Baigėsi dešimt dienų trukęs medžio skulptorių ir kalvių tarptautinis pleneras. Ir mieste tarsi kažko pristigo... Gal to šurmulio miesto centre šalia Kultūros rūmų...gal ąžuolo skiedrų bei drožlių savotiškai gaivaus kvapo, sklidusio miesto gatvėmis drauge su rugpjūčio rytmečių gaiva.
O gal jau savotišku ritualu tapusias miestelienų kasdienes plenerininkų atliktų darbų peržiūras - o ką jie ten naujo padarė, kiek jau išdrožta, ką dar išdroš?

Pagaliau pasigendama ir neplanuotų aptarimų bei tarpusavio svarstymų: eje, jeigu aš drožčiau, tai daryčiau taip, o ne anaip...Arba štai tokio komentaro: ką čia dabar tamstelė dabar niekus kalbi...juk iš šalies žiūrint tų ąžuolų stuobriai ant grindinio voliojosi tokie šleivi kreivi, o mat kokios grožybės iš jų išeina. Kai galvą turi kūrybingą, o rankos - ne tinginės.
O plenero dalyviai turėjo ir darbščias rankas, ir kūrybingas galvas Bet pleneras baigėsi, viskas nutiko. Ir nepiktos apkalbos, ir benzininių pjūklų gausmas, plaktukų kaukšėjimas, plenero dalyvių tylūs tarpusavio kūrybiniai pokalbiai. Liko tik medžio skulptorių ir kalvių darbai - devyni stilizuoti „Kultūros suoleliai", kuriuos padarė dešimt medžio drožėjų bei keturi kalviai ne tik iš mūsų šalies, bet ir iš Rusijos bei Lenkijos.

Šaukštai po pietų

Liko dar ir prisiminimas, kaip plenero dalyviai kantriai bei įnirtingai rungėsi „blic" turnyre „Šaukštai po pietų"
Turnyro dalyviai (privalomas tik medžio drožėjams) turėjo išdrožti seniausią bei reikalingiausią stalo įrankį - medinį šaukštą.
Drožėjai ištisą valandą darbavosi nepakeldami akių nuo savo drožinio, nesidairydami į draugus. Net trumpam pokalbiui vienas pas kitą nebevaikščiodami. Lenktyniautojai mosavo kirviais...braukė prakaitą...vėl kirviais mosavo.
Varžyboms abejingas neliko net Stanislovas Špukas - rajone kalvių kalvio „antpečius" nešiojantis metalo meistras. Jis pirmas tik kirviu bei stalių vadinama vedega „išvedegavo" netradicinį medinį šaukštą „sau ir babelei" - su įdubomis abiejuose galuose. Meistras juokaudamas sakė, kad toks šaukštas prie stalo turi suktis penkiasdešimt kartų per minutę greičiu...
Ir kiti turnyro dalyviai komisiją stebino savo kūrybingumu bei originalumu. Laimėtoju pripažintas Vidmantas Zakarta, tautodailininkas iš Rokiškio, pirmiausia pateikęs savo „Šaukštą po pietų" - net tik didelį, bet ir dailų. Ir dar pavadinęs jų „Kultūros šaukštu" - kultūrai šaukštai semti..
Visų drožėjų šaukštai padovanoti naujai atidarytoms amatų dirbtuvėms, kurios jau veikia Kultūros rūmuose.

Negirdėtas nematytas aukcionas

Išgirdę apie meninių darbų aukcioną, radviliškiečiai vėl suskato mįslingai kraipyti galvas: ai,kas čia per išmislas, ai, niekas iš to neišeis... Tik piniguočiai meno dirbinius susineš į savo privačias valdas, užsitvers aukštomis tvoromis tokias grožybes. Kur tai matyta!
Bet aukcionui skirta diena atėjo taip pat nelauktai, kaip ir pats sumanymas. Pirkėjams buvo pristatyti devyni plenerininkų sukurti suoleliai. Leista pirkti po vieną.
Aukciono sumanytojas ir vedėjas Romualdas Juzukonis paskelbė, kad pirkti drožiniai bus padovanoti miestui. Aukcione varžėsi devyni įstaigų bei organizacijų vadovai bei privatūs asmenys. Pasiūlius pradinę kainą, ji buvo didinama net keliais šimtais litų.
Brangiausiai parduotas Rusijos (iš Bogorodsko medžio drožybos mokyklos) trijų medžio drožėjų kolektyvinis darbas - suolelis „Lietuvos žemei". Už jį rajono meras Antanas Čepononis su žmona Nijole sumokėjo net vieną tūkstantį šimtą „savų" litų. Kaip žadama, suolelis su vardiniu įrašu stovės žaliojoje vejoje priešais centrinę vaistinę. Šis meno kūrinys, pasak pačių kūrėjų, kurtas naudojant tradicines lietuvių stalių technologijas, puoštas irgi lietuvybės detalėmis - ąžuolinis Gedimino pilies maketas suolelio viduryje su dviem Radviliškio herbe dominuojančiomis eiklių žirgų galvomis suolelio kraštuose.
Kalviai S. Špukas bei jo mokinys G. Malinauskas šiaip gamino puošybos bei tvirtinimo detales medžio drožiniams. Bet jie kartu su kalviais iš Lenkijos dar nukalė ir vienintelį metalinį „Muzikinį suolelį", kurį už aštuonetą šimtų litų nupirko ir miestui padovanojo UAB „Radviliškio vanduo" direktorius Juozas Jučas.
Žemės ūkio kooperatyvo „Dobilas" ilgametis vadovas Gintaras Žilėnas nepagailėjo viso tūkstančio litų už suolelį „Atsiliepki tu manoj dainoj", jį sukūrė baisogališkis Eduardas Bielokopitovas. Tiek pat privačios įmonės savininkas Arūnas Kvėglis sumokėjo už Rozalimo krašto tautodailininko Egidijaus Impolio išdrožtą suolelį „Susitaikymas su Mūza".
Suolelį skirtą poetui Pauliui Širviui (suolelio autorius Vidmantas Zakarka iš Rokiškio) už devynis šimtus penkiasdešimt litų įsigijo UAB „Radviliškio šiluma" direktorius Pranas Mickaitis.
Radviliškyje gyvenančio tautodailininko Eduardo Tito kūrinys, skirtas tautos dainiui Bernardui Brazdžioniui, parduotas (sumokėta šeši šimtai litų) Radviliškio mašinų gamyklai, kur direktoriauja Jonas Žėkas. Kito mūsų krašto tautodailininko Eduardo Gaubo suolelis „Vargonų legendos", skirtas rajone tuo metu vykusiam vargonų festivaliui, parduotas vietos autoserviso direktoriui Vaidui Stasiukynui, direktorius už šį suolelį aukcione paklojo pusę tūkstančio litų. Verslininkas Sigitas Krivickas šešetą šimtų litų sumokėjo už suolelį „Teatras", kito mūsų miesto tautodailininko Martyno Gaubo suolelį „Skrajojantis menininkas" už aštuonis šimtus litų nupirko ir miestui padovanojo UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos" vadovas Mindaugas Strigockis.

Grožis reprezentuos miestą

Vienas suolelis padovanotas Radviliškio miškų urėdijai - už nemokamą pagalbą ąžuolais plenero dalyviams.
Aukcione surinkti pinigai, kaip sakė plenero sumanytojai, skirti drožėjams - honorarams, pragyvenimo bei buvusių kelionių išlaidoms padengti.
Be jau minėto „mero suolelio" kiti stovės gatvėje, jungiančioje kultūros bei poilsio parką su Kultūros rūmais. Vieną suolelį išsivežė geležinkelininkai - miesto reprezentacijai. Šis suolelis stovės viešoje vietoje prie geležinkelio.
Plenero uždarymo dieną visi plenero dalyviai apdovanoti padėkomis. Tokia padėką gavo ir laikraštis „Radviliškio naujienos" už geranorišką bendravimą ir nuoširdžią pagalbą spaudoje nušviečiant medžio skulptorių bei kalvių plenerą.
Rajono meras Antanas Čepononis tautodailininkams padėkojo už dalyvavimą, už galimybę džiaugtis gražiais jų darbais.

Teksto ir nuotraukų autorius Petras RIKAS