Kaip ir buvome žadėję savo skaityojams, pradedame bendradarbiavimą su regioniniu spaudos leidniu - "Radviliškio naujienomis". Šiandien pristatome pirmąjį šio leidinio darbuotojo Rimanto Petrikio parengtą straipsnį ir su nekantrumu lauksime naujų jo tekstų.

Radviliškio kultūros rūmų darbuotojai Laurai Bagučanskytei šiemet suteiktas geriausios kultūrinės veiklos vadybininkės vardas. Šis pripažinimas, kaip žmonėse šnekama, merginai nenukrito iš dangaus, mat Laura, dabartinėje Lizdeikos gimnazijoje baigusi tada buvusias aštuonias vidurinio lavinimo klases, tiesiog stačia galva pasinėrė į didįjį sportą - ilgai kultivavo akademinį irklavimą.

Žinia, ne Radviliškyje, mat gana ne žemo ūgio, energingą tuometinę aštuntokę pastebėjo šalies šios sporto šakos treneriai. Taip vietoje nenustygstančioji Laura devyniasdešimtaisiais atsidūrė Birštone, kur veikė būsimųjų irkluotojų sporto bei poilsio stovykla. Paskui - sėkminga atranka, garsioji „Nemuno" sporto mokykla. Taip prasidėjo nelengvas kelias į sportinį Olimpą: jaunučių, jaunių, jaunimo, suaugusiųjų grupėse. Ir visur medaliai. Ir ne bet kokie, o atnešę čempionės titulą. Paskui dar ir Lietuvos bei Pasaulio akademinio irklavimo rinktinė. Kaip sakoma, kas stengiasi, tam ir Dangus padeda...

Laura pradėjo važinėtis iš vienų varžybų į kitas, net po pasaulinio mąsto čempionatus. Bet surasdavo laiko ir mokslams: mergina sėkmingai baigė turizmo bei sporto vadybos bakalauro ir magistro studijas. Dabar jau treti metai kultūrinės veiklos vadybininke dirbanti Radviliškio kultūros rūmuose Laura teigia, kad jos sėkmės formulė buvusi: „Bene aš pati žinau... gal užsispyrimas, ar tiesiog noras savo darbą atlikti gerai".

Dar - nenuvilti trenerio, niekada nepavesti komandos. Su tėvu, kuris anot Lauros, yra „baisiai prijaučiantis" sportą, savaitgaliais bėgioti po Antaniškių parką. Ir dabar sportinis kelias Laurą dažnai į Birštoną nuveda, kur vietos gražios, kur galima sutikti buvusius komandos draugus. Kur prisiminimai... Kaip ne per vienerias rungtynes tekdavo iš akademinės irkluotojų valties „per galvą skristi" ...į šaltą vandenį. Tokiu atveju, kaip prisimena akademinio irklavimo čempionė, iš pradžių jausmas būdavo „visai fain" - oho, aš skrendu... Bet į realybę padeda sugrįžti draugų šauksmai: „Laura, greičiau į valtį ropškis... kateris partrenks!" Juk varžybose irkluotojus visada lydi kateris su „aptarnaujančia" komanda. Atkakliajai merginai iš Radviliškio teko varžytis ir vienviete, ir dviviete, net keturviete ar net aštuonviete sportiniam irklavimui skirtuose akademinėmis valtimis. Visur mergina, anot jos pačios, dirbo tyliai ir ramiai - vis už ką nors paskirta atsakinga. „Tik kraujas mano neramus", - prisipažįsta vadybininkė Laura, kurios planai ateičiai - kurti naujus kultūrinius planus. Net ir tarptautinius. Bet tai - ateitis, o kartu juk ir savotiška mažytė paslaptis. Skirta miesto bei rajono gyventojams.

Tekstas ir nuotraukos Rimanto Petrikio, „Radviliškio naujienos"