau puola svogūninė musė, puviniai. Rudenį žemė įdirbama giliai. Įterpiama perpuvusio mėšlo, komposto, 3-5 kg/m², ypač tinka pelenai (0,5-1 kg/m²), daromas pagrindinis tręšimas mineralinėmis trąšomis - į m² įterpiama 20-30 g superfosfato, 15-20 g kalio chlorido. Pavasarį, kad nedingtų dirvos drėgmė, perkasama negiliai, iki 10 centimetrų, arba supurenama dirva grėbliu. Pavasarį įterpiama pusė rudeninio mineralinių trąšų kiekio, 20 g amonio salietros.

Svogūnų sėjimas ir sodinimas

Svogūnai auginamai keliais būdais: sėjant, daigais, iš sėjinukų ir vegetatyviniu būdu iš ropelių.

Svogūnai sėjami keliems tikslams: sėjinukams kitiems metams, daigams arba gauti ropeles jau tais pačiais metais sodinant į atvirą dirvą.

Svogūno sėkla netaisyklingos formos, juodu vandenį sunkiai praleidžiančiu apvalkalu. Svogūnų sėklos lėtai brinksta, dygsta po 10-14 dienų po sėjos. Blogomis sąlygomis dygti gali dar ilgiau. Verta sėklas pamirkyti 2-9 dienas kambario temperatūros keičiamame vandenyje arba 40 laipsnių temperatūros vandenyje 8 valandas. Auginant daigams sėjama kovo viduryje į šildomus šiltnamius eilėmis kas 6 cm į 1-2 cm gylio griovelius. Lysvė sulyginama ir palaistoma. Žemė turėtų būti drėgna, bet ne šlapia, temperatūra 15-18 laipsnių. Tręšiama svogūnams išleidus antrą laišką. Į 1 kv. metrą išlaistoma 12 g amonio salietros, 7 g superfosfato, 25 g kalio chlorido. Sodinti tinkami 7-8 mm storio ir 15-20 cm aukščio daigai.

Prieš sodinant daigai gausiai palaistomi, laiškai ir šaknelės patrumpinamos, laiškai 10-12 cm, šaknys 2-3 cm. Balandžio pabaiga, gegužės pradžia, kai sužydi ievos - tinkamas laikas išsodinti lauke. Daigai sodinami lygioje dirvoje, padarius griovelius, į kuriuos įpilamas vanduo. Tarpai tarp eilių turi būti 20 cm. Daroma 4 eilių lysvė, tarp kurių atstumas 60 cm. Daigai sudedami kas 8-10 cm, užžeriami žemėmis, gausiai palaistoma. Daigai sodinami negiliai, kas 6-7 cm. 

Balandžio viduryje sėjami svogūnai ropelėms ir sėjinukams lauke. Ropelėms sėjama ankstyvųjų veislių svogūnai, kurių vegetacijos laikotarpis trumpas. Verčiau auginti lengvesnėse dirvose. Svogūnai sėjami eilėmis kas 20 cm. Kai svogūnų daigai užaugina 2-3 laiškus, pirmą kartą retinama paliekant tarp daigų apie 2-3 cm. Antrą kartą retinami 15 cm aukščio daigai - paliekant tarp daigų 6-8 cm. Sėjinukams daromos eilės kas 8-10 centimetrų, išraunama tada, kai 10 proc. laiškų išgula. 

Sėjinukai sodinami ievoms sužydėjus, kai dirvoje dar daug drėgmės. Optimalus atstumas tarp sėjinukų - 10 cm, tarp eilių 20 cm. Sėjinukai sodinami apie 1 cm gyliu, nes giliau pasodinti linkę auginti stiebus.

Vegetatyviniu būdu iš ropelių auginamos vietinės veislės. Nupjovus ropelių viršūnėlę skatinamas laiškų augimas. Geriau sužadinti šaknų augimą nulupus seną žievę, kurioje esančios medžiagos stabdo šaknų ir laiškų augimą. Galima nupjauti dalį šaknies dugnelio. Sodinamos ropelės turėtų būti šiltai laikomos 18-20 laipsnių temperatūroje, nes šaltesnėje temperatūroje laikytos ims žydėti. 

Svogūnų auginimas

Svogūnai pakankamai atsparūs šalčiui. Lengvai ištveria pavasarines šalnas, tačiau tik pasirodę daigeliai gali žūti esant 2-3 laipsnių šaltukui. Optimali laiškų augimo temperatūra 15-25 laipsniai, mėgsta daug šviesos, ypač auginami iš sėklų. Drėgmė augalams svarbiausia pirmuoju vegetacijos laikotarpiu, brandinant roputes geriau sausi ir karšti orai.

Svogūnai lėtai auga, todėl dažniausiai juos užgožia piktžolės, kurias reikia ravėti. Galima į sėklas primaišyti 5-6 procentus salotų sėklų. Jos greičiau išauga ir pažymi eilutes, todėl patogu išpurenti tarpueilius. Sausu oru svogūnai laistomi kas 10 dienų, giliai iki 15-20 cm įmerkiant dirvą. Palaisčius dirva purenama. Laistyti nereikia mėnuo iki derliaus nuėmimo, nes drėgmė trukdo vystytis svogūnų ropelėms.

Imant formuotis ropelėms žemė nuo svogūnų atžeriama iki svogūnų vidurio, geriausia po lietaus, kai dirva minkšta.

Sėjinukai ar roputės laikytos šaltomis sąlygomis leidžia žiedinius stiebus. Jie turėtų būti nuraunami iki pagrindo, svogūnai patręšiami azoto ir kalio trąšomis. Kai sėjinukai sužaliuoja, daigai prigyja, iš sėklų išaugę svogūnai turi 2-3 laiškus, tręšiama kalio chlorido (10 g/m2), 10 g superfosfato, 20 g nitrofoskos tirpalu.

Svogūnų derliaus nuėmimas

Likus porai savaičių iki derliaus nuėmimo atliekama vadinamoji treniruotė - svogūnų laiškai nulenkiami žemyn kartele arba lengvu volu. Po šios procedūros svogūnai auga daugiau į ropeles. Derlius būna mažesnis, bet laikosi geriau.

Auginant sau ir norint mažiau nitratų patartina svogūnus sodinti rečiau. Sodinami eilėmis kas 30 centimetrų svogūnai sukaupia mažiau nitratų.

Svogūnai renkamai saulėtą dieną, prieš šalnas. Apdžiovinti nešami į tamsias pastoges. Stiebas patrumpinamas 3-4 centimetrai nuo kaklelio. 

Svogūnų veislės 

Ropiniai svogūnai skirstomi į aštriuosius, pusiau aštrius, saldžiuosius. Aštrieji turi daug eterinių aliejų, jų daigai geriau negu vidutinio aštrumo ar saldžiųjų svogūnų ištveria šalnas (6-7 laipsniai), gerai laikosi žiemą. Dauginami ropelėmis. Pusiau aštrieji turi mažiau eterinių aliejų, prasčiau laikosi žiemą. Laikoma 12-18 laipsnių temperatūroje pavasarį kai kurios veislės ima želti. Saldieji turi labai mažai eterinių aliejų, yra švelnūs, dažniausiai vartojami žali. Žiemą laikosi blogai, ypač aukštesnėje temperatūroje (12-18 laipsnių).

 Svogūnų ligos ir kenkėjai

Vienas iš pavojingiausių augančių svogūnų ligų - netikroji miltligė. Ligos sukėlėjas - svogūninė perenospora (Perenospora Schleidenii Unger). Ant daigais ir ropelėmis pasodintų svogūnų laiškų ima atsirasti pelenų spalvos apnašų. Vėliau laiškai gelsta, nusvyra ir nulūžta. Susidariusios grybų konidijos plinta per orą. Ypač sparčiai liga plinta drėgnu oru.

Ligos sukėlėjai plinta per apsikrėtusią sėklą, ligotus sėjinukus ir ropeles bei užsikrėtusias svogūnų liekanas dirvoje. Apsaugai nuo ligos ropelės laikomos šiltoje, 40 laipsnių temperatūroje. Stambios galvutės laikomos 24 valandas, vidutinio stambumo 16 valandų, smulkios 8 valandos.

Apsaugoma sodinant svogūnus į tą pačią vietą tik po 4 metų. Auginimo vietos parenkamos aukštesnėse, gerai prapučiamose vietose. Žieminiai svogūnai gali būti ligos šaltiniai, todėl vertėtų sodinti svogūnus toliau. Apkrėsti augalai tik pasirodžius ligos požymiams purškiami fungicidais. Derlių nuėmus pašalinamos augalų liekanos.

Laikomiems svogūnams pavojingiausias pilkasis (kekerinis) puvinys (Botrytis allii Munn). Pilkuoju puviniu svogūnai apsikrečia lauke, tačiau jis vystosi paslėpta forma ir yra sunkiai pastebimas. Smarkus vystymasis prasideda po 6-8 savaičių. Ant svogūno kaklelio formuojasi pilkos dulkančios apnašos, vėliau apnašose susidaro juodi skleročiai. Perpjautas svogūnas atrodo lyg virtas, suminkštėjęs. Liga plinta su sodinamąja medžiaga ir per dirvą. Apsaugai nevėluojama sodinti svogūnus, svogūnai laikomi tol, kol įmanoma, nenuimama su žaliais laiškais. Džiovinant svogūnai laikomi 8-10 dienų 30-35 laipsnių temperatūroje. Sandėliuose drėgmės neturi būti daugiau nei 65-75 proc.

Svogūnų kenkėjai

Daugiausiai svogūnams pakenkia svogūninė musė (Delia antiqua Mg.). Svogūninė musė panaši į kambarinę, yra apie 7 mm ilgio, pilka, juodomis kojomis. Kenkia iš padėtų kiaušinių išsiritusios lervos - jos įsigraužia į ropelių vidų. Pažeisti augalai gelsta nuo viršūnių, sulėtėja augimas, ropelės ima pūti. Lėliukės žiemoja dirvoje, pirma musių generacija pasirodo žydint alyvoms, antra - liepos ar rugpjūčio mėnesiais. Nuo musių apsisaugoma laikantis sėjomainos, rudenį giliai sukasant dirvą. Apie augalus dirva mulčiuojama durpėmis. Pradėjus gelsti laiškų viršūnėms laistoma karštu medžio pelenų šarminiu tirpalu (1 kg pelenų 10 l vandens). Vienam augalui - 200 ml tirpalo. Išdžiūvę augalai šalinami iš daržo.

Svogūnų veislės

Svogūnai laiškams 

Svogūnai ropelėms 

Tuščialaiškiai česnakai (žieminiai svogūnai) 

Naujos veislės Lietuvoje

VALGOMIEJI SVOGŪNAI AILSA CRAIG 

Vėlyva, labai derlinga salotinio tipo veislė.

Ropelės užauga iki 900 g svorio, yra neaštrios, sultingos, tinka salotoms. Į lauką sodinami daigai, kad iki pirmųjų šalnų suspėtų užaugti derlius.

Gerai auga derlingoje, laidžioje vandeniui dirvoje. Nuėmus derlių ropeles rekomenduojama laikyti sausoje, vėsioje, gerai ventiliuojamoje patalpoje.

1 g - apie 200-320 sėklų.

Receptai

Sūris užkeptas tešloje su svogūnų marmeladu

Marmeladui:
raudonieji svogūnai 250 g
rudasis cukrus 100 g
sviestas, aliejus
balzaminis actas 2 šaukštai
druskos pagal skonį

Cukraus ir acto galite naudoti pagal skonį.
Svogūnus nulupame, supjaustome. Keptuvėje išlydome sviestą, pilame truputį aliejaus ir sudedame svogūnus. Apkepame lengvai, beriame druską, cukrų, pilame actą. Išmaišome ir troškiname maždaug 15 min.

Toliau imame bemielės tešlos gabalą, supjaustome kvadratais, į vidurį kvadrato dedame svogūnų marmelado, ant jo dedame gabaliuką sūrio "President". Dedame šakelę rozmarino, kraštus sutepame kiaušinio plakiniu ir kepame orkaitėje 180 C. 15/20 min.  Galinos Jagello receptas

 Daugiau receptų:

Bifšteksas su svogūnų garnyru
Virtos strimėlės su svogūnais ir pomidorais
Troškintos rūgštynės su svogūnais ir kiaušiniais
Sūris užkeptas tešloje su svogūnų marmeladu
Kalakutienos ir pašteto užkandis su karamelizuotais svogūnais
Obuolių ir svogūnų pyragas
Svogūnų pyragas
Vištienos ir svogūnų pyragas