Po „flyLAL" bankroto Vilniaus oro uostas neatsigauna - keleivių jame šiemet sumažėjo kone 40 proc. Tuo metu Rygoje, per kurią dabar skraidinama didelė dalis keleivių iš Lietuvos, mušami rekordai. Susisiekimo ministras žada, kad jau spalį bus skelbiamas konkursas dėl svarbių tiesioginių skrydžių krypčių iš Vilniaus finansavimo, tačiau aiškina, kad Ryga jau yra tapusi „baziniu Baltijos valstybių uostu" ir to greitai nepakeisi.

Šiuo metu iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto vyksta tiesioginiai reguliarūs skrydžiai į Maskvą, Kijevą, Rygą, Taliną, Helsinkį, Stokholmą, Oslą, Kopenhagą, Dubliną, Londoną, Briuselį, Frankfurtą, Žironą, Vieną, Prahą, Varšuvą. Taip pat galima vykti dar 15 tiesioginių, bet nereguliarių krypčių.

Pasak, tarptautinio Vilniaus oro uosto Komunikacijos vadovės Gabrielės Vasiliauskaitės, per šių metų 8 mėnesius Vilniaus oro uostas aptarnavo 878 tūkst. keleivių, t. y. 39 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Tarptautinio Rygos oro uosto situacija - priešinga. Metų pradžioje skrydžius nutraukus finansinių sunkumų turinčiai Lietuvos oro bendrovei „flyLAL", daugeliu pagrindinių krypčių šiuo metu skraidina Latvijos oro bendrovė „airBaltic", paprastai keleivius iš Lietuvos vežanti per Rygą.

Ryga skelbia, kad pirmą kartą istorijoje vien per šių metų liepos mėnesį oro uosto paslaugomis naudojosi daugiau kaip 400 tūkst. keleivių.

„Mes padarysime viską, kas įmanoma, kad šiais metais pasiektume kitą rekordinį skaičių - 4 mln. keleivių per metus", - teigia Rygos oro uosto valdybos pirmininkas Krišjanis Petersas.

E. Masiulis: Lietuvos aviacijos rinka per maža

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pripažįsta, kad iki šiol nėra atstatytas tiesioginis susisiekimas iš Vilniaus oro uosto su Paryžiumi, Roma, Madridu, Berlynu, Amsterdamu.

Anot E. Masiulio, Lietuvos ir net visų Baltijos šalių aviacijos rinka yra per maža norint vystyti pelningą verslą.

„Stipriai smukusi aviacijos rinka nėra išskirtinai lietuviškas reiškinys. Turime informacijos apie sumažėjusius keleivių srautus Varšuvos, Talino oro uoste. Žmonės mažiau keliauja ir kompanijos, kurios galėtų pradėti tiesioginius skrydžius, sako: „Mes galime atidaryti tokį skrydį, bet valstybė tada turi kompensuoti mums patiriamus nuostolius, nes lėktuvai tikrai neskraidys pilni". ES reglamentai neleidžia valstybei dotuoti vienos ar kitos aviacijos kompanijos, nes tokiu atveju būtų iškreipta aviacijos rinka", - sakė E. Masiulis.

Pasak ministro, Talino oro uosto paslaugomis pernai naudojosi 1,81 mln. žmonių, o šiemet, per pirmą pusmetį - 650 tūkst.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios Rygos oro uostas išlaiko keleivių srautą yra ta, kad Rygos oro uostas jau daug metų glaudžiai dirbo su bazine kompanija „airBaltic". Nepaisant to, kad „airBaltic" paskelbė pakankamai prastus rezultatus, išlaikytos 65 kryptys", - aiškino ministras.

E. Masiulis tvirtina, kad prie pozityvių Rygos oro uosto rezultatų prisidėjo ir sėkmingai pakeista „airBaltic" strategija.

„Nuolatiniai „flyLAL" konkurentai „airBaltic" pradėjo iš Vilniaus 6 ar 7 kartus per dieną skraidyti į Rygą (išskraidinti iš Vilniaus, Palangos, Kauno vykstančius keleivius) ir tokiu būdu perėmė daug keleivių. Panaši situacija yra ir Talino oro uosto atveju. Taip susiformavo bazinis oro uostas Baltijos valstybėse, kurio vyravimo negalima pakeisti per pusmetį, nes 3-4 metus iš eilės buvo priiminėjami neteisingi sprendimai Lietuvos aviacijos rinkoje", - dėstė ministras.

„flyLAL" nelaidoja

E. Masiulis sako, kad buvo nutarta neigiamai atsakyti į „flyLAL Group" akcininkų siūlymą Vyriausybei perimti 40 proc. aviakompanijos akcijų paketą ir taip ją išgelbėti.

„Vyriausybėje tarėmės dėl šito sprendimo, bet man niekas nesuteikė teisės disponuoti šimtamilijoninėmis mokesčių mokėtojų sumomis. Mes galime visaip traktuoti, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę. Valstybės įsikišimas tuo metu galbūt nebūtų užtikrinęs padėties pagerėjimo ir galbūt aviacijos kompanija toliau būtų nėrusi į tolimesnius nuostolius. Būtume išleidę ir šimtus milijonų litų, ir vis tiek nebūtų skrydžių", - teigė jis.

Vis dėlto, anot E. Masiulio, ateityje „flyLAL" gali dar sugrįžti į Lietuvos aviacijos rinką.

„Baigiame parengti studiją dėl bazinio vežėjo kūrimo Lietuvoje. Šitos studijos pagrindu, jeigu Vyriausybė pritars, bus skelbiamas konkursas dėl 6-7 svarbių tiesioginės krypčių, kurių šiuo metu nėra, finansavimo. Tokiu būdu bet kuri kompanija, taip pat ir „ flyLAL" ar su juo susijusi, tikrai galės dalyvauti šiame konkurse. Kurie pasiūlys geriausias sąlygas valstybei, tie, manau, ir laimės", - dėstė E. Masiulis.

Pasak ministro, bazinio vežėjo studija Vyriausybei svarstyti gali būti pateikta spalio mėnesį.

„flyLAL-Lithuanian Airlines" akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis teigia, kad bendrovės veikla Lietuvoje bus atnaujinta tik tuo atveju, jeigu ši laimės bylą prieš „airBaltic", nes priešingu atveju „veikti nėra jokios ekonominės logikos".

„Jeigu bylos baigtis bus priešinga, reikštų, kad aviacijos verslo pagrindas Lietuvoje tebėra toks, koks buvo iki „flyLAL" veiklos sustabdymo. Mes nematome ekonominės logikos veikti rizikingoje rinkoje ir antrą kartą papulti į tokią riziką", - lrt.lt teigė G. Žiemelis.

Kelia problemų Lietuvos svečiams

Festivalio „Be2gether" komunikacijos vadovė Eglė Remeikaitė teigia, kad netgi iki „flyLAL" bankroto Lietuvos skrydžių rinkoje situacija buvo nepavydėtina, o po bankroto ji esą dar labiau pablogėjo.

„Daug atlikėjų, kurie yra didesni arba organizuoja aktyvius savo koncertinius turus, kiekvieną dieną turi po kelis koncertus. Jie nesutinka skristi su persėdimu arba nesutinka leistis labai ilgiems skrydžiams. Juo labiau, kad Lietuva nėra ta šalis, į kurią atlikėjai labai veržtųsi vykti", - sakė pašnekovė.

Anot festivalio „Be2gethr" komunikacijos vadovės, dėl sudėtingo susisiekimo su Lietuva į pernykštį festivalį nesutiko atvykti atlikėja Sinead O`Connor , neišvengta problemų ir šiais metais.

„Gogol Bardello" (JAV pankroko žvaigždės - lrt.lt ) reikėjo išskristi labai anksti ryte, o jų pasirodymas baigėsi apie pirmą nakties. Viešbutyje pailsėti jie nespėjo", - pasakojo pašnekovė.

„airBaltic": nebeapsimokėjo

„airBaltic" korporacinės komunikacijos koordinatorė Rosita Sakalauskaitė teigia, kad tiesioginių skrydžių iš Vilniaus Latvijos kompanijai vykdyti nebeapsimokėjo.

„Mums neapsimokėjo laikyti tiesioginio reiso, pavyzdžiui, ir iš Rygos į Milaną, ir iš Vilniaus į Milaną, nes tuomet abu reisai yra nuostolingi ir mes, kaip kompanija, iš to naudos neturėjome. Mūsų strategija buvo sujungti tuos reisus. Tiesioginiai reisai iš Vilniaus buvo nuimti. Tiesioginiai reisai iš Rygos - ne, kai kuriems jų padidintas skrydžių dažnumas", - nurodė ji.

„Star1Airlines": keleivių sumažėjo nenatūraliai

Skrydžių bendrovės „Star1Airlines" vadovas Martynas Laivys teigia, kad „iš tikrųjų daugelyje krypčių keleivių srautas nepakankamas, bet jis nepakankamas jau daug metų".

„Lietuvos rinka yra maža ir kai kurie skrydžiai buvo daromi veltui, nelogiškai, nes ten apskritai nebuvo keleivių srautų. Jeigu ir buvo, tai buvo tie, kurie buvo nuostolingi - tiek „airBaltic", tiek „flyLAL". Tiesiog vyko intensyvi kova", - kalbėjo pašnekovas.

Tačiau M. Laivys pabrėžia, jog, „flyLAL" ir „airBaltic" pasitraukimas iš Vilniaus oro uosto sukėlė nenatūraliai didelį kritimą.

„Dėl to atsirado niša mums organizuoti skrydžius į Londoną, Dubliną, Barseloną, Milaną. Bet tai nereiškia, kad keleivių srautai jau atsigauna - jie blogėja ir toliau", - pasakojo bendrovės „Star1Airlines" vadovas.

Šiuo metu tiesioginio maršruto iš Vilniaus oro uosto į Dubliną paslaugą teikianti, o nuo rugsėjo 10 dienos tiesioginį maršrutą iš Vilniaus oro uosto į Londoną atidaranti aviakompanija „AerLingus" dar negali pasakyti, ar skrydžiai nebus nuostolingi.

„Yra paklausa ir todėl tuos skrydžius vykdysime, o laikas parodys, ar keleiviai yra pasiruošę skristi tiesiogiai, ar jiems svarbu kaina, ar jiems svarbu laikas", - sakė „AerLingus" atstovas Denis Grinevičius.

L. Balsys: Prezidentė negali nurodyti įsteigti oro liniją

Prezidentės, užsienio vizitų vykstančios keleiviniais lėktuvais, atstovas spaudai Linas Balsys lrt.lt teigė, kad esama padėtis Lietuvos skrydžių rinkoje Prezidentei yra nepriimtina, bet tai yra Susisiekimo ministerijos kompetencija.

„Kaip tą padėtį taisyti, yra kalbėta su susisiekimo ministru, kai jis buvo pas Prezidentę. Yra ieškoma kelių ir yra kažkokių planų, bet čia yra absoliučiai ministerijos atsakomybė. Prezidentė negali nurodyti įsteigti oro liniją ar įsteigti nacionalinę kompaniją. Tai yra Vyriausybės reikalas", - sakė pašnekovas.

Absoliuta Andželika Lukaitė

Nuotrauka iš http://lt.wikipedia.org/