Skaitytojo Egidijaus reportažas apie kelionę po Karaliaučiaus kraštą.

Ankstyvą penktadienio rytą išvykome į žygį Jūros šventę Kaliningrado keliais. Atvykus į starto vietą teko šalinti smulkų gedimą, perdegė lemputė.
Pirmas sustojimas buvo Vilkaviškyje. Prie atvykusių iš Kauno prisijungė vilniečiai. Nors ir ankstyvas rytas, bet pasitiko nemažas būrys žmonių. „Senų vežimo" klubas įteikė dideli sūrį renginio organizatoriui ir palydėjo prie pasienio.
Buvo suderinta, kad mūsų kolona judės be eilės, tad Lietuvos muitinėje neužtrukome. Bet Rusijos muitinėje teko pildyti įvairius dokumentus, prisiminti kaip rašosi rusiškos raidės ir žodžiai. Mums Rusijos muitininkai buvo paslaugus (gal dėl to, kad buvo paprašyti padėti). Muitinėje prie žygio dalyvių prisijungė Seimo narys Antanas Nedzinskas, jam kaip tokias pareigas užimančiam asmeniui dokumentai buvo sutvarkyti skubos tvarka. Nors didelių problemų nebuvo, bet užtrukome 4 valandas.
Įvažiavus į Rusija pirmiausiai užsukome i „mūsų" Lukoil degalinę. Ten ir dabar galime įsigyti A-92 ir net A-80 benzino. Nustebino apleista bažnyčia, nustebino „sužymėti" pakelės medžiai. Keliai mano vertinimu geri, lyginant kas buvo prieš 6-8 metus. Automobiliai įvairus, nemažai Toyota LC, Lexus, BMW. Laibai dėmesį traukia su visais užtamsintais langais automobiliai (priekiniai langai užtamsinti taip pat).
Pakeliui stabtelėjome papietauti kavinėje. Kur galima sakyti ne per pigiausiai, bet skaniai papietavome. Daugiau pakelės kavinių nematėme.
Įvažiuojant į pati Kaliningradą mus pasitiko renginio organizatoriai iš Rusijos. Norint įvažiuoti į miestą reik pravažiuoti milicijos postą kur filmuojamas kiekvienas automobilis ir reikia pristabdyti. Mieste sustojome prie didelio nebaigto įrengti pastato „Dom savietof". Buvome informuoti, kad ten stovėsime apie 3 valandas (ekspozicija mieste). Aikštėja jau buvo ir atvykdavo senoviniai automobiliai. Technika įvairi nuo natūraliai susenusio ZAZ-965 iki prabangiai su R18 chromuotais ratlankiais GAZ-13 Čaika. Buvo gerai restauruoti GAZ-21, GAZ-69 automobiliai. Dažniausiai rusiški ir Mersedeso markių automobiliai. Gerai kad sugalvojome pasirūpinti lauktuvėmis ir apsipirkti vakarienei. Nes iš aikštės pajudėjome į nakvynės vietą stabtelėję tik degalinėje. Pralėkėme pro tankų ekspoziciją „varvindami seiles". Stabtelėję pakelėje sužinojome, kad reik susimokėti ekologinį mokestį 150 RUB už automobilį. Tiek ir tematėme Kaliningrado, aikšte, prekybos centrą. Jeigu būtume informuoti, kad taip bus - butų buvę galima susiplanuoti geriau praleisti laika nei sėdėti aikštėje.
Vakarinė dalis buvo suorganizuota ant jūros kranto esančioje kavinėje. Bet pati nakvynė šiek tiek tolėliau esančiame viešbutyje. Viešbutis priminė nebaigtą statyti gyvenamąjį namą. Kainos 1200 RUB už kambarį dviems, pinigai ne dideli, bet kai negauni nei dušo ir reik naudotis bendru tualetu tai... Nusprendėme miegoti automobilyje. Į viešbučio kiemą vos ne vos tilpo dalis automobilių, kita dalis liko prie jūros (romantiškai nakčiai ant jūros kranto šalia kavinės). Paskubomis kas ruošėsi nakvynei mašinose, kas statėsi palapines, taip meiliai, kad net nebuvo kur pasistatyti bendro stalo. Buvom kviečiami į kavine kur bus bendras stalas (už papildomus 350 RUB žmogui). Bet kadangi jau buvo vėlu, buvome pavargę ir nesinorėjo toli vaikščioti, nemažai žygio dalyvių nusprendė niekur neiti o vakarienę pasiruošti iš atsivežtų produktų vietoje. Organizatoriams pakeitus programą buvom pakviesti nemokamai vakarienei, reikėjo tik atsinešti gėrimus.
Kavinėje labai sužavėjo patiekalų pateikimas. Kadangi mes vėlavome, tad viska metę skubėjome į pajūrį, ten atėję radome tuščius stalus. Po kiek laiko pradėjo nešti užkandžius. Salotos, vėliau plovas. Užvalgę ir išklausę organizatorių kalbas ir padėkas gavome bulves su lupenomis. Lupinėjome pasišviečiant prožektoriukais. Bet kai po 15 minučių buvo patiekta duona kažkaip susimėtėm. Bet viskas tapo aišku kai už pusvalandžio gavome ir šašlykus. Kavinėje vyko šokiai, tiesa pradžioje šoko tik rusaitės, vyriškos giminės atstovų šokiu salėje nebuvo. Štai iš kur sklinda kalbos, kad Kaliningrade daug laisvų belaukiančių lietuvių vyrų žavių rusaičių. Kaip už dyka viskas buvo gerai, juk čia Rusija - „stebuklų šalis"
Ryte ruošėmės kelionei. Iškart buvau perspėtas, kad už 5 litus pirkti viešbutyje kavą tikrai neverta. Prieš muitinės postą dar syki stabtelėjome išleisti paskutinius rublius. Prastovėję kolonėlėje pusantros valandos kol visi apsipirks išvykome stovėti prie pasienio. Į Lietuvą atvykome gan greitai. Lietuvoje žmonės kur kas šiltesni, daug kas mojuoja rankomis, reiškia emocijas. Užsukome į Nidą tik nusifotografuoti greituoju būdu. Labai skaudu buvo palikti Nidą nepamačius jūros ir nepalietus smėlio, nes mūsų jau dvi valandas laukė renginio dalyviai Klaipėdoje.
Labai smagu buvo važiuoti Klaipėdos gatvėmis taip profesionaliai lydint policijos motociklistams. Kolonai sustojus ekspoziciją užgriuvo begale žiūrovų, kurie fotografavosi ir bendravo su renginio dalyviais. Tuo metu renginio dalyviai galėjo pasivaikščioti po šventę. Po 3 valandų stovėjimo visi su policijos palyda pajudėjome į kempingą Karklėje.
Kempingas gal ir 100 metrų iki jūros, bet ja pasiekti reik įveikiant tvoras arba einant per svetimus kiemus, lendant pro tvoros plyšius.
Renginys įdomus, bet tikėjaus daugiau įspūdžių. Gal per daug pasitikėjau organizatoriais, kad turėdami tokią praktiką organizuojant renginius pasirūpins informacija apie renginį. Suorganizuos sustojimus įdomesnėse vietose, Kaliningrade aplankysime ką nors kas paliks neišdildomą įspūdį. Bus pasirūpinta normalia nakvynės vieta. Bus daugiau informacijos apie planuojamas išlaidas. Aišku didelis darbas buvo suorganizuoti nemokamas vizas, bet kai tai nublanksta dėl kitų smulkmenų, gaila sugaišto laiko, juolab tikrai yra iš ko rinktis. Labai keista stebėti kai tokio klubo renginiai kurie buvo pavyzdys visiems kitiems taip prastėja. Tikiuosi bus padarytos išvados ir kitas renginys bus kur kas geresnis.