Sodams žydint, Alksniupių pagrindinės mokyklos skambutis sukvietė mokytojus ir mokinius, pasklidusius po visą šalį, paminėti savojo krašto mokyklos šimtametį jubiliejų.

Varpeliais nuskambėję mokykliniai metai

Buvusieji ir šiandieniniai mokytojai, jų mokiniai, kaimo gyventojai, Panevėžio pučiamųjų orkestro garsų kviečiami rinkosi prie savosios mokyklos, švenčiančios garbų jubiliejų, parašiusios netrumpą ir sudėtingą savo gyvavimo istoriją. Sugrąžinti į praeitin nuskubėjusius mokyklinius metus, žilagalviai akimis ieškojo klasės draugų, dažnai taip neatpažįstamai pasikeitusių.
Tarp atvykusiųjų - ir 1942- aisiais Šileikonių pradinę mokyklą baigusi - Juzefa Bistrickaitė. Tai jų namuose, stovėjusiuose kaimo pakraštyje, buvusi pirmoji mokykla. Kol buvo pastatyta naujoji,sakė, kaimo vaikai į jų namus rinkdavosi lyg į atlaidus, norinčių mokytis atsirado daug, mokėsi trimis pamainomis.
Apie tai, kaip šio krašto žmonės siekė mokslo, veržėsi į šviesą, šimtametę mokyklos istoriją primins tautodailininko Aurimo Mineikio išdrožtas stogastulpis, kurį mokyklos kieme atidengė trys mokyklos direktoriai: buvusieji Gintaras Šikšnys, Antanas Čepononis ir dabartinis - Laimutis Škleinikas, pašventino Šeduvos klebonas Tomas Kedušis.
Į padangę pakilo įvairiaspalvių balionų puokštė, skambėjo muzika, sukosi jaunieji šokėjai.
L. Škleinikas, pasveikinęs į iškilmes susirinkusius žmones, kuriuos vienija šimtametė mokykla, pakvietė visus į mokyklos istorijos pamoką, kuri prasidėjo Alksniupių kultūros namuose.

Žilagalvės mokyklos istorijos vingiuose

Prieš šimtą metų mokytojai Mikalinai Glemžaitei buvo nurodyta Sliekių kaime, Panevėžio apskrityje, atidaryti mokyklą: surasti jai tinkamą erdvesnę trobą, iš Panevėžio parvežti mokyklinius suolus, lentą, mokymo priemones, surašyti aplinkinių kaimų mokyklinio amžiaus vaikus. Su kaimo seniūnu apžiūrėjusi Sliekių kaimą mokytoja tinkamos trobos mokyklai taip ir nerado. Tad vieta naujai mokyklai parinkta Šileikonių kaimo gale, ant Antanui Puodžiūnui priklausančios kalvelės. Jam sutikus žemę parduoti, gautas leidimas mokyklos statybai.
Su Šileikonių kaime gyvenančia Agata Plungaite buvo sutarta, kad kol pastatys mokyklą, vaikai mokysis jos troboje.
Taip prieš šimtą metų, 1911-ųjų rugsėjį mokytoja M. Glemžaitė pradėjo pirmuosius mokslo metus. Norinčiųjų mokytis tada prisirinko gana daug, tad buvo sudarytos trys grupės: mažiausieji mokinukai mokėsi iš ryto, vyresnieji po pietų, o 15 - 16 metų paaugliai du kartus per savaitę vakarais.
O po dviejų metų, 1913- ųjų rudenį, ant kalnelio jau stovėjo nauja mokykla, prie jos žaliavo prieš metus pasodintas sodas, buvo įrengta aikštelė vaikams, žydėjo gėlių darželis. Mokyklos pastate buvo dvi erdvios klasės ir butas mokytojui. Visi vienuolika 1913.- 14 mokslo metais Šileikonių pradinę mokyklą baigę jaunuoliai įstojo į gimnaziją.
Tokia buvo pradžia.l955 metais Šileikonių pradinė mokykla buvo pertvarkyta į septynmetę,1963 metais ji persikėlė į Alksniupius ir tapo aštuonmete, 1983 perorganizuota į priaugančią vidurinę, išleista 16 laidų. 2001 metais Alksniupių vidurinė, sumažėjus mokinių skaičiui, tapo pagrindine. Šiais mokslo metais Alksniupių pagrindinėje mokykloje mokosi 118 mokinių, dirba 23 mokytojai.

Karta keičia kartą

Rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis, pradėjęs savo darbo metus šioje mokykloje, pasveikino buvusius bendradarbius ir mokinius su švente, pasidžiaugė, kad nemažai šio krašto vaikų grįžo į savąją mokyklą mokytojais, kad kartai keičiant kartą, jau šimtą metų mokykla šio krašto jaunimui rodo gyvenimo kelią. Meras įteikė padėkos raštus mokytojams: Mildai Baltuškienei, Jolitai Goštautienei, Irenai Jurevičienei, Genovaitei Kazlauskienei, Virginijai Krugelienei, Zitai Kučienei, Ritai Masilionienei, Valentinai Mikutienei, Gražinai Podžiūnienei, Rimantui Gudžiūnui, Rasai Saliamorienei, Jolantai Šiaulianskienei ir Rimai Varanauskienei.
Kur bebūtum, kur beišlėktum, vis grįžti į savąją mokyklą, pradėjusią skaičiuoti antrąjį šimtmetį, - sakė buvę mokiniai.
Ant Vilties medžio pakabinta ŽŪB „Draugas" atstovų įteikta šimtmetį simbolizuojanti spyna. Palinkėta, kad ji niekada nekabotų ant mokyklos durų, jos vieta - tik ant jaunimo sukurto Vilties medžio.
Žilagalvius tolimon jaunystėn grąžino vėl nuskambėjęs Mokyklinis valsas, klasės draugus ir mokytojus sukvietęs būrin šiltas prisiminimų vakaras.

Rimanto PETRIKO nuotraukos

Marija KALVAITĖ