Kovas į Lietuvą atnešė ne tik visų pasiilgtą pavasarį ir šilumą, bet ir pradžiugino kino naujienomis. Ypač džiugu, kad daugėja dokumentinių filmų apie Lietuvą ir jos gyventojus. Praėjusį šeštadienį festivalio „Kino pavasaris" programoje buvo pristatytas dokumentinis filmas „7 nuodėmės". Filmo režisierė - žinoma vaizdo menininkė Kristina Inčiūraitė.

Susirinkusiesiems K. Inčiūraitė prisipažino, kad filmui ją įkvėpė Kurto Weillo ir Bertolto Brechto 1933 metais sukurtas baletas su dainomis „Septynios mirtinos nuodėmės", kuriame buvo pateikiamas dvilypės moters portretas. Šis kūrinys ir tapo filmo pagrindu.

Viskas.lt režisierė sakė, kad ji su moterimis dirbo ir kurdama savo ankstesnius darbus, tad šį kartą taip pat pagrindine filmo ašimi liko moteris, jos identiteto nagrinėjimas. Moters dvilypumo, jos vidinės kovos, kovos tarp „šviesos ir tamsos" idėja iš baleto su dainomis perkelta į filmą. Taip pat kaip ir vokiečių autorių kūrinyje, aplankyti 7 Lietuvos miestai ir aptartos 7 mirtinos nuodėmės: tingumas, puikybė, kerštas, apsivalgymas, gašlumas, godumas, pavydas.

Filme, kitaip negu balete, dalyvauja daug įvairaus amžiaus moterų - pradedant jaunomis mergaitėmis, baigiant garbingo amžiaus senjora. K. Inčiūraitė paaiškino, kad skirtingo amžiaus moterys iš skirtingų 7 miestų pasirinktos specialiai - taip norėta perteikti visų amžiaus grupių požiūrį į tą pačią - kovos/nuodėmės - problemą. Taip pat, siekiant kovos (vidinės ir žmogaus su savimi) problemą pateikti aktualiau, buvo pasirinktos ne šiaip moterys, o sportininkės, kurios atstovauja „kovos" sporto šakoms, kuriose vienas priešininkas varžosi su kitu. Būtent šios filmo herojės, kalbėdamos apie save ar savo atstovaujamą sporto šaką, išsakė ir savo požiūrį į nuodėmes. Pasak autorės, ji norėjo nuodėmių aptarimą įpinti į kontekstą, nekišti žiūrovui jų per daug aktyviai (tai puikiai pavyko).

Skirtingų moterų mintis į vientisą pasakojimą puikiai sujungė Anos vaidmenį atliekanti dainininkė Rosita Čivilytė.

Kristina Inčiūraitė pasidžiaugė, kad filmo kūrimui jie turėjo metus. Viskas.lt ji sakė, kad buvo galima bandyti sukurti ir greičiau, tačiau turėdami laiko jie galėjo geriau parinkti herojus ir geriau juos pažinti, ramiai su jais pabendrauti, o vėliau atrinkti geriausius kadrus, juos sudėti į vieną visumą ir tokį „produktą" pateikti žiūrovams. Autoriai tikrai pasistengė, tad nenuostabu, kad į filmo premjerą susirinkę žiūrovai filmo pabaigoje plojo.

Viskas.lt kalbinta Rosita Čivilytė sakė, kad jai vaidinti šiame filme buvo paprasta, nes... vaidinti beveik nereikėjo. Filme jai buvo patikėtas Anos vaidmuo, bet ji tiesiog buvo savimi - gyvenime laimės ieškanti moteris, sakanti tai, ką galvoja, jaučia. Pasak R. Čivilytės, bene sudėtingiausia buvo apsinuoginti prieš žiūrovus dvasiškai, tačiau, kadangi viskas buvo artima ir natūralu, jai tai puikiai pavyko.

Kadangi prieš filmą autorė pasakė, kad filmo pagrindu tapo spektaklis „Septynios mirtinos nuodėmės", filmo mintis, daugiau mažiau, buvo aiški. Be šito būtų tekę ilgiau pasukti galvą, ką autorė norėjo pasakyti savo darbu - skirtingi Lietuvos miestai, skirtingi herojai, visi - moterys. Skirtingo amžiaus, skirtingų pažiūrų, atstovaujančios skirtingoms sporto šakoms. Aptariančios sporto ir gyvenimiškas problemas. Ir „kelionės tarp miestų" metu savo mintimis ir išgyvenimais besidalijanti Rosita Čivilytė. Visgi, net ir be pristatymo, anksčiau ar vėliau paaiškėja, kad moterys kalba apie save - savo išgyvenimus, kovą ne tik su priešininku, bet ir pačia savimi, o vėliau labai subtiliai aptaria po vieną mirtinų nuodėmių.

Būtent toks šiek tiek netikėtas pateikimas labiausiai ir žavi. Autorė per savo herojes pateikia požiūrį į gyvenimą, jo supratimą, tačiau tai daro be aiškių rėmų ar iš anksto parengto teksto. Kiekviena herojė, nepriklausomai nuo jos amžiaus, turi savo nuomonę, savo gyvenimo supratimą ir juo dalinasi su žiūrovais. Visus pasakojimus į vieną istoriją supina Ana - Rosita Čivilytė. Dar viena įdomi detalė - visos herojės kalba dieną, šviesoje, o R. Čivilytė visą laiką skendi tamsoje - žiūrovai mato tik pusę jos apšviesto veido - šviesiąją „Anos" pusę.

„7 nuodėmės" - naujas, dar nematytas požiūris į senus, žinomus dalykus - asmenybės dvylipumą, „šviesiąją" ir „tamsiąją" puses (herojės beje šviesiaplaukės ir tamsiaplaukės), tarpusavio kovą ir kovą dėl vietos po saule. Žavesio filmui suteikia subtilus šių problemų perteikimas ne vaidinančių, o filme „gyvenančių" herojų lūpomis. Griežtų režisūros rėmų nebuvimas ir herojų „laisvė" daro jį patrauklų žiūrovams - jie mato ne aktorius, o šalia gyvenančius žmones. Tai įvertinus, galima spėti, kad filmas patiks daugeliui, nes filme jie, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties, tikrai ras save - jaučiantį, kovojantį, turintį gerųjų ir blogųjų savybių. Save, pažįstamą, kasdienišką, tokį paprastą ir sudėtingą...

Filmo kūrybinė grupė:

Režisierė/scenarijaus autorė Kristina Inčiūraitė

Operatorius Rolandas Leonavičius

Prodiuserė Živilė Gallego

Garso operatorius Algimantas Apanavičius

Kompozitorius Titas Petrikis

Garso režisierius Darius Vaičiulis

Montažas: Kristina Inčiūraitė, Ričardas Matačius

Vaidino:

Rosita Čivilytė

Vilnius/karatė - Ada Urbonaitė, Kristina Kacevičiūtė

Kaunas/fechtavimas - Rasa Ažukienė, Agnė Ažukaitė

Klaipėda/boksas - Gerda Grigaitė, Birutė Nanartavičiūtė

Panevėžys/stalo tenisas - Vanda Matijošienė, Ingrida Preidžiūtė

Šiauliai/imtynės - Indrė Bubelytė, Giedrė Blekaitytė

Plungė/šachmatai - Laima Domarkaitė, Ieva Žalimaitė

Šilutė/rankų lenkinės - Eglė Vaitkutė, Monika Majutė

Nuotraukos L. Vaisetaitės, V. Misevičiaus

Kalbėjosi V. Misevičius

Viskas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.