Budistų šventyklos Kinijoje klesti, vienuoliai nevaržomai keliauja ieškodami nušvitimo, žmonės pripildo maldos namus.

Naujienų agentūra AFP rašo, kad šis atgimimas niekur nėra akivaizdesnis kaip Utaišane (penkių viršūnių kalne) - svarbiausiame iš keturių Kinijos šventųjų kalnų, esančiame 300 kilometrų į Pietvakarius nuo Pekino, kur išsidėstęs šventyklų kompleksas.

„Aš atvykau mokytis į Utaišaną, nes čia atstovaujami dzen budizmas, kinų ir Tibeto budizmas - visos skirtingos mokyklos", - sako keliaujantis vienuolis Master Shi.

„Tai šventoji budistų žemė. Budistų vienuoliai ir vienuolės iš visos Kinijos nori atvykti čia mokytis", - pridūrė jis.

Shi, plikai skusta galva ir pilku drabužiu, aplankė daugelį Kinijos šventyklų, ieškodamas budizmo išminties ir kartodamas piligriminį kelią, kuriuo ėjo ištisos ankstesnės vienuolių kartos.

Jis studijavo Tibeto budizmą Lhasoje, lankėsi Hongfa šventykloje Guangdonge, Pietų Kinijoje, bei buvo seniausioje - Baltojo žirgo -švetovėje Hainano provincijoje, centrinėje šalies dalyje.

Susidomėjimas budizmu Kinijoje nuo 1966-1976 metų Kultūrinės revoliucijos, laikotarpio, kai religija buvo griežtai draudžiama, o daugybė šventyklų ir vienuolynų - sunaikinti, dramatiškai išaugo.

Praėjusi epocha labai skyrėsi nuo paskutiniųjų 30 metų, per kuriuos valdžia leido religijai vystytis, nors ir griežtai nustatytose ribose.

Ištisus dešimtmečius komunistų vadovaujama Religinių reikalų administracija teigė, kad Kinijoje yra tik apie 100 mln. tikinčiųjų, o dabar pranešamas skaičius - 300 mln.

Birželį UNESCO Utaišaną priskyrė prie pasaulio paveldo objektų - manoma, kad dėl to šventovės, kur saugomi vieni seniausių Kinijoje budizmo rankraščių, turėtų pritraukti dar daugiau lankytojų.

Šiuo metu vienuoliai ir vienuolės tvarkosi 53 šventyklose, kai dar daugiau nei 150 šventovių griuvėsiai lieka papėdėje ir atokiose kalno vietose.

Seniausios šventyklos datuojamos pirmuoju amžiumi, kai budizmas pirmą kartą atkeliavo į Kiniją iš Indijos.

„Prieš 20 metų, kai ėmeme atsigauti po Kultūrinės revoliucijos, vienuolių čia tebuvo keli šimtai", - sako Yi Bo, Utaišano budistų asociacijos atstovas.

„Po to budizmas plėtėsi nesustodamas. Atvykdavo vis daugiau ir daugiau vienuolių. Jų skaičius pasiekė 1 tūkst., tada 2 tūkst., tada 3 tūkst. Prieš trejus metus pasiekėme 5 tūkst.", - kalbėjo jis.

Tuomet, pasak Yi Bo, įsikišo vyriausybė ir pradėjo riboti skaičių vienuolių, kurie galėtų čia mokytis.

Vyriausybės duomenimis, pernai į Utaišaną atvyko 2,8 mln. lankytojų, kurie čia paliko 1,4 mlrd. juanių (206 mln. dolerių). Šiemet laukiama 3,1 mln. lankytojų.

„Vyriausybė mus daugiausiai remia savo politika, tačiau finansavimas mūsų plėtrai daugiausia ateina iš budistų tikinčiųjų", - pasakoja Miao Yi, vienuolė iš Budistų instituto Pushou šventykloje, didžiausiame vienuolyne Kinijoje.

Pasak jos, institute, kuriam dosniai paaukojo Honkongo ir Taivano budistai, šiuo metu mokosi daugiau nei 600 vienuolių.

Vis dėlto vyriausybė religiniais klausimais lieka atsargi ir vienuoliai atsisakė kalbėti apie Tibeto budizmą ir jo lyderį Dalai Lamą, kuris kartą teiravosi komunistų lyderių, ar galėtų atlikti piligriminę kelionę į Utaišano šventyklas.

„Mes turime dirbti remdami patriotizmą ir nacionalinę vienybę. Mes turime priimti Komunistų partijos lyderius ir socialistinę sistemą", - sakė Gen Tong, aukštas budistų lyderis, 2007 metais kalbėjęs 50-ojo Utaišano budistų asociacijos jubiliejaus proga.

Yi Bo pabrėžė, kad „praeityje skirtingų dinastijų valdovai visi buvo galingi imperatoriai ir pamaldūs budistai".

Jei komunistų lyderiams būtų leidžiama viešai atsiversti į budizmą, sakė jis, „tai tikrai atneštų mums didžiulę naudą".