Lietuvos lošimo operatorių asociacijos (LLOA) duomenimis, per tris šių metų ketvirčius kazino valdytojai valstybės biudžetui sumokėjo beveik 13,5 mln. litų - 12 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kuomet buvo sumokėta apie 12,1 mln. litų azartinių lošimo mokesčių.

Įskaitant PVM, gyventojų pajamų, "Sodros" ir azartinių lošimų mokesčius, bendra lošimų namų mokesčių suma valstybei sausio-rugsėjo mėnesiais sudarė 34,6 mln. litų.

Anot LLOA, tai - maždaug 25 proc. mažiau nei galėjo būti surinkta, jei nebūtų priimti lošimų namų veiklą griežtinantys įstatymai. Pasak LLOA prezidento Algimanto Pavilonio, valstybės biudžetas būtų papildytas didesne suma nei pernai, jei nuo šių metų birželio nebūtų įsigaliojęs reikalavimas, pagal kurį visi į lošimo namus ateinantys asmenys turi būti registruojami.

"Naujas įstatymas pastebimai sumažino lankytojų srautus, nes dauguma klientų apsilankyti kazino sugalvoja neplanuotai, o didžioji jų dalis ne visada turi su savimi asmens dokumentus. Be to, tokie griežti reikalavimai sulaiko daugelį tiesiog gerai praleisti laiką norinčių žmonių", - aiškina A. Pavilonis.

Jo nuomone, priėmus šį įstatymą valstybė ženkliai sulėtino atsakingų lošimų verslo plėtrą, nes lošimo operatoriai buvo priversti koreguoti savo planus, taip pat sustabdė naujų darbo vietų kūrimą.

Vien pernai lošimų namai valstybės biudžetą, įskaitanti PVM, gyventojų pajamų ir "Sodros" mokesčius, papildė daugiau nei 43,5 mln. litų.

ELTA