Pasaulyje ir Europoje atlikti tyrimai rodo, kad gaisro metu nuo izoliacinių medžiagų priklauso labai mažai. EUMEPS, Europos polistireninio putplasčio gamintojų sąjungos 2008 m. paskelbtoje tyrimų rezultatų apžvalgoje „Konstrukcijų su EPS priešgaisrinė sauga" daroma nedviprasmiška išvada, kad „tinkamai suprojektuotame ir pastatytame statinyje izoliacinės medžiagos daro tik nežymų poveikį priešgaisriniam saugumui". Apžvalgoje daugiausia dėmesio skiriama polistireninio putplasčio įtakai gaisro metu.

Iš pradžių apžvalgoje paaiškinama, kokie veiksniai lemia gaisro pradžią ir plitimą, kokios yra gaisro fazės: užsiliepsnojimas, augimas/stiprėjimas, išplitimas ir nuslopimas.

Pastebima, kad kietos medžiagos kaip tokios nedega, tačiau kaisdamos išskiria degias dujas. Dega dujos. Pirmojoje gaisro fazėje susiformuoja degių dujų, kai temperatūra santykinai žema. Vėliau prasideda gaisro stiprėjimo fazė. Vis daugiau elementų pasiekia užsiliepsnojimo temperatūrą. Bendra temperatūra pakyla nuo 100 iki 750°C. Susikaupusios dujos užsidega, ugnis pasklinda po visą pastatą. Dabar gaisras pasiekia visą mastą ir jo tolesnę eigą lemia gaunamo deguonies kiekis. Negesinama ugnis pamažu nuslopsta, nes trūksta degių medžiagų.

Žmonėms 45°C temperatūra sukelia diskomforto jausmą, ilgiau pabuvus 65°C temperatūrai gali būti pažeisti plaučiai. Temperatūrai dar pakilus, žmogus neturi galimybių išgyventi. Vadinasi, žmones ir materialines vertybes išgelbėti galima tik pirmojoje gaisro fazėje. Vėliau žmonių ar materialinių vertybių išgelbėjimo galimybės minimalios dėl aukštos temperatūros, deguonies stygiaus, karščio ir suodžių padarytos žalos materialinėms vertybėms.

Kokia polistireninio putplasčio (EPS) elgsena gaisre metu? EPS pradeda minkštėti, temperatūrai pakilus iki maždaug 100°C. Tai temperatūra, kai galimybės žmonėms išgyventi minimalios. Šioje fazėje vargu ar būna likę deguonies, o oras pasidaro toksiškas dėl didelio anglies dioksido ir monoksido kiekio. EPS užsidega temperatūrai pasiekus 450°C (mediena užsidega, kai pasiekiama 340°C). Be to, pirmosiomis gaisro fazėmis EPS izoliaciją paprastai apsaugo tokios ją dengiančios medžiagos kaip gipsas, akmuo, medis ar metalas.

Taigi galimybės gaisro metu išgelbėti žmones ir materialines vertybes nuo polistireninio putplasčio, lygiai kaip ir nuo kitų izoliacinių medžiagų, ypatybių niekaip nepriklauso. Gaisrui EPS ima daryti įtaką, kai tokių galimybių nelieka.

Kodėl leidžiama naudoti tik polistireninį putplastį su ugnį slopinančias priedais? Jis gaminamas daugiausia tik dėl to, kad atitiktų reglamentus ir rinkos reikalavimus. Be to, toks EPS neleidžia ugniai plisti pastate.

Apžvalgoje taip pat nurodomas EPS izoliacijos įtaka bendrai ugnies apkrovai gaisro metu. Konkretūs tyrimai rodo, kad EPS indėlis į bendrą ugnies apkrovą tesudaro 3 proc. EPS pakeitus kita izoliacine medžiaga, ugnies apkrova nepasikeičia arba net nežymiai padidėja.

Minėtame EUMEPS dokumente primenama, kad 1980 m. atlikti išsamūs bandymai parodė, kad EPS išskiria žymiai mažiau toksinių dūmų negu natūralios medžiagos, pavyzdžiui: medis, vilna ar kamštmedis. Ugnį slopinančio priedo poveikis toksiškumui EPS atveju irgi minimalus. EPS degimas yra santykinai švarus.

Apžvalgoje pateikiami labai įdomūs duomenys apie skirtingo priešgaisrinio reglamentavimo poveikį. Europos Sąjungos statybos produktų direktyvoje akcentuojami kriterijai, grindžiami viso sudėtinio statybos produkto, arba sistemos, elgsena ugnyje. Tokiu reglamentavimu siekiama geresnės saugos mažesnėmis sąnaudomis. Pavyzdžiui, Olandijoje, kur toks reglamentavimas įdiegtas (kaip ir Lietuvoje), mirčių skaičius šiuo metu sudaro 6,4 žuvusiojo vienam milijonui gyventojų, tuo tarpu Jungtinėse Valstijose, kur vyrauja vadinamasis aprašomasis reglamentavimas, kai atsižvelgiama į kiekvieną statybos produkto elemento degumą atskirai, net 25. Negana to, Olandijoje prevencijos sąnaudos sudaro 0,3 proc. BVP, tuo tarpu Danijoje, kur aprašomasis reglamentavimas irgi vyrauja, gaisrų prevencijai skiriama 60 proc. daugiau lėšų, bet patiriama 95 proc. daugiau nuostolių ir 128 proc. daugiau mirčių gaisruose negu Olandijoje.

Apibendrinant nemažo kiekio didelių pramoninių gaisrų tyrimų rezultatus, apžvalgoje daromos šios išvados:

a) objektyvi analizė rodo, kad izoliacinės medžiagos poveikis gaisro kilimui ir stiprėjimui yra nežymus, jei apskritai toks yra;

b) EPS neprisideda prie tokių gaisrų kilimo ar plitimo;

c) neįrodytas ryšys tarp naudotos izoliacinės medžiagos tipo ir gaisro sukeltų nuostolių;

d) jei EPS naudojamas pagal taisykles, jis neturi jokio poveikio gaisro kilimui ar plitimui. Kadangi EPS būna uždengtas kita medžiaga, jis niekada pirmas nekontaktuoja su ugnimi ir nelemia konstrukcijos elgsenos ugnyje;

e) izoliacijos vaidmuo priešgaisrinės saugos srityje dažnai būna pervertintas.

Gediminas Žukas

UAB „Kauno šilas"