Tai, kad Europos Sąjungos viršūnėse galvojama sukurti naują aštuonių Baltijos šalių klubą ir duoti politinį impulsą Latvijos, Estijos bei mūsų šalies prijungimui prie ES energetikos tinklų, - geras ženklas dėl energetikos ateities nerimaujančiai Lietuvai.
Tačiau specialistai perspėja, kad visam ES energetiniam ūkiui gresia nemaži išbandymai.
Ekonominiu sunkmečiu "karpomos" investicijos tradicinei ir alternatyviajai energetikai gali prišaukti kitą - energetikos krizę.
Dėl lėšų stokos neatnaujinamas senstantis ES elektrinių parkas, sustabdyti brangiai kainuojantys alternatyviosios energetikos projektai, didėjantis energetinių išteklių vartojimas - visa tai ateityje lems didelį kainų šuolį.
"Ekonomikai išsivadavus iš recesijos elektros energija gali pabrangti 50 procentų", - skelbiama "A.T.Kearney" kompanijos tyrimo išvadose, kurias šiomis dienomis paviešino "Deutsche Welle".
Tyrimą "Nuo finansų krizės prie energetinės" kompanija, turinti 51 biurą 34 pasaulio šalyse, atliko savo iniciatyva. Jo neužsakė politikos lobistai ar suinteresuoti tam tikrų energetikos šakų, įmonių atstovai.
Tyrimo išvadose pirmiausia dėmesys atkreipiamas į "nudėvėtą" ES energetinį ūkį.
Dauguma šiuo metu veikiančių elektrinių, tarp jų ir naudojančių dujas, yra "pasenusios", artimiausiu metu pareikalausiančios didelių investicijų. Joms atnaujinti kasmet reikėtų ne mažiau kaip 30-35 milijardų eurų. Tačiau 2009-aisiais ir kitąmet energetikos ūkiui atnaujinti numatyta skirti 10 milijardų mažiau.
Pasak "A.T.Kearney" kompanijos eksperto Floriano Haslauerio (Florian Haslauer), didžiausią nerimą kelia toks galimas ateities scenarijus: veiks senos, mažai efektyvios, daug sąnaudų reikalaujančios elektrinės. "Tokiu atveju - atsigavus ekonomikai ir padidėjus elektros energijos poreikiui - kainų šuolis bus neišvengiamas", - paaiškino ekspertas.
Šiuo metu taupymo ir ekonomikos atgaivinimo rūpesčiais gyvenanti Europa - ne pati palankiausia erdvė ir alternatyviosios energetikos krypčiai vystyti.
"A.T.Kearney" kompanijos ekspertų pastebėjimu, jai irgi gresia investicijų "badas". To priežastis - kapitalinių išlaidų didėjimas, aprūpinant įmones, dirbančias atsinaujinančių energijos šaltinių sferoje. Tai atstumia investuotojus. Tik prasidėjus finansų krizei, vėjo energijos gamyba jau pabrango 10,7 procento, vandens - 20 procentų.
Jei ši tendencija išliks, ES planai - iki 2020-ųjų atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą padinti iki 20 procentų - gali būti neįgyvendinti, apibendrinama "A.T.Kearney" kompanijos specialistų atlikto tyrimo išvadose.
Stresą dėl energetikos ateities kelia ne vien Europos ekonomiką užgulęs sunkmetis.
Išgąsdintos sunkiai prognozuojamų naftos kainų, taip pat Rusijos - Ukrainos dujų karo ES valstybės svarsto, ką daryti, kad priklausomybė nuo šių veiksnių būtų kuo mažesnė.
Tai lėmė prioritetų kaitą.
Tarkime, Didžiosios Britanijos, kurioje šiuo metu veikia 14 atominių elektrinių (AE), energetinės politikos prioritetai dar ne taip seniai buvo tokie: sustabdyti seniausių AE veiklą, iki 2014 metų veikiančių AE skaičių sumažinti iki pusės. Maža to - Leiboristų partija ragino ateityje išvis atsisakyti atominės energetikos. Tačiau pastaraisiais metais valdžios planai pasikeitė - prabilta apie naujos kartos atominių reaktorių statybą.
Pasak premjero Gordono Brauno, jei energetinė politika nebus pakeista, jau po 20 metų Didžioji Britanija 80-90 procentų priklausys nuo dujų, importuojamų iš Rusijos ar Alžyro.
Dar stipresnė parama atominei energetikai šiuo metu juntama Suomijoje, nors XX a. pabaigoje parlamentas buvo nubalsavęs už tai, kad nauji reaktoriai nebebūtų statomi.
Prognozuojama, kad energijos poreikis popieriaus, metalo apdirbimo, chemijos ir elektronikos pramonei tik didės. Šiuo metu statomas penktas reaktorius, parengtas ir šeštojo projektas. Importuojama energija (daugiausia iš Rusijos) šiuo metu siekia beveik 70 procentų. Dar didesnės priklausomybės suomiai nė už ką nenori.
Panaši dilema aktuali ir Lietuvai.
Šių metų pabaigoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę, gaminančią maždaug 70 procentų visos šalyje sunaudojamos elektros, nemažą dalį šios energijos teks importuoti. Pagrindiniu elektros importo šaltiniu įvardijama Rusija, iš kurios Lietuva importuoja ir visą reikiamą dujų kiekį.

Audronė Gliožerienė

AFP/Scanpix nuotr.