Seimas po svarstymo nepritarė siūlymui gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti didesnes nei 400 litų palūkanas už bankuose laikomus indėlius. Tiesa, parlamentarai nutarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą ne visiškai atmesti, o grąžinti tobulinti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu siūlyta apmokestinti didesnes nei 400 litų per metus palūkanas, gaunamas už vertybinius popierius, bankuose laikomus indėlius ir suteiktas paskolas. Už naują mokestį pasisakė 49 Seimo nariai, prieš buvo 33, 38 susilaikė.

Svarstant įstatymo pataisas kalbėjęs „tvarkietis" Valentinas Mazuronis teigė, kad siūlomas mokestis visų pirma palies nedidelius indėlius turinčius žmones, bankuose laikančius visą gyvenimą kauptas santaupas.

„Tai reiškia, kad mokestį mokėti turės tas, kas pasidėjo 15 tūkst. litų , už kurių 0,5-1 proc. palūkanų. Kas tie žmonės, kurie už tokias palūkanas laiko banke? Tai ne verslininkai, kurie ne laiko bankuose, o investuoja, tai ne jauni ir aktyvūs žmonės, kurie dar netaupo, nes jie perka, kuria savo buitį. Didele dalim tai pagyvenę žmonės, kurie visą gyvenimą centas prie cento taupė tas lėšas, kad kažkas senatvėje prižiūrėtų, padėtų, galiausiai - laidotuvių atveju", - sakė parlamentaras.

Anot jo, dėl infliacijos per metus bankuose laikomų pinigų perkamoji galia ir taip sumažėja labiau nei siekia už juos gaunamos palūkanos.

Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis pastebėjo, kad tokio mokesčio įvedimas šiuo metu dar labiau sumažintų pasitikėjimą bankų sistema.

Akivaizdu, kad dabartinėje situacijoje manome, kad argumentas, kad Lietuva ir Kipras ES neturi tokio mokesčio, nėra įtikinimas, nes tokius mokesčius įvedant po „Snoro" istorijos, kai Lietuvos bankų sistema yra jautri, galėtų dar labiau sudrebinti bankų sistemos pamatus", - teigė jis.

„Taip siunčiame signalą - atsiimkite indėlius iš banko, geriau skolinkite vienas kitam paslapčia, nedalyvaukite bankinėje sistemoje", - kalbėjo jis.

Pasak jo, pirmiausiai toks mokestis paliestų žmones, kurie iš darbinių pajamų ar parduoto turto sukaupė nedidelius indėlius juodai dienai.

„Jie jau sumokėję pajamų, kitus mokesčius, prieš padedant indėlius, tad toks dvigubas apmokestinimas yra nepriimtinas", - argumentavo liberalas.

Premjeras Andrius Kubilius ragino kolegas negąsdinti nedidelius indėlius turinčių žmonių. Anot jo, esant 2 proc. metinėms palūkanoms, mokesčius tektų mokėti tik turintiems didesnius nei 20 tūkst. litų indėlius.

„Įstatymas šiek tiek daugiau gali paliesti tuos, kuriems pasisekė, kurie sukaupė didesnius indėlius, kuriuos laiko banke", - tikino konservatorius.

Seimo nariai taip pat siūlė apmokestinamų palūkanų dydžio kartelę kelti aukščiau - iki 1 ar 2 tūkst. litų, tačiau kolegų pritarimo nesulaukė.