Naujausi duomenys rodo, kad Danijos gyventojai vidutiniškai pagamina daugiausia atliekų visoje Europos Sąjungoje (ES), o čekai - mažiausiai. Didžiausias priekaištas lietuviams - stringantis atliekų perdirbimas.

Apibendrinus 2007 metų duomenis, paaiškėjo, kad vidutinis ES gyventojas per metus pagamino daugiau negu pusę tonos buitinių atliekų. Kaip visada nedelsiant buvo nustatyti ir didžiausi "kenkėjai". Jais be didesnės konkurencijos tapo danai, per metus vidutiniškai išmetę 801 kg atliekų. Nuo jų atsiliko airiai ir kipriečiai, pagaminę kiek daugiau nei po 750 kg atliekų, liuksemburgiečiai (694 kg), maltiečiai (652 kg) ir olandai (630 kg).

Surinkti duomenys parodė, kad didžiausi šiukšlių gamintojai išlieka turtingesnių Vakarų Europos valstybių gyventojai, nors, kaip rodo Kipro pavyzdys, ši taisyklė turi tam tikrų išimčių. Mažiausiai atliekų per metus (mažiau negu po 400 kg) išmetė Rumunijos, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos gyventojai. Lietuviai per metus pagamino šiek tiek daugiau negu po 400 kg atliekų ir pateko į vieną "šiukšlintojų" grupę su belgais, portugalais, vengrais, graikais ir slovėnais, o estai (536 kg) atsidūrė statistinėje austrų, ispanų, britų, vokiečių, italų, prancūzų, švedų ir suomių kaimynystėje.

Estai gerokai lenkia lietuvius ir pagal kitą, pozityvesnį, rodiklį. 2007 metais jie perdirbo 34 proc. visų atliekų, nedaug atsilikdami nuo vokiečių (46 proc.), belgų (39 proc.) ir švedų (37 proc.). Lietuvoje šis skaičius siekė vos 2 procentus. Vis dėlto blogiausiais atliekų perdirbėjais teko pripažinti Bulgarijos gyventojus - šioje šalyje atliekos apskritai nebuvo rūšiuojamos.

Visoje ES apie 42 proc. atliekų suvežama į sąvartynus, 20 proc. - sudeginama, 22 proc. - perdirbama, o 17 proc. - atiduodama kompostuoti. Vienas didžiausių ES aplinkosaugos pareigūnų rūpesčių šiuo metu - radikaliai sumažinti sąvartynuose laikomų atliekų kiekį. Taip pat nerimaujama dėl neekologiškų sąvartynų. Rumunijos aplinkos ministras Nicolae Nemirschi neseniai pripažino, kad jo šalis rizikuoja sulaukti ES sankcijų, jeigu iki šių metų liepos 16 dienos neuždarys paskutinių 65 sąvartynų, kurie yra pripažinti kenksmingais aplinkai. Už kiekvieną uždelstą dieną Rumunijai gresia iki 200 tūkst. eurų (690 tūkst. litų) bauda.

Lietuviai per metus pagamino šiek tiek daugiau negu po 400 kg atliekų. Asa.lt nuotr.