Įsibėgėjant atostogų sezonui, kelionių pardavėjai sako, kad lietuviai ima taupyti poilsiui, tačiau populiariausių užsienio kurortų kryptimis tebetraukia būriais. Psichoterapeutas O. Lapinas aiškina, kad daugelis žinomą atostogų vietą vis dar renkasi, nes „taip reikia". „Rekomenduoju pailsėti nuo „reikia", performuluoti savo mąstyseną į „Ką aš galiu sau leisti?" - kalbėjo jis.
Lietuvos turizmo asociacijos tarybos pirmininkė, agentūros „Kelionių laikas" vadovė Ilona Jozėnienė skaičiuoja, kad jei pernai vasaros sezonu vienas asmuo kelionei lėktuvu išleisdavo nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų, o autobusu - iki 1,5 tūkst. litų, tai šiemet ieško pasiūlymų už atitinkamai mažiau nei 2 tūkst. ir 600 ar 700 litų.
Tačiau pašnekovė priduria, kad Tunisas, Turkija ar Kroatija vis tiek tvirtai laikosi populiariausiųjų viršūnėse.
„Autobusinių kelionių išvažiavimai yra smukę, manyčiau, 40 proc. Žmonės renkasi pačias pigiausias keliones. Viena iš šalių, kur dar lietuviai važiuoja, yra Kroatija, kai kurie dar renkasi Slovakiją, Čekiją. Praktiškai iškrito Austrija, Pietų Prancūzija. Italiją renkasi labai minimaliai, Vokietija irgi, sakyčiau, iškrito.
Vis tik nenustojo keliauti į šiltus kraštus, gal ir oras šiuo atveju padėjo. Tuniso ir Turkijos kryptys yra populiariausios. Negalėčiau pasakyti, kad šių kelionių pirkimai yra nusmukę, nors, aišku, kelionių į Tunisą kainos yra labai nukritusios", - pasakojo I. Jozėnienė.

Siūlo pamiršti žodį „reikia"

Psichoterapeutas Olegas Lapinas sako, kad šiuolaikinis dirbantis žmogus atostogas vis dar renkasi vadovaudamasis kriterijumi „reikia".
„Didesnė dalis lietuvių atostogaudavo Baltijos jūros kurortuose, kiek mažesnė dalis - prestižiniuose užsienio kurortuose, nes taip priimta, taip visi važiuoja", - pastebi jis.
O. Lapinas tvirtina, kad dėl prastėjančių finansų egzotinių kelionių atsisakę lietuviai „teisingai daro".
„Tos kelionės buvo labiau susijusios su žodeliu „reikia": „Reikia ten nuvažiuoti, reikia aplankyti Kretą, Tunisą, Turkiją, Ispaniją", - aiškino psichoterapeutas, pabrėždamas, kad lietuviams savo mąstyme reikėtų pereiti prie žodžio „galiu".
„Ką aš galiu sau leisti? Kur aš galiu sau leisti atostogauti? Čia jau realybė pradeda diktuoti atostogų planą, o ne prestižas ir ne darboholizmas, kur ir veikia tie normatyviniai žodžiai: „reikia", „turiu", „būtinai". Nuo šitų žodžių mūsų psichika labai pavargsta. Nuo žodžio „galiu", ji pradeda ilsėtis", - teigia O. Lapinas.
Jis apibrėžia, kad mąstyseną reikia keisti „nuo prievolės link galimybių".
„Galbūt aš turiu pažįstamą dėdę, kokį nors Stasį, kuris turi arklį ir aš galiu pas jį nuvažiuoti, nors anksčiau to nebūčiau daręs, nes man reikėjo pagal mano padėtį, tarkime, važiuoti į Kretą. Dabar aš nesakau, kad man reikia važiuoti į Kretą, nes aš galiu nuvažiuoti pas dėdę Stasį", - dėstė psichoterapeutas.

Atostogos kaip darbas

Pasak O. Lapino, ketvirtadalis lietuvių sako, kad iš vis negali atostogauti, nes mano, kad jiems reikia nuolatos dirbti.
Anot jo, džiaugtis kelionių malonumais dėl juos užvaldžiusio pragmatiško požiūrio į gyvenimą nebemoka ir jauni žmonės.
„Kai aš kalbuosi su 20-26 metų žmonėmis, tai jų vyraujantis kelionių motyvas yra ne hobis, ne poilsis, bet uždarbis. Tai yra pragmatiška karta, kuri iš tiesų daug keliauja, bet keliauja uždarbiauti.
Pavyzdžiui, jeigu pasikalbu su 38 metų vadybininku, jis važiuoja motociklu į Alpes dėl to, kad tai yra jo hobis. Ir jis važiuoja su ta pačia kompanija, kelis metus iš eilės, važiuoja tam, kad nuvažiuotų. Tuo metu jeigu aš kalbuosi su 25 metų vaikinu, kuris irgi apkeliavęs Alpes, Šveicariją, Belgiją, - tai sužinau, kad jis važiavo ten todėl, kad ten buvo darbo - vienoje vietoje jis avis ganė, kitoj vietoje - medų pardavinėjo", - pasakojo O. Lapinas.
Kėdainių keliautojų klubo „Klajoklis" vadovas Erikas Augustinavičius sako, kad dėl to, jog neateina susidomėjusių jaunų žmonių, šis klubas baigia išnykti. Dabar vidutinis klubo narių amžius viršija 40 metų.
„Dabartiniai 25-30 metų žmonės yra tie 18-mečiai, kuriems darydavome sąskrydžius, pėsčiųjų ir dviračių maratonus, bet mes neužsiauginome nė vieno, kuris ateitų ir sakytų: „Man patiko, aš noriu dalyvauti", - teigia E. Augustinavičius.

Entuziastai randa išeičių

Tuo metu turistautojų, keliautojų ir nuotykių ieškotojų klubo „XGenomas" vadovas Rolandas Žygas sako, kad klubui priklauso žmonės, „kurie metų metus keliauja ir be to nebegali gyventi", todėl ir šiemet „keliauja, kaip keliavę", tiesiog anksčiau sau leistoms, ypač brangiai atsieinančioms kelionėms tenka ieškoti alternatyvų.
„Pernai kelionė į Nepalą buvo visiškai realu. Šiemet aš nepagalvočiau, kad tai man yra realu", - sakė R. Žygas.
Kamčiatką, Tadžikiją ir Nepalą praėjusiais metais aplankęs lrt.lt pašnekovas šiemet keliavo po Slovakiją, Kirgiziją, Jordaniją, netrukus ruošis į Norvegiją.
Anot I. Jozėnienės, šiemet gerokai padaugėjo ir norinčių pakeliauti po Lietuvą žmonių.
„Šiemet žmonės dažnai renkasi vienadienes keliones po Lietuvą. Pavyzdžiui, tris savaitgalius iš eilės tas pats žmogus ar ta pati pora ateina nusipirkti kelionę, kuri kainuoja vidutiniškai apie 75 litus (ir dar įvairių mokamų objektų kaina).
Tarkime, vieną savaitgalį aplanko šiaurinę Lietuvą, kitą savaitgalį keliauja į Ventės ragą, dar kitą savaitgalį apžiūri Lietuvos karaimų totorių kulinarinį, kultūrinį paveldą", - pasakojo ji.
Keliones organizuojančios bendrovės „Ditmos projektai" direktorė Edita Masaitytė teigia, kad šiemet pirmą kartą surinkta grupė vykti į Islandiją.
„Mes niekada nebuvome surinkę grupės vykti į Islandiją (kelionės kaina - 5 tūkst. litų), bet šiemet surinkome", - sakė ji.

Absoliuta Andželika Lukaitė