Visus šiuos metus buvusi Lietuvos valdžia diskutavo su ekonomistais, Seimo opozicija, galų gale su tauta vienu klausimu: ar ateina į Lietuvą krizė? Į teigiamą šio klausimo atsakymą, iš Europos Sąjungos transliuojamą, pvz., Dalios Grybauskaitės  lūpomis, mūsų buvusi valdžia, švelniai tariant, reaguodavo gana abejingai. Ir tik po Seimo rinkimų, kartu su pasikeitusia valdžia, pasigirdo ne tik naujosios valdžios - tai visai suprantama, bet ir jau nueinančios pripažinimas, kad tikrai artėja ekonominės ir finansinės, o su jomis galbūt ir socialinės bėdos.

 Galbūt tam tikrą poveikį nueinantiems padarė ir  2008 m. lapkričio mėn. Europos Komisijos  paskelbta  rudens (dar yra ir pavasario) ekonominė prognozė, gana aiškiai pasakiusi, kad Europos ekonomika, vertinant ją virtualiai, artimiausioje ateityje tiesiog sustos. Tuo ši prognozė reikšmingai skiriasi nuo pavasarinio EK dokumento. Tačiau kita vertus, šis nuosmūkis turėtų pristabdyti infliacijos spaudimą, nes mažėjant naftos kainoms, antriniai padariniai taip pat turėtų blėsti. Bet darbo rinkos rodikliai ir viešieji finansai vis tiek blogės. Apskritai šioje prognozėje yra daugiau neigiamo nei teigiamo.

 Štai pagrindiniai Europos ateities ekonominiai rodikliai. ES Bendrojo vidaus produkto plėtra 2008 m. sulėtės iki 1.4 % (tai pusė 2007 m. lygio), 2009 m. iki 0.2 %, 2010 m. iki 1.1 % (Eurozonos rodikliai dar žiauresni).  2009-2010 m. atsiradusių naujų darbo vietų skaičius nesieks nė milijono, kai 2007-2008 m. jų atsirado 6 milijonai. Todėl, bedarbystės lygis 2009 m. pašoks iki 7.8 % Europos Sąjungoje (8.4 % Eurozonoje), o 2010 m. dar daugiau.

 Prasta ekonominė perspektyva darys įtaką ir viešiesiems finansams, didindama ES šalių biudžetų deficitus nuo 1 %  2007 m. iki 2.6 % 2010 m. Deja, finansinė įtampa ateityje gali dar labiau sustiprėti, ryškiai paveikti ir realią ekonomiką, kurstyti neigiamą grįžtamojo ryšio ciklą, taip pat  sustiprinti nekilnojamojo turto rinkų korekciją, sumažinti asmeninį vartojimą. Tačiau tikėtina, kad prekių kainos greičiau nukris nei padidės, nes tam įtaką darys blogėjančios plėtros perspektyvos.

 Apie Lietuvą - nieko gero

 "Ligi šiol buvo laipsniškas lėtėjimas, priekyje - uolų kelias" -  taip įvardyta Lietuvos padėtis buvusi iki šiol ir nieko gero nežadanti ateityje. Tas lėtėjimas (vadinkime tiesiai - krizė) jau aiškiai prasidėjo, ir net nepaisant BVP 6,1% plėtros pirmąją 2008 m. pusę, jaučiamas ekonomikos smukimas, mažmeninės prekybos mažėjimas, pramoninės gamybos silpnėjimas antroje metų pusėje. Apie 4 % per visus metus - toks būtų optimistinis šių metų BVP rodiklis. Vidaus paklausa lieka svarbiausiu ekonomikos augimo faktoriumi.

 Laukiama, kad investicijos, sulėtėjusios jau pirmą pusmetį, daugiausia dėl korekcijų nekilnojamojo turto rinkoje, silpnės toliau. Nors vartojimo išlaidos taip pat lėtės, spėjama, kad jos liks palyginti didelės, kaip ir vis dar palyginti aukštas pardavimų į kreditą lygis bei mažmeninės prekybos plėtra, nors abu pastarieji rodikliai aiškiai mažėja. Namų ūkių grynosios pajamos pakilo 3 procentiniais punktais, o sumažinus pajamų mokestį 2008 m. sausį, išaugo darbo užmokesčio bei socialinių transferų dydžiai.  

 Šių metų pirmą pusmetį reikšmingai padidėjo mokėjimų balanso deficitas, nors ateityje gali būti ir jo sumažėjimas, kaip plėtros ir importo mažėjimo rezultatas. Viltys, kad Lietuva nepaseks kitų Baltijos sesių pėdomis ir nenukris kietu ekonomikos nusileidimu, atrodo vis mažiau tikėtinos. Menkas numatomas 2009 m. Bendrojo vidaus produkto padidėjimas atspindi pasikeitusias globalias finansines aplinkybes,  smarkų vidaus paklausos kritimą, atsiradusį nepasitikėjimą tarp firmų ir vartotojų,  blogėjančią visą išorinę aplinką. Dar didesni iššūkiai Lietuvos laukia 2010 metais, susietais su Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Todėl visaapimanti šalies plėtra linksta į neigiamą pusę.

Investicijos, tikėtina, taip pat reikšmingai kris per prognozuojamą laikotarpį. Gyvenamoji statyba nukris dėl nekilnojamojo turto rinkos korekcijos, o sugriežtėjusios kredito sąlygos taip pat tikėtina paveiks ir infrastruktūros bei verslo statybų projektus. 2010 metais atsiras neišvengiama investicijų būtinybė tobulinti energijos vartojimo efektyvumą ir technologijas, nors vėlgi griežtos  kredito sąlygos stabdys ir jas. Taip pat spėjama, kad asmeninio vartojimo plėtra silpnės, nes infliacija, kaip laukiama, liks aukšta, pablogės kredito gavimo galimybės. 2010 metais vidaus paklausa bus traumuojama aukštos infliacijos, o ši kils kaip Ignalinos problemos rezultatas.

 Išorinė aplinka Lietuvai taip pat nėra palanki, nes pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių Europos Sąjungoje plėtra taip pat silpnės. Kyla pagrįstos abejonės, ar eksporto galimybių į ES šalis sumažėjimas bus kompensuotas eksportu į NVS šalių rinkas, kurioms tenka trečdalis Lietuvos eksporto. Vis dėlto, prognozuojama, kad 2009 metais gali būti eksporto padidėjimas, kai importas greičiausiai mažės. Tam tikras išorinio mokėjimų balanso deficito mažėjimas 2009 metais nuo 2010 m. gali vėl pradėti didėti,  nes prasidės papildomas ir brangus energetikos žaliavų importas. Galima konstatuoti, kad 2010 metais Lietuvą sukrės rimtas energijos kainų šokas.

 Vartojimo kainų indeksas kilo nuo 5,8 - 2007 metais iki dviženklio skaičiaus 2008 m. pirmą pusmetį. Taip atsitiko daugiausia dėl maisto ir energijos kainų didėjimo. Po reikšmingo importuojamų dujų kainos padidėjimo per dvejus metus dujos 2008 m. pradžioje vartotojams tapo didesnės maždaug 65 %, o šildymo kainos 2008 m. rudenį buvo priverstos pakilti apie 40 %.  Akcizo padidėjimas kurui, alkoholiui ir tabakui 2008 pradžioje taip pat prisidėjo prie infliacijos. Iš viso, 2008 m. laukiama, kad infliacija bus beveik 12 %. 2009 m. infliacija gali būti šiek tiek mažesnė, bet elektros kainų padidėjimas yra tikrai tikėtinas, o akcizo didėjimas   tabakui jau suplanuotas.  Po Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymo, elektros kainų smūgis pakels ir infliaciją. Elektros kainų įtaka infliacijai gali sudaryti apie 2,5 procentinio punkto ir yra įtraukta į prognozę.

 Europos Komisijos 2008 m. rudens ekonominės prognozės rodikliai

Lietuva, Latvija, Estija                                                                                                                                                                        

 Parengė Anatolijus Lapinskas