visasverslas.lt | autoreviu.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Straipsniai
 
Viskas_logo_top Viskas_logo_bottom

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Komentarai: 0   Peržiūros : 27

Konjunktūrinė korupcija
Spausdinti 2016-09-19 08:20  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Korupcija aukščiausiuose valdančiuose sluoksniuose – tai valstybės piliečių susipriešinimo ir valstybės silpnėjimo priežastis. Įsikerojus korupcijai visuomenė skirstosi į kelias grupes: į tuos, kurie moka mokesčius, ir tuos, kurie tais mokesčiais naudojasi. Vakarų visuomenėje korupcija visais laikais buvo laikoma viena iš esminių blogybių ir su ja kovojama įvairiomis priemonėmis. Rytinėse satrapinio tipo valstybėse korupcija laikoma normaliu reiškiniu, nors kartais tas valstybes sudrebindavo sprogimai, jei korumpuotoji valdžia pradėdavo per daug naudotis savo padėtimi. Nepriklausomoje Lietuvoje, deja, labiau nukrypstama į Rytuose priimtinus santykius spręsti klausimus naudojantis korupciniais sprendimais.

Kovos su korupcija imitacija

Tai, kas vyksta su korupcija Lietuvoje, labiau galima pavadinti kovos su korupcija imitacija. Kaip pagrindiniai priešai parodyti smulkūs valdininkai, policininkai ir gydytojai. Tarp jų gal ir išplitusi korupcija smulkiomis dovanėlėmis ar grynaisiais, tačiau tai niekaip negali prilygti korupcinei žalai, daromai aukščiausiuose sluoksniuose sau naudingai pasiskirstant mokesčių mokėtojų ir Europos lėšas. Esant korupciniams ryšiams ima nykti pinigų lagaminai ir ima dominuoti pinigų legalizavimas per užsakymų nukreipimą reikiamiems žmonėms ar struktūroms. Kuriantis tokiai konjunktūra susijusiai sistemai korupcija kaip vėžys su metastazėmis „apraizgo“ visas valstybines ir „apkrečia“ komercines struktūras. Deja, šios struktūros išplitimui labai turėjo įtakos Europos paramos skirstymas. Sistemizacijos užuomazgos buvo matomos Darbo partijos byloje, kur gaunamos įplaukos į partijos iždą daug sutapdavo su suteikiama Europos parama įmonėms rėmėjams.

Sistemos kūrimasis

Nežiūrint į tai, kad gyvename kapitalistinėje santvarkoje, kurioje, atrodytų, verslas turėtų rūpintis savimi, valstybė į verslo finansavimą kišasi labai aktyviai. Atitinkamai verslas tampa labai pririštas prie valstybinių užsakymų. Korupcijos reiškinių apstu ir Vakarų Europos ar JAV biudžetiniuose užsakymuose, tačiau ne tokiais mastais, kaip Lietuvoje. Korupcijos lygmeniu Lietuva pagal „Transparency International“ (TI) kasmet konkuruoja su Afrikos valstybėmis. Sisteminėje korupcijoje gaunantis biudžetinę paramą verslas atsilygina paramą gauti padedančioms struktūroms rėmimu. Mažosiose schemose gaunu paramą – sumoku kokiais nors būdais į partijos kasą ar kitaip atsilyginu padėjusiai struktūrai ar struktūros žmogui. Tai gali būti žmonių priėmimas į pareigas su dideliu atlyginimu. Tai gali būti pagalba įvairioms įkurtoms įmonėlėms ir fondams.

Atsiranda gerokai sudėtingesnių korupcinių sistemų, kai į tam tikrą projektą įtraukiama daugybė valstybinių struktūrų ar jų veikiamų komercinių struktūrų. Tokiose schemose jau dalyvauja tiek verslas, tiek politikai, tiek vykdomoji valdžia. Įvairios ministerijos, įstaigos pastaruoju metu aktyviai įsitraukė į Europos paramos skirstymą. Kaip siurbėlės šalia šių struktūrų buvo įkurtos įvairios VšĮ, fondai, kuriems vėliau paskirstoma didelė dalis paramos. Šios įmonėlės paramą įsisavina įvairiais būdais sugražindamos tuos pinigus valdininkams. Didelė dalis paramos nukeliauja ir į susijusias ar sistemines įmones, kurios taip pat dažnai atsilygina. Norėdamos gauti didesnes biudžetines ar ES lėšas ministerijos dažniausiai turi turėti politikų paramą. Politikams gali būti atsilyginama tiesiogiai padedant jiems išspręsti kylančias problemas, priimant į darbą politikų giminaičius bei paveikiant, kad paramą gavusios įmonės padėtų politinėms partijoms.

Štai pavyzdys. Partiją remiantis verslininkas ar jų grupė užsinori sklypo ar sklypų statybai. Partija padeda valstybinei tarnybai gauti biudžetines lėšas ar ES paramą. Už tai valstybinė tarnyba randa sprendimą, kaip padaryti kvartalo sklypą ar sklypus tinkamais statyboms, nors ir draustinyje. Gavę leidimus verslininkai paremia padėjusius politikus. Gavusi paramą tarnyba įvairiai paskirsto lėšas susijusioms sisteminėms įmonėms ir ją „įsisavina“. Šioje schemoje gali būti įtraukiama gana daug kitų valstybinių įstaigų, kurios vienaip ar kitaip tarpusavyje susijusios. Pavyzdžiui, tarnyba A be tarnybos B leidimo negalės pradėti konkrečios paramos „įsisavinimo“ darbų. Tačiau kitame projekte tarnyba B negalės įsisavinti savo projekto be tarnybos A leidimo. Pinigais būti gali net nemokama, užtenka įsiskolinti paslauga ar įtaka. Dalis paramos įvairiems viešinimams skiriama ir žiniasklaidai. Remiamai žiniasklaidai dingsta noras nagrinėti korupcines schemas. Neremiama žiniasklaida nebeturi pinigų žurnalistams, kurie sugebėtų išnarstyti sudėtingas korupcines schemas. Nesisteminiams belieka tik spėlioti, ar jie teisūs, ar ne, arba balsuoti prieš korupciją kojomis.

Korupcijos įtaka verslui

Vienoms įmonėms gaunant paramas, o kitas ignoruojant iškreipiama rinka. Vienas iš geriausiai pastebimų pavyzdžių yra žiniasklaidos įtaka verslui. 2009 metus galima vadinti Lietuvos žiniasklaidos parklupdymo metais. Spaudos leidiniams nuo 5 iki 21 proc. pakeltas PVM, kūrybiniams darbuotojams mokesčiai išaugo iki 65 proc., augo ir prenumeratos pristatymo išlaidos (50–70 proc.). Tačiau tuo pat metu valstybinės įstaigos tapo stambiausiais reklamdaviais. Iš karto pasijautė užsakomųjų straipsnių kvapelis. Atitinkamai tapo nereikalingi nepriklausomi žurnalistai, kurie gali atsisakyti parašyti taip, kaip reikia arba dar baisiau, parašyti taip, kaip nereikia.

Su korupcija pabandyta „kovoti“ rengiant viešus konkursus remiantis mažiausia kaina. Sprendimas nepasiteisina, kai įmonės pateikia mažesnę nei rinkos kainą, „įsisavina“ gautus pinigus ir nepabaigę objekto bankrutuoja. Dar vienas smūgis medžiagų tiekėjams, darbuotojams ir sąžiningai dirbančioms įmonėms.

Korupcijos poveikis visuomenei

Anksčiau ar vėliau visuomenė ima suprasti, kad įvyko visuomenės susiskirstymas į JUOS ir „chlopus“ bei „bydlas“ (terminas, kurį naudojo Ržespospolitos aristokratai apibūdinti rytinių provincijų gyventojus). „Chlopai“ ir „bydlos“ dirba ir moka mokesčius, JIE šiuos mokesčius sėkmingai perskirsto tarp savų nugriebdami grietinėlę, tam, kad iš bado nenumirtų dar kitos visuomenės grupės, duoda ir jiems. Tada supranti, jei būdamas „chlopu“ TEN, Londone, gali bent jau uždirbti daugiau, tai ko čia nugarą lenkti. Dėl to ir turime emigraciją, kasmet nusinešančią po vidutinio lygio miestą darbingų gyventojų. „Chlopai“ balsuoja prieš korupciją kojomis.

Kitas neigiamas poveikis tai, kad bandant dangstyti korupcijos mąstą visuomenės dėmesys nukreipiamas į kitas problemas. Dažnai kiršinami lietuviai, rusai, lenkai. Šia korta labai dažnai naudojamasi rinkimuose, nes lendantys į sistemą esminių ekonominių ar antikorupcinių pokyčių pateikti nelabai išgali.

Ar yra galimybė bent sumažinti korupciją

 

Bandymai į politiką įtraukti jaunesnius nelabai suveikė. Patekę į sistemą jie greitai patys tampa „drakonais“. Vienas iš būdų – rinkimuose atidžiau nagrinėti kandidatą, jo praeitį, ryšius siekiant suprasti, ar jis nėra ir nebus iš sisteminių. Didelė viltis yra užsienyje dirbantys ir nesusiję su sistema, kad, jei jie grįš, norės pakeisti sistemą. Geriau nei Europos struktūrų valdininkai, kurie tampa raštus persiuntinėjančiais biurokratais. Viltys dedamos į Vakaruose dideliame versle ir moksle dirbusius specialistus. Daugumos jų pažangioje vakarietiškoje visuomenėje susiformavusi pasaulėžiūra ir gyvenimiški principai neleistų toleruoti korupcijos. Situaciją galėtų kiek pakeisti elektroninis balsavimas, kad į balsuotojus aktyviau įsilietų emigrantai, dar likę Lietuvos piliečiais.


Kategorijos: Politika, Lietuvoje