Dėl storo ledo ir vis didėjančio sniego apkloto kai kuriuose Dzūkijos ir Aukštaitijos ežeruose bei tvenkiniuose žuvims pradeda stigti deguonies.

Anot Aplinkos ministerijos, regionų departamentams pavesta stebėti deguonies kiekį vandens telkiniuose, ypač tuose, kur žuvų dusimo atvejų būta ankstesniais metais.

Vilniaus pakraštyje telkšantis ežeriuk
as dar leidžia kvėpuoti žuvims, tačiau nežinia, ar ilgam, nes matavimo prietaisas rodo, kad deguonies kiekis vandens litre nesiekia 4 miligramų. Tai kritinė riba, ir kai kurios žuvys netrukus gali pradėti dusti.

Pasak gamtosaugininkų, jei iškirtus eketę į paviršių kyla smulkūs vandens gyvūnėliai ir sklinda puvimo kvapas, ir be prietaiso aišku, kad žuvims gresia pavojus.

„Jei mes nustatom, kad kuriame vandens telkinyje trūksta deguonies, ir jei yra naudotojas, tai mes iš karto naudotoją informuojam. Jam privalomieji nurodymai gali būti surašyti ir jis privalo imtis tų priemonių - valyti arba leisti deguonį į vandenį", - teigė Vilniaus regiono departamento Gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Dzūkijos regione bei Panevėžio rajone daugiau kaip dešimtyje ežerų jau trūksta deguonies, tačiau žuvų kritimo atvejų dar neužfiksuota.

Specialistai pataria nuvalyti nuo ledo sniegą, kad būtų šviesiau ir vandens augalai išskirtų daugiau deguonies, taip pat kirsti ekečių, leisti deguonį į vandenį. Tačiau matant, kad tokia pagalba žuvims nebepadeda, išduodami leidimai jų žūklei.

„Kai matomas žuvų dusimas, aplinkos apsaugos regiono departamentas išduoda leidimą vandens telkinių nuomininkams arba valdytojams žuvį išgaudyti verslinės žūklės įrankiais ir gyvybingą mažesnę žuvį perkelti į kitus telkinius. Nes paliekant žuvį natūraliai nugaišit, tas telkinys yra užteršiamas", - sako Aplinkos ministerijos departamento direktorius Laimutis Budrys.

Panaši snieginga žiema, kai vasarį kai kuriuose vandens telkiniuose duso žuvys, buvo prieš 8 metus.

Iš viso tokių probleminių seklesnių ežerų ir kitų vandens telkinių Lietuvoje yra beveik trys šimtai.

Salomėja Pranaitienė