Laisvosios rinkos instituto siūlymas parduoti didžiąją dalį valstybei priklausančių miškų sukėlė ne tik miškininkų susirūpinimą. Mažesnių miestelių ir kaimų gyventojai baiminasi netekti darbo, o dažnai ir vienintelio pragyvenimo šaltinio. Miškas Kužių miestelio gyventojo Gintaro Urviečio penkių asmenų šeimą maitina jau 1,5 metų. Vyras sako, kad praradęs darbą statybose patraukė į miškus kirsti medžių.

Esą tai vienintelis darbas, kurį kaime dar galima rasti. Todėl vyrai sako net nenorintys pagalvoti apie valstybinių miškų pardavimą.

„Čia su knygute dirbi, gaunam uniformas ir šalmai duodami apsisaugojimui, o ten pas tą verslininką kažin ką ten gausi, tai irgi neaišku", - pasakoja G. Urvietis.

Besidarbuojančių valstybiniuose miškuose yra keliolika tūkstančių. Dažniausiai prie miško ruošos darbų pluša miestelių ir kaimų žmonės.

Anot Meškuičių seniūnės, iš daugiau kaip 2 tūkstančių gyventojų trečdalis - socialiai remtini. Esą kol miškai priklauso valstybei, šeimos nemokamai pasiruošia malkų, o rudenį savo biudžetus papildo rinkdamos grybus ir uogas.

Šiuo metu valstybei priklauso mažiau nei pusę visų Lietuvos miškų, kasmet urėdijos užveisia per tūkstantį hektarų naujų.

Miškininkai rūpinasi priešgaisrine apsauga, prižiūri per 24 tūkstančius kilometrų miško kelių, maitina miško žvėris. Esą privatus verslas to nepajėgtų, o ir kažin, ar norėtų.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikina, kad pasiūlymas privatizuoti valstybinius miškus - nepriimtinas. Esą nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje valstybiniai miškai neprivatizuojami, o iš privačių miškų savininkų net išperkami. Laisvos rinkos ekspertų siūlymus jis vertina tik kaip kvietimą diskusijoms.

Jevgenijus Bardauskas