Nepamenu, kada paskutinį kartą teko tiek daug stebėtis gerais dalykais, pradedant patogia stovėjimo aikštele, erdvia arena ir paslaugiu jos personalu. Tik užmetus akį į sceną, uždengtą juodu audeklu, abejonių nelieka - laukia aukščiausios kokybės šou. Apšildo kauniečiai Rebelheart, salė dar nepilna, bet priima itin šiltai. Nustebina puiki garso kokybė, kokia retai lepinamos apšildančios grupės. Seniai girdėta "Juodas lietus" akustinė versija ir fantastiškas Dainiaus gitaros solo tikrai verti gero garso. Besipildanti arena draugiškai traukia "Su tavim kartu", Darius lietuviškai linki gero koncerto ir angliškai dėkoja už šviesas ir garsą - viskas aišku, savo darbą puikiai dirbo Lenny komanda.

Įprasta pertraukėlė kiek prailgsta. Arena prisipildo beveik pilna. Pagaliau šviesos gesta, minia staugia iš nekantrumo, prieblandoje šmėkšteli muzikantų siluetai ir areną užgriūva tikra garso ir šviesos lavina. Stoviu fanų zonoj, bosų bangos ritasi per visą kūna, juoda uždanga krenta žemyn ir iš scenos gilumos atsipūtusiu žingsniu įeina Lenny Kravitz, ko gero viena iš nedaugelio išlikusių tikrų roko žvaigždžių. Skamba "Come on Get it" iš naujausio albumo "Black and White America". Pamatęs kas groja boso gitara nustembu jau nežinau kelintą kartą - Gail Ann Dorsie, David Bowie grupės narė, boso gitaros Miss Universe. Toliau - senas gabalas "Always On The Run". Po "American Woman" koverio Lenny sveikinasi, kviečia švęsti ir vėl keliauti 20 metų atgal. Pasigirsta "It ain't over till it's over" įžanga ir arena klykia iš pasitenkinimo. Romantiką išsklaido senas energingas "Mr. Cab Driver", po kurio - ilgas instrumentinis intro į "Black and White America". Titulinės albumo dainos metu ekrane prieš žiūrovų akis nuotraukomis prabėga visas Lenny, baltojo ir juodaodės vaiko, gyvenimas. Rami "Fields of Joy" pradžia pranašauja tikrą uraganą, kurį savo solo užkuria Craig Ross, ilgametis Lenny grupės gitaristas. Stebėti tokį grojimą iš arti yra tikra privilegija. Tokiom akimirkom stebiesi, kodėl virtuozai kaip Craig, ar Gail Ann Dorsie nepadaro solinės karjeros. Nors groti su David Bowie, ar Lenny Kravitz, matyt, ne vieno muzikanto svajonė. Puikiai apgalvotas grojaraštis daro savo, publika vis labiau šėlsta ir nenurimsta nei per "Stand by my Woman", nei per "Believe". Nuo Lenny tiesiog varva charizma. Rankos mostu iš vietų keliami žiūrovai, o jam nusiimant akinius, damos klykia taip, lyg būtų nusirengęs paskutinį rūbą... Naujas gabalas "Stand" atrodo sukurtas tam, kad būtų galima ploti į taktą, ir Lenny du kartus kartoti nereikia. Rankų miškas trukdo fotografuoti, bet velniop, juk ne to čia susirinkom. Senas "Rock'n'Roll is Dead", naujas "Rock Star City Life", vėl senas "Where Are We Runnin'" koncertą veda prie kulminacijos - "Fly Away" visa arena staugia taip, kad beveik užgožia muziką. Nerealus jausmas būti tokioje minioje. Akivaizdu, kad Lenny tai daro įspūdį. "Are You Gonna Go My Way?" toliau viena geriausių savo dainų klausia žvaigždė - ir viskas, pusantros valandos kaip nebūta. Scena paskęsta tradicinėje tamsoje, mes rėkiam, kaukiam, staugiam, švilpiam ir trypiam, kol vėl pasirodo Lenny, atsisėda su Craig ant scenos krašto ir kartu su minia sudainuoja fantastišką "I Belong to You" akustinę versiją. Aišku, dar norėtųsi išgirsti ir "Again", tačiau nelemta. Į sceną grįžta visa grupė ir skamba "Let Love Rule", paskutinė koncerto daina. Tradiciškai vidury dainos Lenny nusileidžia nuo scenos ir lydimas operatoriaus geras 15 minučių vaikšto po areną, spaudžia rankas žiūrovams, dėkoja už fantastišką vakarą. Su pasimėgavimu stebiu Craig ir Gail Ann, kurie, likę ant scenos su kitais muzikantais, jamina lyg kokiam jaukiam klube. Kai Lenny vėl grįžta ant scenos, šiek tiek virpantis balsas išduoda, kad žodžiai "Lithuania, I love you too!" nėra vien standartinė rokerio frazė.

Tekstas ir nuotraukos Šarūno