Tik jis lenktyniauja ne kaip visiems įprasta sėdėdamas už vairo, bet kaip stebėtojas - jis iš šalies stebi, kaip jo padarytas greituminis automodelis pasiekia neįtikėtinai didelį greitį. Automodelių sporto varžybos vyksta specialiame kartodrome, kur plienine viela pririštas modelis važiuoja 62,5 m ilgio ratu, o rezultatas fiksuojamas pagal aštuonių greičiausių ratų įveikimo greičio vidurkį.

Greituminių automodelių pradžia

Greituminiai automodeliai - automobilių modeliai su vidaus degimo varikliais, specialiai įrengtame betoniniame skritulyje skriejančiais ratais, demonstruodami lenktynininko - konstruktoriaus techninius sportinius sugebėjimus.
Lietuvoje jie pasirodė apie 1956m., nors pasaulis greituminius automodelius išvydo dar 1951 m. Italijoje. Greituminių automodelių sporto pradininkai mūsų šalyje yra Antanas Bielinis, Jonas Bakšys, Juozas Milius, Anatolijus Rastenecas. Jų dėka tuomet kūrėsi Savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti (SDAALR) ir sportinių - techninių klubų, o taip pat švietimo sistemoje prie jaunųjų technikų stočių, kai kuriose vidurinėse mokyklose.
1991 m. Lietuva buvo priimta į tarptautinę FEMA federaciją ( Federacion Europenne du modelisme automobile). Nuo to laiko Lietuvos greituminių automodelių konstruktoriai - lenktynininkai kasmet dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose.

Nuo 1960 m. Lietuvos greituminių automodelių sportininkai - konstruktoriai pradėjo dalyvauti SSRS rengiamuose čempionatuose, kur tapdavo daugkartiniais nugalėtojais.
1995-1996 metais Lietuvos nacionalinė rinktinė Europos čempionate iškovojo bronzą, o dabar laurus Lietuvai įvairiuose čempionatuose skina Artūras Pilvelis (du kartus Europos Čempionas ir Pasaulio Taurės laimėtojas), Daiva Amšejūtė, Eduardas Štelingas ir kiti lenktyninkai - konstruktoriai.

Užkulisiai

Greituminių automodelių sportas turi panašumų su golfu. Tačiau ne todėl, kad šios sporto šakos būtų žaidžiamos pagal tas pačias taisykles. Panašumas slypi tame, jog šių sporto šakų žaidėjai priklauso tarsi atskiroms kastoms, kurios vis dar nelabai propaguojamos Lietuvoje.
Nepaisant to, greituminių automodelių sportas reikalauja nemažo pasirengimo, ypač tada, jei siekiama aukštumų. Artūro Pilvelio teigimu, daugiausia žinių, norint užsiimti šiuo sportu, reikia turėti techninėje srityje: „Daugiausia laiko užima tai, kol pagaminama reikiama detalė. Reikia susirinkti brėžinius, juos išanalizuoti, tobulinti, kurti savo. Tačiau būtina atsižvelgti ir nustatytas taisykles kuriamiems modeliams. Idėjos kaip tobulinti vieną ar kitą detalę gimsta nuolat. Svarbu, tik nepasimesti jų gausybėje."
Modeliuko gamyba - ilgas ir sudėtingas procesas, mat brėžinius Lietuvos greituminių automodelių meistrai ruošia mūsų krašte, tačiau modelių ir jų detalių gamyba vyksta Sankt Peterburge. Parsiųstos i Lietuvą detalės yra toliau tobulinamos, kol gaunamas geriausias rezultatas. Nemažai paslapčių, susijusių su greičio išvystymo subtilybėmis, sportininkai yra linkę nutylėti. Tačiau, pasirodo, net nuo modeliuko plovimui naudojamų priemonių gali priklausyti jo važiavimo greitis.

Ne visi keliai veda i trasą

Nors greituminiai automodeliai išvysto panašius į F-1 greičius, tačiau Pasaulio Taurės laimėtojas ir Europos čempionas Artūras Pilvelis tvirtai teigia, jog 300 km/h - dar ne riba.
Tačiau tokius greičius pavyksta pasiekti tik itin gerai ir preciziškai paruoštiems modeliams. Pastaruoju metu laurus greituminių automodelių greičio išvystymo turnyruose skina šiauriečiai. Estams neseniai pavyko pagerinti rekordą ir pasiekti maksimalų greitį savo automodelių klasėje -335 km/h.
Šiauriečių pirmavimą greituminių automodelių greičio išvystymo turnyruose tikriausiai lemia ir tai, jog ne visuose kontinentuose šis sportas yra populiarus. Populiariausias šis užsiėmimas tik keliuose žemynuose: Europoje, Australijoje ir Amerikoje. „Nepaisant to, jog Japonija sparčiai žengia technikos laimėjimų srityje, čia šis sportas yra propaguojamas labai silpnai. Greičiausiai čia jis tik hobis", - teigia A. Pilvelis."
Ne visi norintys užsiimti šia sporto šaka sugeba ,,išplaukti į platesnius vandenis". Norint sukonstruoti modelį, reikia ne tik specialių žinių, bet ir fizinio bei psichologinio pasirengimo. Žodžiu, kaip ir visur, taip ir greituminių automodelių sporte reikia aukų.