Lietuvoje redaguojamuose įvairiuose internetiniuose portaluose ir toliau skleidžiami komunistiniai nuodai, nepaisant įstatymu numatytų draudimų bei baudų už tokią veiklą.

Viešojoje erdvėje ne kartą įvardyti tie portalai bei aprašyta ar atpasakota juose skleidžiama informacija. Trumpai tą informacją galima apibūdinti taip: pokario Lietuvos partizanų šmiežimas, komunistinės ideologijos bei vadinamųjų rusiškųjų „išvaduotojų" šlovinimas, iškreiptas bei vienpusis Antrojo pasaulinio karo įvykių pateikimas, tyčiojamasis iš tikėjimo, Lietuvos valstybės, patriotiškai nusiteikusių žmonių, Sąjūdžio, net Sausio 13-osios aukų.

Viso šio niekuo nepridengto purvo bei atvirų neargumentuotų kliedesių adresatas taip pat nesunkiai nuspėjamas - tai žalias, nieko neišmanantis jaunimėlis, besižavintis če guevarų tipo veikėjais, pasižymintis pseudoanarchistinėmis nuotaikomis, tačiau paklaustas, nesugebantis atsakyti, kas tai yra ir kodėl tuo reikia žavėtis. Žinoma, šioje margoje neišmanėlių masėje lengvai pritampa ir atvirai reakcingi bolševikinę propagandą skleidžiantys bei apie visuotinę lygybę-brolybę paistantys kiek labiau išprusę kosmopolitai, nors ir kaip būtų sunku patikėti, kad išprusęs žmogus gali žavėtis ideologija-žudike, ideologija, vardan kurios visame pasaulyje išžudyta mažiausiai 100 milijonų žmonių. Kitaip sakant, žmonijos istorija tiesiog nežino labiau nusikalstamos ideologijos, nei komunistinė.

Sakoma, blogis, taip pat ir absoliutus blogis turi sunkiai logiškai paaiškinamą traukos jėgą. Dažniausiai į jos pinkles patenka nuolat prieš kažką protestuojantys veikėjai, viskuo nepatenkintieji, nors labiausiai jie nepatenkinti patys savimi, savęs realizacija ar savo sugebėjimais. Juk ir didžiausi komunistiniai nusikaltėliai žudydami žmones ar prievartavę bei apiplėšinėję labiau pasiturinčius ar protingesnius už save buvo įsitikinę šventa savo „lygybės-brolybės" skleidimo misija, savo vadų neklystamumu ir „šviesaus" rytojaus perspektyvomis, t.y. dalykais, niekaip nepriklausančiais nuo jų pačių. Visi jie tebuvo menki sraigteliai didžiuliame naikinimo mechanizme, kuris sukosi pats savaime, be jokių išorinių veiksnių: ar kai badu marino dešimtis milijonų Ukrainos bei Pavolgio valstiečių, ar kai plėšė, prievartavo ir žudė nuo ramaus gyvenimo „išlaisvintas" Europos tautas, ar kai komunizmo statybų purve tiesiogine prasme skandino savo pačių piliečius, ar kai masiškai steigė naikinimo lagerius bei visą šį savo užkratą platino visame pasaulyje.

Tereikėjo nusikaltėliškos ideologijos pagrindu leninams-stalinams tą mechanizmą paleisti ir „šviesaus" rytojaus vardan ryti vis naujas aukas, nes be kraujo šis mechanizmas negalėjo veikti, kaip automobilis nevažiuoja be kuro ar energijos.

Kodėl šiais laikais taip svarbu naujiems (seniems?) bolševizmo ideologams išskalbti purvinus savo pirmtakų apatinius pirmiausia žalio jaunimėlio galvose? Pateisinti savo iškrypėlišką egzistenciją? Pasėti abejones šiuolaikine tvarka ir, taip sudrumstus vandenį, patiems prasibrauti prie įsivaizduojamų gėrybių dalybų stalo? Ką jiems duos chaosas, kurį norima sukelti? Pagaliau, kiek dar kartų žmonija turės užlipti ant to paties grėblio, užuot tvarkingai jį pastačius sendaikčių sandėlyje?

Bolševikinio užkrato skleidėjai mėgsta pabrėžti, esą jiems materialinės gėrybės nerūpi, o komunizmo smerkti esą nereikėtų, nes žmonijos istorijoje ši menama santvarka niekada nebuvo realizuota. Esą, tokia santvarka suteiksianti laimę ir pasiturintį gyvenimą visiems, o ne tik "supuvusiam elitui".

Sunku diskutuoti apie tai, ko niekada nebuvo, tačiau tai dar ne pagrindas visiškai apakti - visur, kur tik šią santvarką buvo bandoma diegti, tai baigdavosi žvėriškomis žudynėmis, nužmogėjimu, visišku ekonomikos nuosmukiu bei masiniu skurdu, nekalbant jau apie visų įmanomų laisvių suvaržymus. Taip revoliucijos gimdydavo naujas revoliucijas, naują chaosą, rydavo naujas aukas, taip pat ir tų revoliucijų vaikus. Todėl sunku patikėti gerais minėtų ideologų siekiais, kaip kad dar sunkiau patikėti, jog nusikaltimas pajėgus pagimdyti visuotinę gėrovę.

Dar vienas jų skleidžiamas mitas, esą negalima painioti socializmo laikotarpio vykusių represijų su „grynuoju" arba „tikruoju" komunizmu, kuris vis viena kažkada bus sukurtas.

Tuomet kaip suprasti pagrindinio komunistų ideologo Karlo Markso, jo minčių plagiatoriaus Friedricho Engelso bei jųdviejų pasekėjo Lenino gausias tezes net ne apie atskirų komunizmui nepritariančių piliečių, o tiesiog apie ištisų „klasių" privalomą sunaikinimą, siekiant šios be galo „progresyvios" santvarkos įgyvendinimo? O jeigu ir jie klydo, tuomet kas buvo teisus? Gal draugas Suslovas („Lietuva bus, bet be lietuvių")? Tiesa, jis gal buvo pernelyg menka žuvelė. Gal tas pats Leninas („Taika" reiškia tiesiog komunistų viešpatavimą visame pasaulyje"). Cituoti bolševikų-komunistų ideologus galima iki begalybės ir visuomet nesunkiai rasti dar ciniškesnę, dar bjauresnią frazę. Tik keista, kad išsilavinusiais save laikantys naujieji komunizmo šaukliai toliau kaktomis daužo sieną ir bando pasaulį įtikinti seniai nugaišusių savo dievukų teisybe. Vadinasi ir jų pačių teisybė bei siekiai tokie patys - išnaikinti visus kitaip mąstančius utopinės ir visur bankrutavusios idėjos vardan.

O tebesvarstant, kam viso to jiems šiandien reikia, belieka eilinį kartą prisiminti komunistinių režimų aukas. Ši šiurpi, tačiau vis dar neišsami statistika pateikta „Juodojoje komunizmo knygoje" (autorius Stephane Courtois ir kt., Paryžius 1997 p. 14; pranc. k.):

SSRS teritorijoje - 20 milijonų;
Kinijoje - 65 milijonai;
Vietname - 1 milijonas;
Šiaurės Korėjoje - 2 milijonai;
Kambodžoje - 2 milijonai;
Rytų Europoje - 1 milijonas;
Lotynų Amerikoje - 150 tūkstančių;
Afrikoje - 1,7 milijono;
Afganistane - 1,5 milijono.

Teoriškai mums turėtų pakakti ir gausių Lietuvos pavyzdžių, kad suvoktume tokios ideologijos amoralumą, bet juk šiuolaikiniaims kosmopolitiniams neobolševikams tai tik neverta dėmesio smulkmena - vos trečdalis sunaikintos bei po pasaulį išblaškytos mažos tautelės. Išties, nieko įspūdingo bendrame „taikių komunizmo revoliucijų" fone.

Pabaigai tiesiog siūlau pasižiūrėti nuotraukas, kurios nereikalauja jokių ideologinių ginčų. Bolševizmo ideologams tai lengvas priminimas apie jų dievinamos santvarkos privalumus bei „šviesų" rytojų: http://gulag.ipvnews.org/article20070225.php

Ričardas Čekutis

Atgimimas

P.s: Pridedu keletą nuorodų į straipsnyje minimus interneto puslapius su trumpomis charakteristikomis:

komunizmas.org - šlovinama komunistinė ideologija, kurios pasekmėje buvo nužudyta per šimtą milijonų žmonių; 

anarchija.lt - kurstoma nelegaliems veiksmams, tyčiojamasi iš religijų, niekinami patriotai; 

pokaris.info - šmeižiami Lietuvos laisvės kovotojai-paartizanai, šlovinami kolaborantai, stribai; 

lithuania.left.ru - niekinami partizanai, Lietuvos patriotai, niekinama Lietuvos valstybė bei šlovinama žudikų ideologija; 

labaslietuva.blogspot.com - šmeižiami partizanai, Sausio 13-osios aukos, Sąjūdis, Lietuva, kaip valstybė, lietuvių tauta, šlovinama SSRS ir žudikų-budelių ideologija. 

 Antano Bunikio pieš.