visasverslas.lt | autoreviu.lt | agrozinios.lt | anonsas.lt | leisureguide.info | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

Straipsniai
 
Viskas_logo_top Viskas_logo_bottom

Menu:

 
 
Temą atitinkančios įmonės

1 2 3 4

ERGONAS, UAB

Elektrinio šildymo sprendimai, elektrodiniai šildymo katilai. Vilnius, Vilnius
Mobilus: +370-656-66757, El. paštas: ergonasuab@gmail.com

ŠEBSTA, UAB

Ekskliuzyvinė statyba Draugystės g. 17, Kaunas
Telefonas: +370-37-460647, El. paštas: sebsta@mail.lt

ANJESĖ, UAB

Tvirtinimo detalės ir įrankiai. Frezavimas, tekinimas programinėmis staklėmis Lygioji g. 3, Kaunas
Telefonas: +370-37-391124, +370-37-330158, Mobilus: +370-611-31581, El. paštas: anjese@takas.lt

APSVIDIJA, UAB

Telefonspynės, pasikalbėjimai, domofonai Č.Sasnausko g. 35 - 1, Kaunas
Telefonas: +370-37-331627, +370-686-44988, Mobilus: +370-686-37977, El. paštas: info@apsvidija.lt

DISSTONAS, UAB

Pramoniniai deimantiniai įrankiai didmeninė ir mažmeninė prekyba, pjovimo diskai/grąžtai granitui, betonui, gelžbetoniui, asfaltui, plytoms J.Basanavičiaus g. 110, Šiauliai
Telefonas: +370-41-441132, Mobilus: +370-686-84471, El. paštas: disstonas@zebra.lt

EDGAMA, UAB

Protingas namas. Apsauga. Saulės ir vėjo mikroelektrinės. Draugystės g. 13a, Kaunas
Telefonas: +370-37-451698, Mobilus: +370-687-20095, El. paštas: info@edgama.lt

GERUNDA, UAB

Santechnika. Santechnikos prekės. Kalvarijos g. 7, Kaunas
Telefonas: +370-37-391555, +370-37-313539, El. paštas: gerunda@gerunda.lt

IMA, UAB

Klijai. Gruntas. Lakas. LG DANGOS. Polimerinių vandeninių dipersijų tiekimas. Europos pr. 124, Kaunas
Telefonas: +370-37-337915, El. paštas: info@ima.lt

KAUNO KOMPROJEKTAS, UAB

Kompleksinis projektavimas. Pastatų, detaliųjų planų, dujotiekio, šildymo-vėdinimo, vandentiekio sistemų projektų rengimas. A.Baranausko g. 19/Saulės g. 12, Kaunas
Telefonas: +370-687-75310, Mobilus: +370-687-75310, El. paštas: kaunokomprojektas@takas.lt

SMILTIS, UAB

TIKKURILA dažai. Tunelio g. 60, Kaunas
Telefonas: +370-37-452452, +370-37-453755, Mobilus: +370-686-36288, El. paštas: info@smiltis.lt

1 2 3 4
Komentarai: 0   Peržiūros : 4514

Krosnelių ir židinių montavimas – praktiniai patarimai
Spausdinti 2010-04-07 07:21  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

1.Kas yra krosnelė?
Krosnelė - stacionarus šildymo prietaisas, naudojamas gyvenamoms ir negyvenamoms patalpoms šildyti. Krosnelė gali būti pritaikyta ne tiek šildymo tikslams, kiek papuošti interjerą, suteikti namams jaukumo. Krosnelės dažniausia kūrenama malkomis, bet gali būti kūrenamos granulėmis, anglimis, dujomis, biokuru.

2.Kas yra židinys (kapsulė)? Kuo jie skiriasi?
Židinys - dažniausia stacionarus šildymo elementas. Židiniai gali būti klasifikuojami į atviro ir uždaro tipo.
Atviri židiniai dažniausiai neturi durelių, yra su pakuromis iš šamoto plytų. Pakuroje degantis kuras tiesiogiai spinduliuoja šilumą į patalpą. Jie netaupūs, nes naudingumo koeficientas tik 25-30 proc. Jie skirti jaukiai aplinkai sukurti, naudojami kaip interjero papuošalas, patalpos pašildyti, bet ne šildymui žiemą. naudingumo Koeficientą įmanoma padidinti viršutinėje židinio pakuros dalyje įmontavus gyvatuką vandeniui šildyti, padarius kelias dūmų eigas.


Uždari židiniai dažniausia turi dureles, yra su ketaus ar plieno pakuromis (kapsulėmis), jų pakura degimo metu sandariai uždaroma.
Uždarų židinių (su kapsulėmis) funkcija universali. Židinių su kapsulėmis naudingumo koeficientas siekia 75-80 proc. Jie šildo konvekcijos (oro) šildymo principu. Šaltas oras patenka į židinį per apačioje įmontuotas groteles arba malkinėje paliktas angas, kildamas aukštyn sušyla (erdvėje apie kapsulę) ir per viršutinėje židinio dalyje (kupole) esančias groteles išeina į patalpą. Šiluma spinduliuojama ir per ketaus (plienines) detales ir stiklą.

3.Kaip matuojamas židinių/krosnelių naudingumas?
Židinių/krosnelių naudingumo koeficientą nustato gamintojas tam tikrais eksperimentais. Naudingumo koeficientas matuojamas procentinėmis dalimis.

4.Ką reiškia kilovatai prie aprašymų?
Kilovatais matuojama galia, 1kW lygus 1000W. Renkantis krosnelę ar židinį visada turime atkreipti dėmesį į prietaiso galią. Pagal galią galime parinkti sau tinkantį šildymo prietaisą, kuris padengs visus pastato šilumos nuostolius. Renkantis židinį ar krosnelę reikėtų žinoti, kad 1kW grubiai tariant apšildo 10 kv.m. Norint sužinoti tikslią jums reikalingo prietaiso galią, reikėtų atlikti pastato šilumos nuostolių skaičiavimus ir parinkti prietaisą, idealiai tinkantį pagal galingumą.

5.Kada ką tikslingiau rinktis?
Renkantis krosnelę ar židinį reikėtų išsiaiškinti savo poreikius ir galimybes. Jeigu vietos sąlygos leidžia įrengti ir židinį, ir krosnelę, reiktų išsiaiškinti, ko tikitės iš vieno ar kito šildymo prietaiso. Renkantis krosnelę vertėtų žinoti, kad prietaisas gali apšildyti ribotus plotus, nes krosnelė dažniausiai šildo tik tą patalpą, kurioje ji pastatyta, o nuo židinio galima šilumą transportuoti specialiais ortakiais, naudojant arba nenaudojant priverstinio šilumos nupūtimo. Židinio fasadas visada yra didesnis, tad galėsite mėgautis laužo šviesa, krosnelių fasadai dažniausiai mažesni ir laužo liepsna mažiau matoma. Malkų krosnelių naudingumo koeficientas visada mažesnis negu židinių (kapsulių).

6.Ar yra apribojimų renkantis židinį/krosnelę?
Apribojimų beveik nėra, dažniausiai pasitaiko: netinkamoje vietoje įrengtas kaminas ir nėra galimybes pastatyti židinio ar krosnelės. Uždarojo degimo krosnių šiluminė galia priklauso nuo dūmtraukių (kaminų) skerspjūvio, kurie turi būti tokie: 140 x 140 mm - krosnių iki 3,5 kW galios;140 x 200 mm - krosnių nuo 3,5 kW iki 5,2 kW galios;140 x 270 mm - krosnių nuo 5,2 kW iki 7 kW galios. Apvalių dūmtraukių (kaminų) skerspjūvio plotas atitinka nurodytą stačiakampių dūmtraukių (kaminų) skerspjūvio plotą.

7. Ką reikia daryti, norint montuoti juos daugiabutyje?
Pirma - reikia išsiaiškinti, ar yra galimybė jūsų name saugai įrengti, o vėliau ir prižiūrėti dūmtraukį ir židinį. Vėliau reikės gauti kaimynų sutikimą, kad jūs įsirengsite židinį ar krosnelę savo bute. Liesti laikančias konstrukcijas (perdengimus, stogą) arba bendrą nuosavybę (šildymo stovus, balkonus, sienas, pamatus) galima tik turint namo bendrijos arba namo administruojančios įmonės sutikimą. Pagal daugiabučių namų savininkų įstatymą, tam turi neprieštarauti daugiau kaip 50 proc. namo gyventojų.

Židinį galima įsirengti daugiaaukščio pastato 1-5 aukštuose. Aukščiau daugiaaukščiame pastate židinio įrengti negalima, išskyrus viršutinį gyvenamojo namo aukštą.
Jei bute statoma židinio kapsulė ir ji apmūrijama, reikia projekto (kad židinys per perdangą neįlūžtų į žemiau gyvenančio kaimyno butą). Statant krosnelę, projekto nereikia, nes statomas standartinis, sertifikuotas įrenginys.
Turint bendraturčių sutikimą, iš Savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus reikia gauti projektavimo sąlygas. Ar židinys pripažįstamas tinkamu naudojimui, sprendžia Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus specialistai. Tai įvertinant dalyvauja ir Priešgaisrinės saugos, ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Jei židinį įrengiant buvo keičiama elektros instaliacija, dalyvauja elektrikai ir namo bendrijos ar administruojančios įmonės atstovas.
Jei židinys įrengiamas žemesniuose aukštuose, kaminas išvedamas per lauko sieną. Atstumas nuo sienos iki židinio turi būti ne didesnis kaip pusantro metro (jei didesnis, yra techninių niuansų). Lauke kaminas turi būti atitrauktas 50 cm nuo sienos.

Kai dūmtraukis paskutiniame aukšte ant stogo išvedamas per perdangą, negalima kirsti plokščių sujungimų. Kaminą vedant per perdangas, kaimynai nemokamai gauna po du kilovatus šilumos (toje vietoje siena pastorėja 30 centimetrų), tačiau šis metodas retai taikomas, nes kaimynai dažniausiai nesutinka, kad per jų būtus būtu pravestas dūmtraukis.
Per lauką vedamas kaminas turi būti apšiltintas, kad nekauptų kondensatas ir kamino nereikėtų dažnai valyti. Išvedant per perdangas, kamino šiltinti nereikia, tačiau reikia papildomų grotelių, kainuoja perkirtimas ir stogo sandarinimas. Taip pat labai svarbu, kad židinį įrengtų kvalifikuoti židinių meistrai ir remtųsi statybos techniniais reglamentais: STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas ir ST 8860237.02:1998 Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės.

8. Ką reikia žinoti apie kaminus, apdailą?
Kaminas labai svarbus namo elementas, nes nuo jo priklauso, kaip kokybiškai veiks įrengtas/pastatytas šildymo prietaisas. Kaminai būna mūriniai, moliniai, akmeniniai, keraminiai, plieniniai ar iš kitų karščiui atsparių natūralių ir dirbtinių medžiagų. Šiandien dažniausiai statomi mūriniai, betono konstrukcijų ir metaliniai kaminai. Kaminas, kurį perkate, turi atitikti galiojančius standartus ir turi būti pažymėtas CE ženklu. Patiems mūrijant kaminą svarbu pasirinkti tinkamas medžiagas, numatyti reikalinga skersmenį būsimam šildymo prietaisui (geriausia, kai kamino skersmuo didesnis už šildymo prietaiso), numatyti tinkamą pastatymo vietą, tinkamai iškelti - virš kraigo minimalus aukštis 0,5m). Labai svarbu išlaikyti reikiamą saugų atstumą nuo dūmtraukio išorinio paviršiaus iki degių medžiagų, ypač kai dūmtraukis kerta konstrukcijas. Taip pat reikia nepamiršti, kad iš dūmtraukių ir krosnių prieš šildymo sezoną, o jo metu ne rečiau kaip kartą per ketvirtį būtina išvalyti suodžius.

9. Kokios dažniausios klaidos?
Dažniausiai pasitaikančios klaidos įrengiant židinį: klaidingai apskaičiuotas įeinančio ir išeinančio oro santykis, netinkami atstumai tarp izoliacinių medžiagų ir ugniakuro, netinkamai sudėta izoliacija, pasirinkta dūmtraukio konstrukcija neatitinka galiojančių taisyklių, neišlaikomi saugūs atstumai nuo dūmtraukio išorinio paviršiaus iki degių medžiagų, židinys įrengtas nesilaikant prietaiso sertifikate nurodytų reikalavimų, kaminas įrengtas ir pajungtas nesilaikant Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių.

Bet kokiu atveju, nusprendus įsirengti židinį, šį darbą reiktų patikėti specialistams, nes, kaip rodo statistika, su ugnimi „žaisti negalima":
kasmet Lietuvoje dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų kyla beveik 800-900 gaisrų, kurie sudaro apie 5-6 proc. nuo visų kylančių gaisrų skaičiaus. Daugiausiai jų kyla šaltuoju metu. Šildymo sezono metu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2009 m. balandžio 1 d. dėl šios priežasties šalyje kilo 611 gaisrų, kurių metu žuvo 12 žmonių, o 14 gyventojų patyrė traumas. Praėjusio šildymo sezono metu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. balandžio 1 d. ? 767 gaisrai, kurių metu žuvo 10 žmonių, o 22 gyventojai patyrė traumas.

Straipsnis parengtas padedant UAB „AKMI" specialistams ir VPGT pareigūnams

Nuotraukos UAB „AKMI"


Kategorijos: Statyba, nekilnojamasis turtas, namai, Fasadai, Šildymas, šildymo sistemos, židiniai, Stogas, stogo įrengimas