Liepos 21 dieną J. Vitkaus inžinerijos bataliono keturiolika karių Kutiškių miškelyje (Radviliškio seniūnija) pradėjo vieną didžiausių pastaraisiais metais išminavimo operacijų.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Viešųjų ryšių departamento organizuotos parodomosios išminavimo operacijos metu šalies bei mūsų regiono žiniasklaidos atstovai galėjo stebėti, kaip naikinama dalis rastų sprogmenų, susipažino su operacijos eiga, betarpiškai bendravo su išminavimo kuopos vadais bei kariais. Šio bataliono ištisinio išminavimo būrio vadas, kapitonas Arūnas Janušonis sakė, kad išminuotojai Kutiškių gojelyje jau surado net 189 įvairiausio tipo sprogmenų. Kaip sakė su žurnalistais noriai bendravęs kapitonas, šios išminavimo operacijos metu daugiausia užtinkama vokiškų aviacinių bombų, jų sprogdiklių, įvairaus kalibro artilerijos sviedinių. Bet jau buvo rasta ir 150 minų. Viena iš čia rastų bombų, išminuotojų teigimu, svėrė daugiau nei pusę tonos. Dar išminuotojų vadai sakė, kad miškelyje užtikta gelžbetoniu užpiltų sprogmenų - bemaž 270 kvadratinių metrų plote. Spėjama, anuot išminuotojų, kad tai sovietinės armijos specdalinių darbas. Mūsų įtaisai užtinka tokius užbetonuotus plotus, o kas giliau po jų - nežinia, sakė išminuotojai. Anot jų, po tokių gelžbetonio požeminių rūsių paprastai randamos surūdijusių bombų skeveldros - labai pavojingos išminuojant. Kai kurios bombos, būrio vadų teigimu, užtinkamos visai dirvos paviršiuje. Matys, jas, kaip kokius akmenis, iškilnojo pavasarinis įšalas, stebėjosi išminuotojai.
Plotas, kuriame, kaip spėjama, gali būti tokių sprogmenų ir daugiau, viršija ketvertą hektarų. Per dvi savaites inžinerijos bataliono kariai išminavo tris arus šio ploto. Pasak būrio vado, išminavimo operacija gali užsitęsti iki „vėlyvo rudens" - neterminuotai. Per dieną išminuotojai patikrina tik apie dešimt kvadratinių metrų sprogmenų lauko.
Apie bombas išminuotojams pranešė vietinis ūkininkas, pievose raišiojęs karves, aręs dirvas. Laukymės ir miškelio išminuoti atskubėjusiems kariams darbo spartą, anot kapitono, sunkina „dvi sudedamosios": kad bombos yra padegamosios, pačios užsidegančios; ir tai, kad sprogmenys jau apaugę storais medžiais, kurių šaknys trukdo iškasti minas.
Spėjama, sakė kpt. A.Janušonis, kad čia bombos buvo atvežtos šalimai esančiu geležinkeliu. Kita šių sprogmenų atsiradimo miškelyje versija tokia: kadangi netoli yra Šiaulių karinis aerodromas, o Kutiškiai „anais laikais" buvo ištisai neįžengiami durpynai - savotiškas aviacijos poligonas. Lakūnai, miklindami akį, galimas dalykas į tas pelkes mėtė savaime užsidegančias bombas. Gi miškelis viduryje pelkių ir buvo geriausias taikinys. Nukritusios bombos savaime užsidegdavo, paskleisdamos spalvotus ir aitrius dūmus. Taip iš oro geriau matėsi lakūnų akies taiklumas.
Inžinerijos bataliono penktojo išminavimo skyriaus vyresnysis specialistas, viršila Aras Virmauskas pademonstravo kokią šiuolaikinę išminavimo įrangą naudoja šiandienos išminuotojai. Šio būrio vadas, vyr. leitenantas Arnoldas Aneliauskas papasakojo apie prietaisus - abrakyvinę aukšto slėgio sprogmenų pjovimo įrangą, kuri aukšto slėgio pagalba perpjauna sprogmenų sieneles, iš taip perpjautų sprogmenų pašalina trotilą ar kitą sprogstamąją medžiagą. „Nėra tokio sprogmens, kurio sienelių tokie įtaisai neperpjautų", - šiuolaikine vandens pjovimo distancinio valdymo įranga didžiavosi J. Vitkaus inžinerijos bataliono vadas Julius Gaižauskas.
Parodomosios operacijos metu viso buvo sunaikinta trylika aviacijos bombų ir du aviacijos sviediniai. Po sprogimo Viešųjų ryšių departamento atstovas, kapitonas Albertas Kuzmickas žiniasklaidai sakė, kad Krašto apsaugos ministerija tapo „atvira bendravimui"- tikimasi sulaukti daugiau panašių parodomųjų operacijų. Bet, anot kapitono, tokios operacijos nėra „koks nors šou", tokių operacijų tikslas parodyti, kaip išminuotojai rūpinasi žmonių saugumu.

Rimanto Petriko tekstas ir nuotraukos, „Radviliškio naujienos"