Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo Vygandas Kurkulio, potvynis apėmęs visą Vidurio ir Šiaurės rytų Lietuvą. Bet daugiausia bėdos vanduo pridarė Kauno rajone ties Kleboniškio ir Radikių gyvenvietėmis.

„Per šią naktį ir rytą Kauno prieigose buvo evakuota 50 suaugusiųjų ir 16 vaikų. Šiuo metu darbai tęsiami, tiesiog tikrinama, ar kur nors nepasilikę žmonių", - Lietuvos radijui sakė V. Kurkulis.

Pasak jo, gelbėtojai nuolat aptaria naujausią situaciją ir priima sprendimus.

Ledų sangrūdos gali būti sprogdinamos

Patvinusi Neris privertė sunerimti ir Kauno miesto savivaldybės vadovus, kurie, sekdami Kauno rajono savivaldybės pavyzdžiu, pirmadienį skubiai sušaukė pasitarti Ekstremalių situacijų valdymo komisiją.

Tartasi, kokių priemonių imtis dėl pavasarinio potvynio grėsmės miesto gyventojams ir kaip kuo greičiau likviduoti potvynio padarinius. Buvo siūloma ledlaužiu prastumdyti ledus, taip pat sprogdinti ledų sangrūdas.

Paskutinį kartą ledų sangrūdos Kaune sprogdintos 1996 metų pavasarį.

„Apžiūrėję apsemtas teritorijas, skubiai susisiekėme su Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis dėl pagalbos. Ministerijos sutiko padėti viskuo, ko tik Kaunui reikėtų", - sakė prie trijų upių - Nemuno, Neries ir Nevėžio - esančio Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

Posėdžio metu vienbalsiai pritarta sudaryti budėtojų grupę. Jie reaguotų į pokyčius, o prireikus, - tektų imtis ledų sprogdinimo. Šiuos darbus galėtų atlikti Kaune įsikūręs Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.

Aplinkos apsaugos departamentas leido sprogdinimo darbus atlikti tik tuo atveju, jeigu nebūtų kitų galimybių. Be to, prieš pagrindinius sprogdinimo darbus privalu būtų paleisti mažąjį sprogstamąjį užtaisą, kuris išbaidytų žuvis, taip būtų kuo mažiau pakenkta upės faunai.

Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius posėdyje minėjo ir kitas priemones, kurių imsis tarnyba. „Šilainių ir Eigulių seniūnijose bus atidaryti pagalbos ruožai, į kuriuos bus atvežti evakuoti nuo upių pakrančių gyventojai. Be to, budės autobusai, jeigu reikės surinkti evakuotus gyventojus. Sveikatos priežiūros įstaigos taip pat yra pasiruošusios priimti kauniečius, kuriems prireiks pagalbos", - kalbėjo vedėjas.

Policijos pareigūnai pasirengę budėti ir pagelbėti kiek tik reikės, nes evakuotų gyventojų turtas liko neapsaugotas, o tuo irgi būtina pasirūpinti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas budėti pradėjo jau naktį iš sekmadienio į pirmadienį, kai kilo potvynis. Nuslūgus potvyniui, gyventojams labiausiai reikės jų pagalbos, nes teks išpumpuoti visą vandenį, kuris susikaupęs gyvenamųjų namų rūsiuose.

Savo ruožtu tam tikrų priemonių ėmėsi ir VST. Tose seniūnijose, kur patvino vanduo, buvo išjungtos dvi transformatorinės. Tačiau, kaip teigė VST atstovai, vanduo po truputį tose vietose jau slūgsta, todėl ketinama vėl įjungti transformatorines, ir elektra pasieks gyventojų namus.

Joniškyje šilumos tiekimas neatstatytas

Joniškyje potvynis sutrikdė šilto vandens tiekimą, dėl to dalis gyventojų liko be šildymo. Nors potvynis po truputį slūgsta, tačiau šiluma netiekiama 20 daugiabučių namų, nes nėra galimybės sutvarkyti dviejų nuo šeštadienio neveikiančių katilinių.

Tikimasi, kad viena iš jų pirmadienį pradės dirbti, ir šildymas bus atnaujintas 5 daugiabučiams, tuo metu kitą katilinę, kurios įrangą buvo užpylęs vanduo, planuojama sutvarkyti per keletą dienų.

Joniškio savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Tiškevičius teigimu, nuo vandens jau pavyko išvaduoti individualius joniškiečių gyvenamuosius namus, tačiau kiemuose vandens dar yra.

Šeštadienį dėl tirpstančio sniego patvinęs Audruvio upelis pakeitė vagą ir išsiliejo į Purvę. Dviejų upelių vanduo užliejo miestą.

Šilutės rajone kritinės situacijos nėra, tačiau šiuo metu ten apsemti keli kaimai, kuriuose gyvena 11 žmonių. Taip pat apsemta ir 18 kilometrų kelių.

Gelbėtojų tarnyba darbo turėjo ir Tauragės rajone. Akmenos upėje susidarius ledų sangrūdai ten šiuo metu budi keturi ugniagesių ekipažai su valtimis.