Mūsų pasaulis nėra amžinas. Ir mokslininkai, ir pranašai sutinka, kad jis vieną dieną (o gal tai bus naktis?) pasibaigs. Tiesa, pasaulio pabaiga žmonijai buvo pranašauta jau ne vieną kartą, tačiau, laimei, iki šiol nė viena paskelbta data netapo paskutiniųjų žmonijos dienų liudininke.

Vis dėlto pastaraisiais dešimtmečiais, o ypač - XXI amžiui prasidėjus - itin daug kalbama apie 2012-uosius metus, kuriais, pasak senovės majų pranašystės, baigsis vienas pasaulio egzistavimo ciklas ir prasidės kitas. Ar teisūs buvo majai, bandysime išsiaiškinti šioje knygoje. Joje pateiksime pačius įvairiausius galimus pasaulio pabaigos scenarijus, nagrinėsime senovės majų pranašystes, lyginsime jas su kitomis pranašystėmis, mokslininkų duomenimis ir bandysime suprasti, ar jau reikia ruoštis paskutiniosioms Žemės dienoms, ar dar bent dešimtmetį kitą galime palaukti.

Ši knyga nėra bandymas pagąsdinti, taip pat ji nėra ir pranašų sudėliota instrukcija, pagal kurią turėtume elgtis nelaimės atveju. Vis dėlto ją perskaitę apie galimą pasaulio pabaigą (nesvarbu, ar ji ateis 2012-aisiais, ar vėliau) susidarysite aiškesnį vaizdą, nei turėjote anksčiau.

Majanizmas (tikėjimas majų pranašyste, jog 2012 metais ateis pasaulio pabaiga) - senas, šeštą šimtmetį neseniai pradėjęs skaičiuoti reiškinys, kurio pradininku laikomas Kristoforas Kolumbas. 1501 metais jis parašė "Pranašysčių knygą", kurioje kalbama apie apokalipsę. Pasak K. Kolumbo, pasaulio pabaiga ateis tada, kai: krikščionybė paplis po pasaulį; bus rastas Edemo sodas (1498 m. atradęs Venesuelą, K. Kolumbas buvo įsitikinęs, kad tai ir yra Rojus; įdomus sutapimas - dabar nafta turtinga Venesuela bando tapti Pietų Amerikos lydere ir stipria atsvara Vakarų pasauliui); Kristus turi ateiti antrą kartą ir pasirodyti Jeruzalėje; prieš pasaulio pabaigą bus pasirinktas Paskutinis Pasaulio Imperatorius (apie panašų scenarijų rašė pranašė Vera Kryžanovskaja-Ročester).

Apokalipse, arba „Apreiškimu Jonui", vadinama paskutinė Šventojo Rašto knyga, kurioje - daug keistų, įmantrių, sunkiai suprantamų simbolių. Tokia simbolių kalba naudota apokaliptinėje raštijoje, kuri buvo populiari ir judaizme, ir krikščionybėje nuo 200 m. pr. Kr. iki 200 m. po Kr. „Apreiškime Jonui" kalbama, kad "(apreiškimo išsipildymo) laikas jau arti" (Apr 1, 3). Šioje mistinėje knygoje kalbama septynis antspaudus, kuriuos vieną po kito nuplėšia Avinėlis (Kristus). Atplėšus šeštąjį antspaudą, "kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, visas mėnulis paraudo lyg kraujas, o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum baisaus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius" (Apr 6, 12-13). "Kai Avinėlis nuplėšė septintąjį antspaudą, danguje pusvalandžiui pasidarė tylu" (Apr 8, 1). Tada septyni angelai su septyniais trimitais sutrimitavo. Išdegė trečdalis žemės, sudegė trečdalis medžių, trečdalis jūros padarų išdvėsė, iš dangaus nupuolė didžiulė žvaigždė Metelė, užtemo trečdalis saulės, mėnulio ir žvaigždžių; nukritusi žvaigždė (angelas baudėjas) atidarė bedugnės (pragaro) šulinį, iš jo pasipylė skėriai kurie penkis mėnesius kankino žmones. Tada buvo paleisti keturi angelai, surišti prie didžiosios Eufrato upės (dabar tai keturios šalys, susijusios su nemažais neramumais - Irakas, Iranas, Sirija ir Turkija), kurių kariuomenė nustatytu metu išžudė trečdalį žmonių.

Apokalipsės pabaiga - pasaulio teismas ir nauja kūrinija. Pats žodis apokalipsė, kilęs iš graikų kalbos, reiškia "apreiškimą", "uždangos pakėlimą", paslapties atskleidimą.

Apokaliptinių judėjimų padaugėjo artėjant 1000-iesiems metams. Tas pats nutiko ir artėjant 2000-iesiems, tačiau pasaulis nesibaigė. Tiesa, nepamirškime, jog pasaulyje įvairios kultūros, civilizacijos gyvena pagal skirtingus kalendorius ir krikščioniškasis, vakarietiškasis kalendorius, pagal kurį daug kas su nerimu laukia 2012-ųjų, kitoms tautoms nieko nereiškia.

Kodėl labiausiai pasauliui gripo pandemijos (net keturios per pastarąjį šimtmetį) smogė tada, kai žmonių skaičius planetoje ėmė smarkiai didėti? Be abejo, istorijoje žinomos pandemijos, nusinešusios daugybę gyvybių. Jos iki šiol kelia minčių. Štai 430 m. pr. Kr. Peloponeso karo metu nuo vidurių šiltinės mirė ketvirtis Atėnų karių. Kodėl? Iki šiol neaišku. Raupai ir buboninis maras siaubė Europą, sumažindami gyventojų skaičių bene perpus. 1348-1354 m. nuo "Juodosios mirties" mirė apie 30 mln. europiečių (buboninį marą italai "užvežė" iš Krymo). 1510 m. užregistruota pirmoji pasaulyje pandemija, iš Afrikos atkeliavusi į Europą.
2009 m. balandžio 25 d. statesecession.blogspot.com išspausdino atsišaukimą "Laikas atsišaudyti", kuriame nedviprasmiškai pareiškiama: "Kai jie ateis pas jus vėl, šįkart teks atsišaudyti. Jie nebėra amerikiečiai. Tai nebėra mūsų Amerika. Šįkart jie ateis, kad nužudytų jus, jei atsisakysite vakcinos. Amerikai galas. Tai primena operaciją "Northwoods" ir paskutinę kovą už laisvę. Tikėkimės, kad kovos visi, išskyrus senelius".

Kas yra operacija "Northwoods"? 1962 m. JAV vyriausybėje gimęs planas, kurio tikslas buvo CŽV ir kitų spec. tarnybų pagalba sukelti teroro aktus Jungtinėse Valstijose, kad būtų gautas visuomenės palaikymas karui prieš Fidelio Castro valdomą Kubą pradėti. Plane ketinta grobti lėktuvus, sprogdinti bombas. Plano architektai - JAV armijos generolas Lyman Louis Lemnitzer (1899-1988) ir CŽV generolas majoras Edward Geary Lansdale (1908-1987). Planui pasipriešino prezidentas Johnas F. Kennedy'is, nužudytas praėjus vos metams po operacijos atšaukimo. Dabar šis planas išslaptintas, tačiau apie jį viešai nekalbama.
"Kiaulių gripas - dar viena laboratorijoje sukurta epidemija", - išvadą daro konspirologai, teigdami, kad "kiauliškosios" vakcinos yra „Made in China". Labiausiai sąmokslo teorijos šalininkus neramina tai, kad dėl pandemijos grėsmės Meksikos sostinės mokyklos, universitetai ir kiti vieši pastatai buvo uždaryti praėjus kelioms dienoms B. Obamos vizito Meksike.

Viena išvada aiški. Jei žmonija ir toliau vadovausis tik protu, ji nesunkiai susinaikins arba, tiksliau, kalbant, ją sunaikins maža grupelė žmonių.
Mūsų sujauktoje postmodernioje kultūroje arba, kaip sako Alphonso Lingis, "nieko bendra tarpusavyje neturinčiųjų bendrijoje", didžiausias yra humanizmo, žmogiškumo stygius. Būtent jo paieškos - viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės ima tikėti: savimi, Dievu, žmogaus ir gamtos vienove, žmogaus, gamtos ir Dievo vienove, noru padėti kitiems (budistinis bodhisatvos idealas), sau (budistinis arhato idealas).

XXI a. humanistų organizacijos ginčijasi tarpusavyje, ar humanizmas - religija, ar ne. Humanistai skirstomi į religinius, sekuliariuosius ir tarpinius tarp šiųdviejų (vadinamieji life stance arba pasaulėžiūros, gyvenimo būdo humanistai).

Šiuolaikiniai humanistai mano, kad žmonija turi siekti tiesos pasitelkdama protą, naudodamasi geriausiais prieinamais informacijos šaltiniais, būti moksliškai skeptiška. Tokias idėjas propagavo socialistų filosofas Corlissas Lamontas (1902-1995), amerikiečių astronomas, egzobiologijos (nežemiškosios gyvybės) mokslo pradininkas Carlas Edwardas Saganas (1934-1996).

Šiuolaikinis humanizmas dažnai yra pernelyg optimistinis. Žmoniją pirmoje vietoje anksčiau laikę humanistai XX a. pradžioje nusivylė, suvokę, jog, perfrazuojant Alfredą Northą Whiteheadą, žmogus tapo ne beveik angelu, o gamtos tarnu ir valdovu vienu metu.

Net jei 2012 metais (o gal kuriais nors kitais) ateitų pasaulio pabaiga, - žinokite: taip turi būti. Mes to nusipelnėme. Tačiau turime šansą gyventi teisingiau, geriau, doriau, žmogiškiau. Jau šią akimirką galime pradėti kurti naują, tobulesnį pasaulį - pirmiausia savyje, tada nedidelėje savo aplinkoje, o vėliau pasikeis ir visas pasaulis.
"Mėnulis užtems, o saulė ir mėnulis užklos vienas kitą. Tą dieną žmogus pasakys: "Kur bėgti?" O, ne! Nebus kur prisiglausti. Tą dieną grįši pas savo Viešpatį." (Qur'an, 75:8-12)

"Ugnies upė sruvo ir tekėjo iš jo Artumo. Tūkstančių tūkstančiai jam tarnavo ir miriadų miriadai pas jį stovėjo. Teismas sėdosi posėdžiui, ir buvo atskleistos knygos" (ST, Danielio knyga, 7, 10).

"Angelas parodė man gyvybės vandens upę (...)" (NT, Apreiškimas Jonui, 22, 1).

Kad pranašų krauju aptaškyta žemė vėl taptų derlingu sodu, praeis ne vieneri metai. Bet mes privalome sustoti naikinę save ir kitus. Susimąstyti. Ramiai priimti sprendimą.

Mindaugas Peleckis

Nuotrauka iš http://lt.wikipedia.org/