Ar mažėjant vartojimui neatgimsta pamirštas sovietmečio reiškinys - deficitas? Prekybininkai tikina, esą rinkoje pritrūksta vos vieno ar kito produkto.

Analitikų nuomone, deficitas, kaip reiškinys, negrįžta, bet keičiasi pirkėjų įpročiai, o pagal juos - ir parduotuvių asortimentas.

Šią temą pasufleravo paprasti staliniai kalendoriai. Vilniuje jų net su žiburiu negalima rasti. Nei knygynuose, nei specializuotose parduotuvėse.

„Stalinių arba darbo knygų šiemet pristigo, bet čia tokia specifinė prekė. Užpraeitais metais buvo kaip tik perteklius, ir prasidėjus taip vadinamai krizei, liko neišpirkta. Šiais metais (prekybininkai) išsigando. Kadangi krizės metai, reiškia, žmonės dar mažiau pirks. Dėl to susidarė tas deficitas", - sako Stanislava Karčiauskienė, bendrovės „Mylidos reklama" direktorė.

Senokai pamirštą žodį „deficitas" pastaruoju metu vis dažniau kartoja ir ieškantieji šiltų žieminių batų, neįprastos spalvos drabužio ar net dideliame prekybos centre pasigendantys pamėgto gardėsio.

Prekybininkai tikina prekių asortimento nesiaurinantys, tik gal mažinantys nepaklausių prekių kiekį.

„Iš tikrųjų gamintojai pateikia viską, ko mes užsimanome. Tačiau mes norime kai kurių prekių žymiai mažesnių kiekių. Gamintojai, reaguodami į sunkmetį, dažnai pateikia mažesnes pakuotes", - sako Renata Saulytė, „Maximos" atstovė spaudai.

Vartotojų įpročius ir mažmeninės prekybos rinką tiriantys analitikai abejoja, ar vienos kitos prekės trūkumą jau galima vadinti deficitu. Jų nuomone, padėtis rinkoje tokia, kad gamybininkai, norėdami kuo greičiau atgauti pinigus, tiekia tik paklausias prekes.

Prekybininkai, kuriems irgi trūksta apyvartinių lėšų, nerizikuoja lentynose laikyti pertekliaus, prie kurio jau buvome įpratę. Todėl parduotuvėse dominuoja masinės paklausos produkcija.

„Žmonės iš tiesų taupo, jie turi mažiau pinigų, todėl ir vartojimo įprotis keičiasi. Žmonės gal eina prie universalesnių produktų, jie galbūt renkasi per akcijas. Ir produktai ar prekės, tarkim, darbužiai ar batai, kurie yra šiek tiek išskirtinesni, dėl to ir kaina jų gal didesnė, ne tokios paklausūs", - mano Inga Nausėdienė, rinkos tyrimų bendrovės RAIT valdybos pirmininkė.

„Gal ne tiek veikia krizė, kiek psichologiškai veikia žmogų neužtikrintumas dėl savo rytdienos. Štai tas stabdo", - svarsto S. Karčiauskienė.

Tokį požiūrį rodo ir apklausų duomenys. Daugiau kaip pusė Lietuvos žmonių vis dar baiminasi, jog per artimiausius tris mėnesius gali prarasti darbą.

Analitikų nuomone, pirkėjų įpročiai greitai nesikeičia. Kol jie vėl patikės ateitimi ir pradės pirkti kaip pirkę, gali praeiti bent pora metų.

Aurelija Malakauskaitė