Nepritariu, kad išvengtume kapinių vandalizmo ir vagysčių. Juk jei urna bus užkasta kapinėse, tai vistiek artimieji norės pastatyti tiek ir paminklą, tiek ir antkapį.

bet laidojant kolumbariume, nebelabai tu ka isvartysi ar pavogsi... As - uz, kiek zemes susitaupytu. baisokai ta krosnis atrodo :-) ir tvarkingiau atrodytu, dabar gi musu kapines panasesnes i gelynus, tarsi varzytuves tarp babyciu, kurios pasodins daugiau geliu, kurios veslesnes. ir smerkia tuos, ka mato reciau, nors zmones is kito Lietuvos krasto neprivazines.

Finansinės piramides yra draudziamos istatymu. Pasak Rūtos Andriuškaitės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos Organizacinio skyriaus vyriausiosios specialistės, ekonominio nuosmukio metu, didėjant nedarbo lygiui, žmonės tampa lengviau pažeidžiami. Todėl nusikalsti linkę asmenys, siekdami pasipelnyti, gali naudotis šiomis aplinkybėmis. Galimybė už kelis litus prasigyventi – tokie pasiūlymai sukasi keliuose tinklalapiuose, krenta į e. pašto dėžutes. Vėl brukamas finansinės piramidės principu pagrįstas būdas užsidirbti. Pareigūnai pataria neužkibti už tokių siūlymų, nes kaltinti dėl prarastų tegu ir nedidelių sumų bus galima tik save. Sutinkantieji pervesti prašomus pinigus žaidimų organizatoriams į rankas įduoda ir savo asmeninius duomenis. Kiekvienas privalo suprasti savo asmens duomenų svarbą ir stengtis pats juos saugoti. Pirmiausia kiekvienas žmogus, prieš apsispęsdamas, ar dalyvauti kokiame nors žaidime, pats turi įvertinti riziką netekti pinigų. Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą.

šiaip butu saunu, jie LT isties butu teikiama paslauga, uztikrinanti zmogaus teise rinktis. Juk realiai visas civilizuotas pasaulis ja turi

As manau, jei dumija, gal kokie seni. technologijos visose srityse juda i prieki, ir turbut nepirktu Lietuvai seniausio kokio modelio. Priziuretu visokios sanitarijos tarnybos, galvoju, gerai visai butu. O ka, sildo lavoneliu siluma?

Išties, klausymas ne tame, ar krematoriumas atpigins laidojimo paslaugas. O klausymas tame, ar mes galim turėti Lietuvoje pasirinkimą? Ne tik kaip gyventi, bet ir kaip būti palaidotam.

Jei jau Lietuva taip stengiasi būti techniškai pažangi, kaip ir kitos Europos šalys, galima pradėti nuo krematoriumų.Manau pinigų atsiras, kaip ir atsiranda kelių remontui bei Valdovų rūmų statymui.. O jau ar būti sudegintam, ar užkastam po žeme čia jau kiekvieno sprendimas.. Manau krematoriumai pasiteisintu.

Viskas gali vel eilini karta baigtis, ne neprasideje, nes lietuviai retai sugeba susivienyti, vis 100 skirtingu nuomoniu, interesu ir t.t. ir uz tai latviu biudzeta pamaitinam. Jie kazkaip sugebejo pasistatyti.

Ne visada kas liaudziai, valstybeigeriau, tai ir valdantiesiems geriau, argi nepastebėjote? Zemiu truksta, nuperki, dar sau atsuki desimti tukstanteliu arba pasidalini, taip sakant, kas gali paneigti? Arba kad kokie gimines kapines valdo, juk kai zmones nebus priversti butinai zemej laidoti, sumazes paklausa kapiniu zemes. Tuomet sunkiau bus uz bapkes parduoti

As uz, labai jau baisiai man iki siol tos duobes atrodo, dar vaikas pamaciau laidotuves ir emiau taip bijoti, kad tevai ilgai ilgai niekur i panasius "renginius" nebesiveze... Kremavimas daug civilizuociau atrodo, ypac manau jis butu naudingas ten, kur pvz, gruntas netinkamas (karta soaudoj teko skaityti, kad kazkokiose kapinese po geros liuties isplove karstus, nes molingas dirvozemis ir nesusigeria lietaus vandenys)

nenustebciau, jie ir si karta sveika prota nustelbtu kokios nors objektyvios ar ne kliutys. O isietu, kad Lietuvoj ne vienas ju turetu buti, nes laidotuvininkai teisus: jei vistiek reiks vezioti i kita miesta, tai arciau latvijos sienos gyvenantiems pigiau turbut gautusi pas latvius ir deginti

esme net ne pigiau ar ne, bet kodel toki reikala atlikti reikia vaziuoti i kita valstybe? Juk tada ir popieriu papildomai reikia tvarkyt, o ju uz dyka nieks netvarko. Jo, cia jau mums reiketu pagaliau savo turet

Pritariu, klausimas ne "ar pigiau", o kad visoj lietuvoj nera tokios civilizuotos paslaugos. truputi keista, as niekad apie tai nesusimasciau

Man atrodo, LT ta paslauga rinktusi issilavine, platesnio akiracio, reiketu paskaiciuoti, ar atsipirks, todel tikrai valstybe turetu prisideti, kad salyje atsirastu normali vakaruose, o mums nauja, bet reikalinga paslauga.

Pragyvenom iki šiol, pragyvensim ir toliau, nematau tragedijos.

Paskaičiau kelis įdomius dalykus: pasirodo, Kėdainiuose krematoriumą valdys sostinės UAB (kodėl ne Vilniuj tada?), kremavimo kaina neturėtų viršyti laidojimo pašalpos dydžio (1040 lt), statys uz ES pinigus.

kazko didelis skirtumas gaunasi, ir ne simatais, o kartais: paskaiciau, kad latvijoj 3-40 tukst, o Lietuvoj bus uz tukstanti? cia latvijoj gal uz nuvezima ir dok. sutvarkyma? tada LT bus pigiau

na, jei Lietuva deklaruoja, kad nori buti siuolaikinio pasaulio dalimi, tai ir paslaugas turetume gauti reiklaingas cia, o ne pas kaimynus. Nors as salia tokio "fabriko" gyventi negaleciau.. mano gimines gyvena salia ligonines, ten laikas nuo laiko degina "medicinines atliekas", tai patikekit, kokie kvapai, zmones apie langu atidaryma net nesvajoja

laikas parodys, ar si karta kalbos ko nors vertos, ar vel taip ir liks kalbomis. Bet svarbiausia, ne ar atpigs, bet ar mes savosalyje turesime pasirinkimo laisve, ar mokesime uz jos igyvendinima kaimynams

Skaičiau, kad apklausos rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų (dažniausiai jaunimas ir vidutinio amžiaus žmonės) būtų linkę rinktis kremavimą. Palaikų kremavimas Latvijoje kartu su transportavimu kainuoja daugiau kaip 2 tūkst. litų. Latviai džiaugiasi, kad lietuviai jiems neša papildomą pelną. Jeigu Lietuva turėtų savo krematoriumą, žmonės dažniau rinktųsi kremavimo būdą. Dabar daugelį stabdo tai, kad palaikus reikia vežti į Rygą, taip pat atgraso ir transportavimo kaina.

Puiku, jei pastatyts ir Lietuvoje, ne tik bus taupoma žemė, bet ir nebebus duodama uždirbti kaimynams :-)

Lietuvoje pasirinkimo nėra. Arba įprasta kapo duobė, arba elgiesi, kaip išmanai. Lietuvoje keičiasi išlydėjimo Anapilin tradicijos. Pastaraisiais metais vis dažniau palydimi ne karstai su palaikais, bet urnos su velionių pelenais. Tokį išėjimą anapus renkasi inteligentijos atstovai, žinomų žmonių artimieji, jam pritaria jaunesni ir labiau išsilavinę žmonės. O kur dėti artimo žmogaus pelenus? Vieni juos laidoja, kiti laiko namuose ar išbarsto virš jūros. Tik Klaipėdoje veikia kolumbariumas, kuriame jau greitai neliks vietos urnoms.

Prie Rygos krematoriumo lietuvių pamatysi vos ne kasdien. Palaikų deginimas ir atgabenimas kainuoja apie 3 tūkst. litų. Urną su velionio pelenais iš krematoriumo galima pasiimti po keturių valandų. Čia per mėnesį pernai būdavo kremuojama daugiau nei 20 palaikų iš Lietuvos. Pas mus nenori verslininkai vieni patys statyti krematoriumo, nes paskaičiuota, kad investicijos į krematoriumą atsipirks tik po 15 metų.

Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.

Per metus lietuviai kremuoja maždaug 400 mirusiųjų palaikų. Pigiausiai visa procedūra gali atsieiti 2,5–3 tūkstančius litų. Kaina nuo daug ko priklauso, pvz., karsto, nes kremuoti žmogus vežamas su karstu, kuris turi būti ekologiškas, be plastikinių ar metalinių detalių. Jeigu kremato-riumas būtų Lietuvoje, mirusiųjų artimieji sutaupytų maždaug 1,5–2 tūkstančius litų, nes dabar kremavimo kainos liūto dalį sudaro transportavimo išlaidos. Krematoriumas ir kolumbariumai Lietuvoje ne tik patenkintų visų pareiškusiųjų valią po mirties būti kremuotiems, bet ir procedūra artimiesiems atsieitų pigiau, be to išspręstų naujų kapinių steigimo problemą. Lietuvoje šiuo metu yra 2025 veikiančios, 222 – riboto laidojimo ir 4511 neveikiančių kapinių.

Nišų fasadinės plokštės keliskart pigesnės už antkapinius paminklus, tad sutaupoma didelė dalis pinigų, reikalingų kapavietei įrengti. Tokio kapo priežiūra nereikalauja didelių sąnaudų. Nebereikia apsiginkluoti žemdirbystės įrankiais, einant lankyti artimųjų kapo, per karščius skubėti laistyti vystančių augalų, išvykstant ilgesnėn kelionėn samdyti kapo prižiūrėtojų. Pakanka atėjus prie kapo rimtyje pagedėti, suvokiant artimojo kūno artumą tiesiogine prasme, uždegti žvakutę, padėti gėlių. Laidojant artimąjį žmogų, išvengiama papildomo streso, kai karstas nuleidžiamas į vandens apsemtą duobę. Nebereikia atidėlioti kapo tvarkymo, laukiant sukrentančios supiltų žemių krūvos.

Jau per TV sake, kad ir Kaune lyg tai statys. Tik kam taip arti esanciuose miestuose, geriua butu kur klaipėdoj, jie ir kolumbariuma turi