Siekiant užtikrinti pakankamą transporto saugumą važiuojant maždaug 4 tūkst. Lietuvos tiltų, būtina remontuoti mažiausiai septynis šimtus remonto laukiančių tiltų.

Vien iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) kompetencijoje esančių apie 1,5 tūkst. tiltų (daugelis jų - 816 tiltų - statyti 1960-1980 metais) artimiausiais metais reikia remontuoti apie 200 tiltų, daugiau kaip 20-čiai tiltų šiuo metu dėl jų prastos būklės jau apribotas judėjimas sunkiasvoriu transportu.

Dar 470 tiltų yra „Lietuvos geležinkelių" žinioje, iš kurių 117 tiltų pastatyta prieš 60 ir daugiau metų pagal tuo metu galiojančius reikalavimus.

Likusieji tiltai (apie 2 tūkst. tiltų) yra savivaldybių, kuriose jie pastatyti, kompetencijose. Vien Vilniaus miesto savivaldybės žinioje yra 86 tiltai ir tuneliai, iš kurių 4 tiltai - avarinės ir blogos būklės (Gariūnų tiltas, Ozo-Ukmergės viadukas, Statybininkų-Žemaitės viadukas ir Lazdynų tiltas) bei kuriuos reikia nedelsiant remontuoti.

„Šiuo metu remontuotinų tiltų eilė yra kelis kartus didesnė už realų remontuojamų tiltų sąrašą, kuris sudaromas gavus metinį finansavimą. Šiemet tiltams skirtų 34 mln. litų investicijų užteks tik 2008-aisiais pradėtiems darbams užbaigti. Nėra galimybės remontuoti ar rekonstruoti nei vieno tilto papildomai", - sakė Gediminas Viršilas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Tiltų skyriaus vadovas.

Mažinant lėšų kiekį transporto infrastruktūrai remontuotinų tiltų kiekis ženkliai augs, ir kasmet gali padidėti po 30-40 tiltų. Neremontuojant jų, po 10 metų remonto jau nebeužteks - reikės juos rekonstruoti arba perstatyti, o tam reikės 2-4 kartus daugiau lėšų nei planiniam remontui.

„Analogiška situacija buvo išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse prieš 10-15 metų, ir valstybių vadovams teko ženkliai padidinti lėšas tiltų priežiūrai, remontams ir rekonstrukcijoms", - sakė G. Viršilas.

Pagal OECD (angl. Organisation for Economic Cooperation and Development) rekomendacijas, pirmasis tilto remontas turėtų būti atliekamas po 25-30 metų. Jų metu dažniausiai keičiamas paklotas, tvarkomos atramų ir perdangos pažaidos.

Lietuvoje, vadovaujantis kelio statinių renovacijos programa 2005-2010 metams, tiltų renovacijai skiriamas lėšas reikia kasmet didinti 7 procentais. Tik taip galima pritaikyti tiltų ir viadukų būklę prie išaugusio eismo intensyvumo bei saugaus eismo reikalavimų.

Pernai tiltų, viadukų ir pralaidų statybai, rekonstravimui ir remontui iš kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų buvo skirta 45,38 mln. litų, už kuriuos buvo rekonstruota 10, o suremontuota 15 tiltų ir viadukų. Taip pat rekonstruota 1 ir suremontuotos 107 pralaidos.

Pasak G. Viršilo, valstybiniuose keliuose yra labai daug pralaidų - apie 43 tūkstančius. Dalies jų būklė yra vos patenkinama arba patenkinama. Sulūžusios pralaidos sąlygoja kelio deformacijas ir kelia grėsmę eismo saugumui.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.