Lėtai, bet užtikrintais žingsniais ateina tikrasis pavasaris. Ryški saulė pradeda džiovinti dirvožemį, tuoj atsiras pirmieji lapeliai ir gėlės. Sodai atgyja. Jau galime pasidžiaugti ne tik snieguolėmis, beisiskleidžiančiose tiesiog akyse, bet ir sėkmingai peržiemojusius rudens sodinukus.

Atėjo laikas pašalinti žieminius dangalus.  Rudenį, kad apsaugotume augalus nuo šalčio ir ryškios saulės, kai kuriuos iš jų reikėjo paslėpti po eglišakiais arba storu sausų lapų sluoksniu.  Dabar, pavasarį, balandžio mėnesį, kai dienos tampa ilgesnės, saulė šiltesnė, dirvožemis pradėjo šilti ir iš žemės tuoj pasirodys pirmieji daigai, žieminiai „būstai" turėtų būti pašalinti, kad augalai galėtų toliau vystytis, jiems reikia šviežio oro ir saulės spindulių. Tačiau būtina atsižvelgti į konkrečios vietovės klimato ypatumus, nes per ankstyvas pastogės (apsaugos) nuėmimas gali pakenkti augalams.

Balandžio pradžia - geras laikas atjauninančiam ir sanitariniam krūmų genėjimui, taip pat profilaktiniam gydymui nuo žiemojančių kenkėjų, įvairių ligų sukėlėjų. Jeigu drėgmės sode mažai, anksti pavasarį gerai jį visą palaistykite.

Vaismedžių sode

• Kai tik nutirpsta sniegas ir leidžia oro sąlygos, tręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis ir apdirbame dirvą.
• Mėnesio gale pradedame medžių perskiepijimą. Perskiepyti galima nuo pumpurų ant poskiepio išbrinkimo momento iki jo žydėjimo pradžios (apytiksliai nuo balandžio pradžios iki trečiosios gegužės dekados). Kaulavaisiams ši operacija turi būti užbaigta iki perskiepijamo medžio pumpurų skleidimosi.
• Mėnesio gale (iki pumpurų išsiskleidimo) sodiname obelų, kriaušių sodinukus, jei to nesuspėjome padaryti rudenį. Tuo pat metu sodiname vyšnias ir slyvas.
• Jauniems medžiams pradedame formuoti lają. Iškilus būtinybei persodinti, medžius iki 5-8-metų amžiaus galima persodinti su žemių gniutulu.
• Genimos ir formuojamos obelys, kriaušės, pradedame genėti vyšnias ir slyvas.
• Mulčiuojame aplink medžių kamienus.
• Balandžio mėnesį, siekiant išvengti grybelinių ligų (rauples, septoriozė), reikia žemę aplink vaismedžius apdoroti tirpalu:  karbamido (700 gramų), amonio nitrato (amonio salietros), NH4NO3 (1000 g) arba Nitrofoskos ((trinarė trąša; joje yra azoto, fosforo ir kalio po 11 proc) 1000 g) 10 litrų vandens.
• Pašalinti ir sunaikinti sudžiuvusius obelų, kriaušių, vyšnių ir slyvų vaisius - tai daugelio grybelinių ir bakterinių ligų šaltinis.

Uogynuose

• Kai tik atitirps dirvožemis, pašalinami seni braškių ir žemuogių lapai ir ūsai. Tręšiama ir purenama dirva.
• Nugenėjus serbentų, aviečių ir agrastų krūmus, dirva aplink ir tarpeiliuose atsargiai perkasama.
• Sodinami krūmai.
• Trečiąją balandžio mėnesio dekadą dar nuo rudens paruoštuose plotuose sodinami juodųjų serbentų, aviečių ir agrastų sodinukai, aplink padaroma daubelė, laistoma, dirva aplink mulčiuojama durpėmis arba augalų liekanomis.
• Jauni krūmai trečiąją mėnesio dekadą tręšiami azotinėmis trąšomis, dirva aplink purenama.  
• Iki pumpurų išsiskleidimo išpjaunamos sausos, sulaužytos ir nusilpusios šakelės, taip pat miltligės pažeisti agrastų ir serbentų ūgliai.

Gėlyne

• Kai tik pasirodys svogūninių ir daugiamečių gėlių daigai, augalus tręšiame mineralinėmis trąšomis. Išbarstome granules aplink sudygusius augalus ir purename dirvą, užkasdami trąšas nedideliame gylyje.
• Palaipsniui atidengiame rožes, rododendrus, kitas šilumą mėgstančius krūmelius (neužmirškite apie galimas šalnas!).
• Kai tik atitirps žemė, nugrėbstome ją nuo irisų šakniastiebių: saulės spinduliai užmuša bakterijas, sukeliančias jų puvimą. Be to, po tokios procedūros irisai geriau auga. Tręšiame irisus mineralinėmis trąšomis. Jei augalai pažeisti kenkėjų, apipurškiame juos karbofosu. Procedūra kartojama po savaitės (neužmirškite, kad tai nuodinga medžiaga, todėl būtina pasirūpinti visomis apsaugos priemonėmis).
• Svarbu pasirūpinti rožėmis.  Palaipsniui nuimkite uždangalus, apipjaustykite, patręškite ir apipurkškite nuo ligų.  Visų pirma reikia azoto trašųų - karbamido ar amonio nitrato (20 gramų/10 litrų vandens).  Apkapkite stiebų pagrindus, kad neperdžiūtų apatiniai pumpurai. Naktimis dar gali būti stiprių šalnų, ir besiskleidžiantys širmieji ūgliai gali nušalti, todėl naktimis pridenkite juos. Mėnesio viduryje genime rožes. Neatidėliokite šio darbo vėlesniam laikui - teisingas ir laiku atliktas genėjimas krūmus atjaunins, padarys dekoratyvesniais, neleidžia plisti įvairioms ligoms, ant šalų atsirandančioms po žiemojimo. Iškart po apipjaustymo rožės tręšiamos mineralinėmis trąšomis. Dirva po jomis mulčiuojama. Po rožių genėjimo dėl ligų profilaktikos iki pumpurų išsiskleidimo apipurškiame 3 proc. nitrofeno tirpalu (1 l - 10 kv. m.).

Peržiemojusi rožė

• Iki purmpurų pabudimo flioksus apipurškiame vario (arba geležies) sulfatu, kad apsaugotume juos nuo miltligės. Vėliau, ant daigų, purškiame topazu (5 ml/10 l vandens).
• Balandžio viduryje pasėkite greitai augančius ir šilumą mėgstančius dvimečių sodinukus (amarantą, balzaminą, vienmečius georginus, ir t.t.).
• Gėlių sodinukų priežiūra. Laistykite pastovėjusiu vandeniu ir kas 10 dienų patręškite mineralinėmis trąšomis. Sodinukai, kad grūdintųsi, išnešami į laiką arba atidaromas langas, saugant nuo saulės spindulių.  Pradėkite antrojoje balandžio pusėje.
• Balandžio pradžioje turėtų būti pasodintos paskutinės vienmečių kultūros - sodinukams.  Didžiasėklės kultūros - serenčiai, medetkos, kvapieji žirneliai, nasturtos, cinijos - turėtų būti sėjamos paliekant pakankamus atstumus tarp sėklų (3 -4 cm), po plėvele. Galima auginti be pikiravimo. Kai nebebus šalnų grėsmės, sodinukai persodinami į nuolatinę vietą gėlyne.  Daugiamečiai - akvilegijos, gailardijos, gvazdikai, varpeliai, baltagalves - pasėkite šiltnamiuose, kai tik juose sušils dirvožemis.
• Balandžio pradžioje svarbu pikiruoti sodinukus: antrą kartą - vasario sodinukus ir pirmą kartą - kovo mėn. sodinukus. Trečioji balandžio dekada, kai dirva jau įšilusi, o pumpurai tik pradeda augti, - geras laikas dalinti ir persodinti daugiamečius. Tuo metu, kai pilnai išsivysto pirmasis lapas, pradedamas kovo sodinukų pikiravimas. Tuo metu, kai pilnai išsivysto pirmasis lapas, pradedamas kovo sodinukų pikiravimas.  Smulkūs augalai turėtų būti pasodinti 2, 5 - 3 cm atstumu, didesni - 5 - 6 cm. Per tankiai augantys sodinukai gali būti ištysimo ir ligų priežastimi.
• Mėnesio gale ruošiame dirvą vienmečių sodinimui į gruntą.  

Darže

• Ruošiame dirvą daržovių sodinimui.
• Daiginame daržovių sėklas - palaikome drėgmėje ir šilumoje, kad paspartėtų jų augimas ir vystymasis.
• Sėjame morkas, petražoles, ridikėlius, svogūnus, salotas.

Dekoratyviniai medžiai ir krūmai, veja

• Veją vėduokliniu grėbliu valome nuo šiukšlių, pernykščių lapų. Tokiu būdu taip pat pakeliame žolę.  
• Nuimame spygliuočių augalų apdengimus.
• Padarome augalams šešėlį, kad ryškūs saulės spinduliai jų neapdegintų. Jei šakniastiebiai buvo apdengti durpėmis arba kompostu, nugriebiame.
• Jei nusprendėte papuošti sklypą spygliuočiais augalais, antroji balandžio pusė - geriausias laikas jų sodinimui.
• Tvarkome alpinariumą: išrauname piktžoles ir sausus augalus, tvirtiname akmenis, jei rekia, pridedame žemių, apsinuoginusiose vietose sodiname naujus augalus, apribojame agresyviai augančias kultūras, trukdančias kaimynams.
• Tręšiame veją azotinėmis trąšomis.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.