Kitų metų valstybės biudžeto prognozės prastesnės nei buvo prieš dvi savaites ir tuos skaičius, kurie sudėti į antikrizinį planą, teigia pirmąjį neformalų ministrų pasitarimą šeštadienį Vyriausybėje sukvietęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

Neoficialiais Finansų ministerijos duomenimis, kuriuos paskelbė LTV naujienų tarnyba, bendrasis vidaus produktas kitąmet smuks triskart greičiau, nei tikėtasi - beveik 5 proc. Siekiant, kad biudžeto deficitas neviršytų užsibrėžto 1 proc., sutarta gyventojų pajamų mokestį mažinti ne iki 20 proc., o iki 21 proc. Ieškoma ir kur dar nukirpti valstybės išlaidų.

"Vyriausybė svarsto kitų metų biudžeto esmines pataisas ir remiamės mūsų patvirtinta programa bei veikimo planu, tačiau turiu pasakyti, kad prognozės kitiems metams darosi prastesnės nei mes esame įdėję į antikrizinį planą. Konkrečių skaičių dabar dar nenoriu minėti, bet šiandien turime peržiūrėti ir pajamų, ir išlaidų dalis", - sakė šeštadienį A. Kubilius per pasitarimo pertrauką.

"Lietuvoje turime ieškoti papildomų pajamų ir papildomai mažinti išlaidas", - akcentavo Vyriausybės vadovas, konkrečius skaičius pažadėjęs paviešinti pirmadienį.

Tikimasi, kad pirmadienį Vyriausybės posėdyje 2009 m. biudžeto projektas bei su juo susiję teisės aktai bus patvirtinti ir antradienį pateikti Seimui. Jame patvirtinti biudžetą tikimasi jau kitą savaitę.

Naujoji Vyriausybė, anot Premjero, sieks kiek įmanoma labiau subalansuoto 2009 m. biudžeto. Europos Vadovų Taryboje irgi buvo konstatuota, kad pirmasis kitų metų pusmetis gali būti sunkesnis nei prognozuota, todėl ir Lietuva turi tam ruoštis.

Nors kitų metų valstybės biudžeto prognozės yra prastesnės nei naujoji Vyriausybė manė prieš porą savaičių, Ministras Pirmininkas A. Kubilius tikina, jog Lietuvai skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nereikės.

Anot jo, prognozės keičiasi labai greitai, matosi, kaip atrodys atskiri sektoriai. Lietuvoje ypač didelių sunkumų gali patirti statybos sektorius, tačiau santūrus optimizmas leidžia tikėtis, jog šaliai pavyks subalansuoti finansų srautus, nes antikriziniame plane numatyti mechanizmai, kaip galima greitai reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją. Be to, optimizmo suteikia ir galima Europos Sąjungos parama iš Europos gaivinimo plano namų renovacijai bei energetikos taupymui, taip pat glaudi partnerystė ir solidarumas su Šiaurės šalimis.

"Mums labai svarbu surasti būdus, kaip paskatinti Skandinavijos bankus atverti daugiau savo kreditų resursų Lietuvos verslui. Tokių galimybių artimiausioje ateityje bus labai intensyviai ieškoma", - šeštadienį per neformalaus Vyriausybės pasitarimo pertrauką žurnalistams kalbėjo A. Kubilius.

Premjero teigimu, kitų 2009 metų biudžeto fiskalinis deficitas buvo prognozuotas apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau dabar deficito skaičiai darosi truputį didesni. "Artėjame prie minus pusantro procento. Tai kelia susirūpinimą ir ieškome būdų, kaip likti toje saugesnėje pusėje ties minus vienu", - aiškino Vyriausybės vadovas. Anot jo, mums didesni deficitai yra žymiai pavojingesni nei kitoms ES šalims, todėl reikės savo išlaidas subalansuoti.

Elta