Pagyvėjimas registruojant daugiabučių namų bendrijas juntamas visuose Lietuvos didmiesčiuose. Valstybinės įmonės „Registrų centras" duomenimis, iki liepos 1 dienos sukurta maždaug dešimčia proc. daugiau bendrijų nei ankstesniais metais. Tačiau didžiausias steigėjų srautas įstaigą užplūdo pastarosiomis savaitėmis. Aktyviausiai bendrijas registruoja Vilniaus ir Kauno gyventojai.

Nori būti šeimininkai

Kauno senamiestyje butą turinti Regina Girniuvienė LŽ pasakojo, kad jos name nutarta įsteigti bendriją, siekiant atsikratyti pastatą administruojančios įmonės globos.

„Nebuvome įkūrę bendrijos, tad savivaldybė konkursu mums skyrė administratorių, kurio paslaugomis esame labai nepatenkinti", - sakė moteris. Anot jos, administratorius dažnai pats nusprendžia, kokius remonto darbus name reikia atlikti, ir juos vykdo nederinęs su gyventojais.
„Tačiau mokėti už tai tenka mums, namo gyventojams", - dėstė R. Girniuvienė. Kaunietė pasakojo, kad jie ne sykį abejojo ne tik remonto darbų reikalingumu, bet ir jų kokybe bei kaina.

Puspenktų metų administratoriaus „globoti" gyventojai nusprendė įkurti bendriją ir patys valdyti savo turtą. Jie įsitikinę, kad ras įmonę, kuri nekilnojamąjį turtą prižiūrės pigiau.

Pasak R. Girniuvienės, jų namo gyventojai aktyvių veiksmų ėmėsi išgąsdinti viešų valdininkų pareiškimų, esą rudenį vyksiančiuose administravimo paslaugų pirkimo konkursuose savivaldybėms priklausančios daugiabučius administruojančios įmonės nesugebės konkuruoti su privačiomis bendrovėmis. Konkursus gali laimėti vos kelios privačios įmonės, įgysiančios monopolininkių statusą.

Remia bendrijų steigimą

Kauno miesto savivaldybės valdininkai LŽ teigė palankiai vertinantys gyventojų siekį patiems valdyti savo turtą.
„Savivaldybė remia bendrijų steigimą. Apmokamos visos su tuo susijusios išlaidos, galinčios siekti 700 litų", - sakė Kauno miesto savivaldybės Administravimo poskyrio vyresnioji specialistė Irena Gražina Požerskienė.

Anot jos, gyventojų aktyvėjimas registruojant bendrijas gali būti susijęs su tuo, kad žmonės nebeišgali mokėti už brangiai kainuojančias namų administratorių paslaugas. Su daugiabutį administruojančia įmone gyventojai atsiskaito pagal savivaldybės patvirtintus tarifus - 0,07-0,097 lito už 1 kvadratinį metrą. Brangiausiai namų valdymo paslaugos atsieina Senamiesčio ir Naujamiesčio gyventojams.

I. G. Požerskienė teigė, kad gyventojai labai domisi galimybe įkūrus bendriją iš savivaldybės gauti pastatų remontui skirtų pinigų. Pagal taisykles daugiabučių savininkai už savo pinigus gali atnaujinti namo fasadą, stogą, šildymo sistemą, elektros įvadą ir tada prašyti paramos iš miesto valdžios.
„Bendrijai gali būti kompensuojama trečdalis išlaidų", - kalbėjo ji.

Ieško naujų būdų

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas LŽ sakė, kad daugiausia iš gyventojų gaunamų skundų susiję su galbūt neskaidriu daugiabučių administravimu.
„Didelė administravimo problema yra viešųjų pirkimų, statybų, remontų, avarijų likvidavimo procedūrų nereglamentavimas. Gyventojai skundžiasi dėl padidintų darbų kainų, neskaidraus surinktų lėšų panaudojimo", - teigė A. Kupčinskas.

Pasak jo, Kauno miesto savivaldybėje svarstoma galimybė iš esmės pakeisti daugiabučių namų administravimo nuostatas ir patiems gyventojams leisti pasirinkti namų administratorius, jeigu jie nėra įkūrę bendrijos. Meras įsitikinęs, kad tokia daugiabučių priežiūros tvarka ne tik užkirstų kelią administratorių savivalei, bet ir suteiktų daugiau galimybių gyventojams patiems tvarkyti savo turtą net neįregistravus bendrijos.

Kristina Kučinskaitė
„Lietuvos žinios"